facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta pirmoji 2018 m. paroda, kurioje buvo galima išvysti netradicinę „Auksinio fenikso“ laureato, Telšių kultūros centro partnerio, Žemaičių kultūros draugijos pirmininko, vieno geriausių Lietuvos gidų Andriaus Daciaus svarstyklių kolekciją-ekspociziją „Pasverti gyvenimai“. Susirinkusieji, klausydamiesi žemaičių tarmės, turėjo galimybę apžiūrėti įvairių dydžių, formų, spalvų, laikotarpių svarstyklių. Išsamiau apie kolekcionavimą, svarstykles ir žemaitiškumą papasakojo pats A. Dacius.

– Jūs esate tikras žemaitis. Kaip puoselėjate žemaitiškumą?
– Savo krašte stengiamės visi „rokuotis“ žemaitiškai, nes bendrinė lietuvių kalba yra skirta susišnekėti Lietuvoje. Nereikia galvoti, kad žemaičių kalba yra prastesnė už lietuvių. Kai žmogus išlaiko savo šaknis, tai jis visai kitaip žiūri į tėvynę Lietuvą. Jei jis myli Žemaitiją, tai myli ir Lietuvą. Žemaičių kalba nėra nė vieno dar sugadinusi. Jei vaikams mokyklose nepakels Žemaitijos dvasios, prapulsime.

– Esate „Auksinio fenikso“ laureatas. Ką jums reiškia šis apdovanojimas?
– Buvau labai nustebintas ir pamalonintas, nes dar tikrai nesu tiek daug padaręs. Gavęs „Auksinį feniksą“ pasižadėjau, kad ko nepadariau, būtinai dar padarysiu. Ir šiandien su gerais žmonėmis atvykome į Šiaulius, atvežėme parodą, kuri Šiauliams nieko nekainuos. Gerus darbus yra labai nesunku padaryti.

– Kada susidomėjote kolekcionavimu?
– Aš nesu rimtas kolekcininkas, tik domiuosi. Neturiu jokių katalogų, nesu užsibrėžęs, kad man reikia būtinai atrasti pačias seniausias svarstykles.

Jei paprastai, žmogiškai šnekant, parodoje yra tokių svarstyklių, kurios yra nedidelis meno kūrinėlis, ypač senesnės. Tai yra išsaugojimas. Ir jei mes nesidomėtume, pavyzdžiui, šios parodoje pusę esančių svarstyklių turėjo nukeliauti į metalo laužą. Arba dabar, kaip yra madinga, prie kažkokios kavinės, ant žemės pastatyti ir įsodinti gėles.

Rimtai svarstykles renku jau šešerius metus. Pirmos mano atrastos svarstyklės buvo prieš 40 m., 1978 m. Seniausios svarstyklės yra apie 1870 m. Dvejus  metus gyvenau Vilniuje, mėgau pasivaikščioti po senamiestį. Sugriuvusiame name radau visai dar neblogas svarstykles. Ir aš 30 m. nekreipiau į tai dėmesio. Tos svarstyklės buvo kaip daiktas mano namuose.

Vėliau nuvažiavęs į vieną sendaikčių turgų Latvijoje, Kaune, pamačiau, kad galima kažką išgelbėti. Ir taip pradėjau po dvi, po tris, po keturias, po penkias svarstykles parsivežti iš sendaikčių turgaus. Po to sužinojo ir mano pažįstami, kad renku. Keliuose renginiuose, kurie būdavo susiję su svarstyklėmis, žmonės net telefono numerius man palikdavo. Sakydami, kam mums išmesti, jei jūs tai renkate.

Šioje parodoje yra svarstyklės su raudonais kaspinais, specialiai nenurišau. Vienas žmogus, su manimi susipažinęs, po metų atvažiuoja ir man atveža svarstykles su raudonais kaspinais kaip dovaną. Ir tam žmogui nedidelis nuostolis, ir man pasipildė kolekcija. Mano manymu, po 50 m. Lietuvoje neberasime svarstyklių. Nes senuose namuose viskas bus sutvarkyta, perdaryta. Dabar yra toks momentas, kai gali dar kažką išgelbėti.  

Telšiai – unikalus miestas. Turime savo svarstyklinę, kurioje žmonės prieš karą nuomodavosi svarstykles turguje, nes ne visi galėjo jas įpirkti. Dabar pastatas atstatytas, šiuo metu vyksta derybos su miesto valdžia, kad tame pastate atsirastų ir svarstyklių, kurios būtų kaip eksponatai.

 – Kodėl pasirinkote kolekcionuoti svarstykles?
– Nuo mažų dienų tėvų namuose atsimenu tokias gražias, senovines svarstykles. Jos dar tebėra, bet į parodą jų nevežiau. Toks subtilus dalykas, ne duok Dieve, nukristų ar kas nulūžtų. Ateis dar ir joms laikas. Man svarbiausia, kad jos tebėra tiek mano atmintyje, tiek iš tikrųjų jos dar egzistuoja. Tos svarstyklės yra malonus prisiminimas iš vaikystės. Dar buvo tokie žalvariniai svoriukai, pažaisdavau su jais. Mano tėvas turėjo ir medines svarstykles. Pamenu prie gražių metalinių senovinių svarstyklių būdavo žalvariniai svoriukai. Vaikystėje buvo viskas įdomu, ne taip kaip dabar, kai visi yra visko pertekę.

– Ar pirmą kartą surengėte svarstyklių parodą?
– Taip, pirmą kartą. Surengti parodą man pasiūlė galerijos direktorė Janina, nes buvau jai prisižadėjęs. Su svarstyklėmis esu dalyvavęs keliuose kultūriniuose renginiuose, prieš porą metų Palangoje vyko stintų šventė, joje dalyvavau kaip personažas ir su manim kartu buvo ir trejos svarstyklės.

