M. Melmanas: „Aš nelabai net galiu įsivaizduoti, kad tarkim, esu atskiras nuo „Biplanų“ – nuo savo draugų.“
Algio KRIŠČIŪNO nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Tikriausiai grupės „Biplan“ niekam daug pristatinėti nereikia. Tai viena populiariausių Lietuvos lengvojo roko grupių, kuri šiemet švenčia dvidešimties metų jubiliejų. Dvidešimtmetį pozityvioji „Biplan“ grupė nusprendė paminėti šventiniu koncertiniu turu „Biplan 20!“ ir, žinoma, nepamiršo Šiaulių.
Prieš gerą nuotaiką ir puikias emocijas žadantį koncertą pakalbinome grupės lyderį Maksą Melmaną. Pasak M. Melmano, tai, kad jų grupė Lietuvos scenoje groja dvidešimt metų iš šalies gal ir atrodo daug, tačiau pačiai grupei šie metai prabėgo lyg akimirka, o ir grupės sėkmės paslaptis labai paprasta – draugystė.
„Mes nesame kolektyvas, mes nesame kažkoks verslo projektas. Mes esame draugai ir mes darome tai, kas mums patinka. Tad tikriausiai mūsų klausytojai tai pastebi ir už tai mus myli“, – pagrindinę grupės ilgo gyvavimo sėkmės paslaptį atskleidė M. Melmanas.

– Kaip per dvidešimt metų pasikeitė lietuviška scena?
– Nė nežinau. Galbūt iš šalies tie dvidešimt metų atrodo daug. Aš pats tą patį galiu pasakyti, kai mums teko maždaug prieš aštuonerius metus dalyvauti mūsų bičiulių grupės „Bix“ koncerte. Tuo metu jie šventė dvidešimties metų jubiliejų ir aš tada į juos žiūrėjau kaip į dinozaurus.
O kai mes sulaukėme savo dvidešimtmečio, man neatrodo, kad tai yra daug. Tiesiog tie dvidešimt metų prabėgo labai greitai. Atrodo, kad pirmas mūsų koncertas buvo, jei ne prieš porą metų, tai bent jau prieš penkerius metus, tačiau tikrai – ne prieš dvidešimt. Mes kaip ir juokaujame, kad dar jaučiamės labai jauni ir perspektyvūs.
Žinoma, lietuviška scena, be jokios abejonės, keitėsi. Iš pradžių Lietuvos scenoje mes pasirodėme kaip tam tikra nauja banga, nes buvome tokie jauni vaikinukai, kurie atsirado staiga ir po ganėtinai stiprios bangos – „Foje“, „Bix“, „Antis“. Tai tos grupės, kurios tuo metu buvo labai stiprios ir į kurias mes žiūrėjome iš apačios į viršų. O dabar be galo džiaugiuosi, kad jie visi yra mūsų bičiuliai.
Kaip ir minėjau, vienu metu mes buvome tam tikra nauja banga, paskui vienu metu Lietuvos sceną užvaldė visokiausių talentų šou dalyviai. Bet aš manau, kad mūsų grupė Lietuvos scenoje užsitikrino tam tikrą vietą ir nemanau, kad mus labai stipriai veikia kažkokie tai pokyčiai, nes mes tiesiog einame savo keliu.

– Išduokite savo grupės sėkmės paslaptį.
– Pirmiausia, manyčiau, tai yra draugystė. Mes nesame kolektyvas, mes nesame kažkoks verslo projektas. Mes esame draugai ir mes darome tai, kas mums patinka. Turbūt tai ir yra pagrindinė mūsų sėkmės priežastis.
Aš nelabai net galiu įsivaizduoti, kad tarkim, esu atskiras nuo „Biplanų“ – nuo savo draugų. Galų gale „Biplan“ yra dvidešimt metų ir tai yra daugiau nei mano pusė gyvenimo.
Be to, mūsų grupės nariai nėra kažkokie kolegos, kurie susitinka tik repeticijose ir tik tam, kad nuvažiuotų į koncertus, ten sugrotų ir po to išsiskirstytų. Ne. Mes bendraujame ne tik grupės veikloje.

– Apibūdinkite grupės narius.
– Olegas – mūsų gitaristas. Tiesiog brolis, nes mes iš tikrųjų su juo esame pusbroliai ir esame pažįstami tikriausiai nuo kokių dviejų mėnesių. Tai žmogus, be kurio aš neįsivaizduoju savo gyvenimo. Mes kartais pavargstame vienas nuo kito, bet praeina pora dienų ir aš vėl jam skambinu. Seržas – mūsų bosistas. Tai be galo darbštus žmogus, netgi pasakyčiau, kad kartais pas jį būna per daug perfekcionizmo.
Aleksandras – mūsų būgnininkas. Tikrai labai geras draugas, kuris kartais būna, atsiprašau pasakysiu taip liaudiškai, „balamutas“.
Mūsų būgnininkas ir bosistas pasikeitė, mes su Olegu esame išlikę nuo pirmos grupės sudėties. Bet mes visą laiką sakome, kad tie žmonės, kurie su mumis buvo nuo pradžių – buvęs būgnininkas ir bosistas, taip pat yra mūsų draugai, be kurių mes savęs neįsivaizduojame.
Visuomet pabrėžiame, kad buvusių „Biplanų“ nebūna. Tie žmonės yra tokie pat „Biplanai“ kaip ir aš, kaip ir Olegas, kaip ir Seržas, kaip ir Aleksandras.
Be to, dar yra keletas žmonių, kurie tam tikrais etapais buvo prisidėję prie grupės ir mes taip pat sakome, kad jie yra „Biplanai“. Taigi nors ne visi dabar esame scenoje, bet visi esame „Biplanai“.

