Legendinis Lietuvos tenoras, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius, Šiaulių garbės pilietis maestro Virgilijus Noreika džiugino gimtojo miesto klausytojus – ketvirtadienį koncertavo kamerinėje salėje „Polifonija“. Drauge su savo mokiniu, tenoru, taip pat šiauliečiu Juozu Janužu bei Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“ maestro parengė ir atliko koncertinę programą „Mylėk moterį atsakingai“, kurioje skambėjo dainos meilei, moteriai ir darniai šeimai.

Pirmiausia reikia galvoti, o tik tada dainuoti
Iki pasirodymo likus gerai valandai, su maestro V. Noreika susitinkame grimo kambaryje. Pasiteiravus, kaip jaučiasi grįžęs į savo gimtąjį miestą, maestro neleidžia užbaigti klausimo ir teigia, kad juk niekur nebuvo išvykęs.
„Aš beveik niekur nebuvau išvažiavęs – kasmet čia dainuoju po kelis kartus. Taigi, negalima sakyti, kad aš grįžau“, – sakė V. Noreika.

Maestro tikino visiems koncertams besiruošiantis rimtai ir atsakingai – šis koncertas nebuvo išimtis. Tiesa, pokalbio metu V. Noreika prasitarė nesijaučiantis itin geros vokalinės formos – jautė, kad  koncertas jam bus nelengvas. Nepaisant to, po kiekvieno atlikto kūrinio salėje aidėjo audringi aplodismentai.

Pokalbio metu tenoras pasakojo, kad dar karo metais buvo Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriumi, taigi grįžus į Šiaulius, visuomet aplanko malonumą ir šypseną keliantys prisiminimai.

Prieš prabildamas kiek susimąstė, tačiau po to pabrėžė, kad Šiauliai yra pats mylimiausias jo miestas.

Maestro su šypsena pasakojo, kaip jaunystėje jam drebėdavo kojos prieš lipant į sceną. Dėl ilgametės sceninės patirties kaustančio jaudulio teigė nebejaučiantis, o savo studentams visuomet  pabrėžia, kad pirmiausia reikia galvoti, o tik tada dainuoti.

„Žinote, tokio paniško jaudinimosi, kokį aš turėjau jaunystėje, kai prieš lipant į sceną man drebėdavo kojos, jau nebėra. Pirmiausia aš labai atsakingai pasirenku koncertinį repertuarą – dainuoju tik tai, ką galiu. Būdamas geros formos kartais vis dėlto pasirenku kraštutines tenorui gaidas. Vadovaujuosi protu.

Pasitaiko, kad kartais išėjęs į sceną pajunti, jog negali. Tada jau sunku. Bet, kaip aš sakau savo studentams – pirmiausia reikia galvoti, o tik tada dainuoti“, – pasakojo maestro V. Noreika.

„Aš gyvas, aš dainuoju ir myliu Šiaulius“
Per savo dėstytojavimo metus maestro į muzikos pasaulį išleido 44 studentus, kuriais, aišku, labai didžiuojasi. Pokalbio metu V. Noreika sakė „klausytojo vaidmenį“ koncertuose atliekantis dažnai – lankosi įvairiuose koncertuose, tiesa, nori nenori – visuomet juos analizuoja.

„Man labai dažnai tenka dalyvauti koncertuose. Pirmiausia tai aš turiu labai daug mokinių – 44 jau baigė ir jie dainuoja visame pasaulyje.

Žinote, koncertus visada priimu analizuodamas. Čia jau taip sakant „į galvą įsikalė“ ir viskas“, – juokavo maestro.
Daug kartų dainavęs drauge su savo mokiniais, maestro tikino visuomet besidžiaugiantis, tačiau iš dalies būna sunku –  vietoj to, kad ilsėtųsi, pirmiausia klausosi, kaip dainuoja jo mokiniai.

Šiuo koncertu V. Noreika norėjo perduoti klausytojams labai paprastą žinią – „Aš dar gyvas, aš dainuoju ir myliu Šiaulius!“

Šiaulių kamerinės salės „Polifonija“ vadovė Nijolė Saimininkienė sakė, kad V. Noreika ir J. Janužas pasirinkti neatsitiktinai – jie abu yra šiauliečiai, todėl žiūrovui ir klausytojui labai artimi.

„Gražu, kai iš Šiaulių žemės kilęs žmogus atveda kitą šiaulietį ir pasiūlo drauge būti Šiaulių žemės ambasadoriais muzikiniame pasaulyje“, – sakė įstaigos vadovė.

Pasak „Polifonijos“ meno vadovo ir vyr. dirigento Egidijaus Kavecko, koncertinė programa buvo derinama drauge su maestro, o po to pritaikyta ir chorui.  Pasak meno vadovo, solistai puikiai žino, kokias dainas reikia skirti moterims.

Koncerte dainavo ir moterims dainas skyrė maestro V. Noreika, jo mokinys J. Janužas bei valstybinis Šiaulių kamerinis choras „Polifonija“.
Juditos BALTAKYTĖS nuotr.