Turiu svarstykles, kurios gali pasverti 300 kg. Pavyzdžiui, per kokį nors miesto renginį ateina jauna šeima ir atsiveda du vaikus. Aš sakau, kad po vieną nesversiu, o sversiu visus keturis. Įsivaizduojate, kaip įdomu. Gali sužinoti, kiek sveria šeima.

Telšiuose esu svėręs prezidentą Rolandą Paksą. Aš pats tuo nesididžiuoju, tegul jis didžiuojasi, kad buvo palipęs ant mano svarstyklių.
Įdomiausia, kai prieina moteris ir sako, kad nelips. Aš pasilenkiu ir sakau, kad  pasakysiu tiek, kiek tu nori. Iš 88 kg tuos 68 kg padaryti yra visai nesunku. Kaip joms po to patinka toks rezultatas.

– Ką jums reiškia ši paroda?
– Išėjimą į žmones. Telšiškis gali pasirodyti Šiauliuose. Gerai, kad yra žmonių, kurie palaiko. Malonu, kai žmonės tavęs laukia.

– Kiek iš viso eksponuojama svarstyklių?
– Suskaičiavome 17, dar dvejas turėjau atsivežęs, bet netilpo. Jei nueitume į mano sandėlį, dar rastume apie 30 svarstyklių, bet tos likusios yra labiau „pavargusios“. Labai svarstyklės nukentėjo, kai spalvoto metalo supirkėjai labai gerai mokėjo už metalą ir daugelis svarstyklių liko be gražiųjų lėkščių. Sendaikčių turguje visai nebrangiai galima nupirkti svarstykles be lėkščių, o po to, kai randi lėkštes, gali jas nusipirkti vos ne už dviejų svarstyklių kainą be lėkščių.

– Kaip pasirinkote, kurias eksponuoti?
– Taip labai natūraliai. Per du vakarus viską susidėjau. Svarstykles turėjau, tik problema buvo dėl dėžių, jų trūko. Svarstykles bet kaip negali vežti, reikia jas užfiksuoti, kad neišsiderintų. Buvo atvejis, kad vienas svarstykles reikėjo iš naujo surinkti, tai buvo neįmanoma, reikia turėti įvairių įrankių.

– Iš kur gaunate svarstyklių?
– Yra trys iš Telšių miesto, 1978 m. vienas radau Vilniuje, o didžioji dalis svarstyklių yra iš Kauno ir Latvijos sendaikčių turgaus. Latviai turėjo savo svarstyklių fabriką, o Lietuva neturėjo.

– Ar sunku jų rasti?
– Turgelyje – nesunku. Aš pačiu laiku svarstyklėmis susidomėjau, kažkiek pririnkau. Dar yra beprotiškai brangu, pats nesu interneto žmogus, bet vieno jauno žmogaus paprašiau, kad pažiūrėtų, kiek kainuoja. Jei rimtesnės svarstyklės, pigiau nei 100 eurų neprašo.

Kai buvo litas, kolekcininkams buvo rojus. O dabar akys nori, o piniginė neleidžia. Svarstykles anksčiau galėjai už 60 LT pasirinkti. O dabar už 50 eurų nelabai pasirinksi, rasi tik tas „pavargusias“.

Pamenu, užsiminiau vienam žmogui, kuris važinėja į Europą, kad renku svarstykles. Ir vieną dieną tas žmogus grįžo iš Belgijos ir man parvežė svarstyklių. Atidaro jis automobilį ir pamatau 10 svarstyklių, nors aš prašiau tik vienų. Aš sakau jam, kad man reikėjo tik vienų, dabar neįpirksiu. Jos buvo visos nudažytos žaliai, taip ryškiai. Sulaužiau pažadą ir nusipirkau trejas svarstykles ir visas žalias. Tokia įdomi konstrukcija.

– Kokie yra ornamentai ant svarstyklių?
– Tai priklauso nuo gamintojo. Pavyzdžiui, yra švediškos svarstyklės su liūtais, Rygoje darydavo su undinėlėmis. Į Lietuvą atkeliaudavo paprastesnės, su geometriniais ornamentais. Viskas priklauso ir nuo šeimininko. Žmonės manęs klausia, kodėl aš nerestauruoju, bet juk nereikia nieko keisti. Yra tik 1978 m. svarstyklės, kurios rastos Vilniuje, restauruotos. Tais pačiais metais, kai jas radau, mačiau prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos esančius statybininkus. Aš jų paprašiau, kad man su smėliu nupūstų. Tai yra geriausias surūdijusių svarstyklių restauravimas.

– Ar turite konkurentų Lietuvoje?
– Ėjau Kaune per sendaikčių turgų ir supratau, kad urmo bazės šeimininkai irgi renka svarstykles, bet išskirtines, brangias. Su šypsena dar manęs paklausė: ar palikote mums svarstyklių.

Juk perki po kelias svarstykles, kad galėtum pasikišti po pažastimi ir nešti iki automobilio. Ir visi turgaus žmonės  mato, kad esi lengvai pamišęs dėl svarstyklių ir pirmyn atgal su jomis vaikštai.

– Be svarstyklių dar ką nors kolekcionuojate?
– Domiuosi senais baldais, bet nesu pamišęs. Vieną Telšių dvarelį esu apstatęs baldeliais, kadangi atstovauju Žemaičių kultūros draugijai. Labiausiai domiuosi senovinėmis kėdėmis.

2018 01 19 32

Svarstyklių kolekcija-ekspocizija „Pasverti gyvenimai“.
Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.

2018 01 19 31

2018 01 19 33

Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.

Į viršų