– Kas kuria dainų žodžius?
– Nuo pat pradžios dainų tekstus rašiau aš, bet prieš kokius septynis metus „pramušė“ Olegą. Tad dabar rašome kartu. Kažkokios taisyklės, kaip yra rašomi tekstai, nėra: kai kurių dainų žodžiai yra parašyti vien tik tai Olego, kai kurių – vien tik tai mano. O kai kurios dainos yra parašytos taip, kad, pavyzdžiui, priedainį sugalvojau aš, o posmus mes padarėme kartu, arba atvirkščiai.

– Kaip gimsta tekstai? Kas jus įkvepia?
– Neįsivaizduoju. Ta panelė mūza iš tikrųjų yra pakankamai įnoringa ir kažkaip su ja reikia susidraugauti. Tačiau aš manau, kad visa mūsų kūryba yra mūsų gyvenimas: tai, ką mes tiesiogiai per save transliuojame. O iš kur tas ateina, man būtų sunku paaiškinti.

– Ar teko sirgti „žvaigždžių liga“?
– Nemanau, nes sėkmė pas mus atėjo labai po truputį. Savo veiklą pradėjome 1995 metais, o po to kiekvieną kartą tai buvo tam tikras žingsnis į priekį, bet nebuvo taip, kad tiesiog vieną rytą pabudome tapę „žvaigždėmis“.
Aš labai gerai atsimenu tą momentą, kai supratau, kad tapome žinomi. Dabar tai prisiminti labai juokinga, bet yra tokių momentų, kurie išlieka atmintyje ir tikriausiai išliks visą gyvenimą. Taigi, tada 1998 metais aš važiavau troleibusu, nes dar neturėjau savo mašinos ir man paskambino tuometinis mūsų vadybininkas, kuris liepė tik nenukristi, nes mūsų daina „Labas rytas“ pateko į vienos radijo stoties topų viršūnę. Tuo metu radijo topai buvo labai svarbus dalykas, ne taip, kaip dabar. Aš, išgirdęs šią žinią, taip stipriai užrėkiau, kad reikėjo pamatyti troleibuso pakeleivių veidus! Tada ir supratau, jog nuo dabar iš tikrųjų esame žinomi.
O šiaip manau, kad jeigu tu pradedi prarasti tikrus draugus, kuriuos turėjai prieš tai, tai gal tai yra „žvaigždžių liga“. Bet mes nepraradome, o tik įsigijome daugiau.

– Ką manote apie atlikėjus, kurie kelią į sceną „skinasi“ skandalais?
– Tai labiau natūralumo klausimas. O mes esame natūralūs, esame draugų kolektyvas. Galbūt tada, kai atlikėjai yra kažkoks verslo projektas, tarkim, toks pinigus uždirbantis įrenginys, tie skandalai tampa suprantami. O mes, pasikartosiu, esame visiškai natūralūs ir tokie išliksime.

– Kokius pastebite skirtumus tarp Lietuvos ir užsienio auditorijų?
– Mes esame koncertavę ne tik Lietuvoje, bet ir tokiose šalyse, kuriose galbūt būtų sudėtinga įsivaizduoti Lietuvos atlikėjų koncertus. Mums, pavyzdžiui, teko koncertuoti Kosove, kai ten dar buvo pakankamai neramu. Taip pat koncertavome Albanijoje, kas irgi nebūdinga Lietuvos atlikėjams. Be jokios abejonės, mūsų koncertai vyko ir Londone, Dubline, toje pačioje Rusijoje, Ukrainoje.
Aišku, publika užsienio šalyse šiek tiek skiriasi. Man iš tiesų labai miela koncertuoti Ukrainoje. Tai yra ta šalis, kurioje, kaip įsivaizduoju, galėčiau gyventi. Taip pat mums labai malonu koncertuoti ir Rusijoje, nors dabar yra sudėtinga tai padaryti. Tačiau mes žinome, jog ten yra daug visokių žmonių, kurie laukia mūsų koncertų. Todėl labai tikimės, kad visa ši situacija pasikeis.

– Kuo žadate nustebinti šiauliečius jubiliejiniame koncerte?
– Mes į šį klausimą įsigudrinome atsakyti taip, kad nieko nesiruošiame stebinti, norime pradžiuginti. Galime kalbėti apie pasiruošimą, nes mes scenoje esame ne keturiese, mūsų yra kur kas daugiau. Kartu su mumis pasirodys ir muzikiniai svečiai – Ieva Narkutė bei pats
Saulius Urbonavičius-Samas, be kurio neįsivaizduotume pasirodymo Šiauliuose. Taip pat pakankamai ilgai ruošėme scenografiją – dekoracijas, šviesas. Tačiau kalbėti apie tai nenorime, nes norime kalbėti apie emociją. Mūsų koncerte bus gera emocija ir mes, kaip jau minėjau, norime savo gerbėjus pradžiuginti.
Dabar esame visiškai pasinėrę į savo koncertinį turą, kuris pasibaigs prieš pats Kalėdas – gruodžio 20 dieną Klaipėdoje, nes visi keliai veda prie jūros. O kas bus toliau bandome įsivaizduoti atsargiai. Bus nauji metai, bus pasibaigęs turas ir gal tai yra šiek tiek banaloka, tačiau mes pradėsime galvoti apie naują albumą. Nežinau, kada šis albumas pasirodys, nes mes esame tokie pakankamai lėtapėdžiai – mūsų albumai atsiranda maždaug kas ketverius metus. Bet užtikrinu, kad naujas albumas bus.

Pasak M. Melmano, „Biplan“ grupei dvidešimt metų scenoje prabėgo lyg akimirka.
Algio KRIŠČIŪNO nuotr.