Darbo paieškos ir radimas neretai yra daug nerimo ir streso kelianti veikla. Priklausomai nuo turimos patirties, profesijos paklausumo bei pažįstamų profesionalų ir darbdavių rato. Daugeliui žmonių tenka ieškoti darbo per įdarbinimo įmones ar darbo skelbimų portalus.
Turint platesnį profesionalų ratą, dažnai darbą galima susirasti tinkamose darbovietėse daug greičiau—per rekomendacijas ar panašius procesus. Tačiau visais atvejais egzistuoja tam tikri iššūkiai, kuriuos reikia mokėti įveikti, norint efektyviai ir greitai susirasti norimą darbą.
Pirminė darbo paieška
Vienas iš nuobodžiausių darbo paieškos procesų yra pirminė skelbimų paieška. Nors jau egzistuoja patogūs darbo skelbimų portalai, kuriuose galima pasinaudoti paieškos filtrais, šis procesas vis tiek užima daug laiko.
Kartu, ne kiekviena išsiųsta užklausa susilauks bet kokio atsakymo ir tik mažuma susilauks teigiamo atsakymo. Neretai gali tekti išsiųsti dešimtis užklausų į skirtingas darbovietes, tikintis gauti kelis interviu, ypatingai mažiau paklausioms profesijoms.
Šį žingsnį, žinoma, galima apeiti dviem būdais—naudojantis įdarbinimo įmonėmis ar turint platų pažįstamų ratą. Pirmosios leidžia jums prieiti tiesiai prie interviu proceso, todėl nereikia ieškoti darbo skelbimų. Įdarbinimo procesas paprastai yra daug greitesnis bei efektyvesnis.
Žinoma, įdarbinimo įmonės turi apribotą klientų skaičių, todėl nevisada gali pasitaikyti jums patinkantis darbas. Kitas apėjimo būdas yra gauti rekomendacijas iš buvusių kolegų, draugų ar pažįstamų. Kai kuriuose sektoriuose bei profesijose rekomendacijos yra itin lengvas būdas gauti darbą, ypač jei jūs turite paklausių gebėjimų.
Gyvenimo aprašymo kūrimas ir motyvacinių laiškų rašymas
Šios dalies darbo paieškose neišeis apeiti beveik niekada. Gyvenimo aprašymas (arba curriculum vitae) yra esminė įsidarbinimo dalis, kuri leidžia darbdaviui geriau suprasti gebėjimus ir darbo patirtį. Neretai gyvenimo aprašymas yra kvietimo į interviu ar atmetimo priežastis.
Dažnai galvojama, jog gyvenimo aprašymas turi būti kažkuo labai ypatingas, dažniausiai savo dizainu. Šis aspektas labiau galioja ankstyvose karjeros stadijose, kuomet darbo patirties nėra tiek daug. Pasiekus komandos vadovo pareigybes, šis svarbumas mažėja, kadangi sumažėja aplikuojančių skaičius, o ir darbo patirčiai skiriama daugiau dėmesio.
Daugiau patirties turintiems, dėl šios priežasties, neverta per daug sukti galvos ir samdyti dizainerių, kurie galėtų sukurti įspūdį paliekančius gyvenimo aprašymus. Išimtį galima padaryti nebent kūrybinėms profesijoms (dizaineriai, rašytojai ir pan.), kurie tą unikalumą gali panaudoti savo gebėjimais parodyti.
Motyvaciniai laiškai kartais atrodo jau kaip senstelėjęs dalykas, tačiau neretai aptiksite darbo skelbimų, kuriuose to reikalaujama. Geriausia juos rašyti atsižvelgiant į įmonės poreikius ir tai kaip jūsų gebėjimai gali jai padėti. Dažnai daroma klaida, jog rašoma apie savo poreikius ir norus, tačiau daugeliui darbdavių tai nėra svarbu—svarbu tai kaip jūs galite prisidėti prie verslo vystymo.
Interviu procesai
Neretai tenka praeiti ne vieną, o net kelis interviu procesus darbinantis įmonėse. Korporacijose gali tekti praeiti tris ar net penkis interviu prieš gaunant darbo pasiūlymą. O kiekvienas pokalbis yra esminis, kadangi po jo gali tekti atsisveikinti su įsidarbinimo galimybe.
Šiais laikais darbdaviai nevertins vien tik jūsų profesinių gebėjimų, o ir asmenines savybes, atitikimą komandos dvasiai bei įmonės kultūrai. Net jei tobulai tinkate pagal gebėjimus ir profesinį išsilavinimą, asmeninės savybės gali pakišti jums koją.
Nors visiškai šio proceso suvaldyti negalite, kadangi kiekviena komanda ir įmonė turės skirtingus vertinimo kriterijus, egzistuoja keletas pagrindinių patarimų, kurie padeda geriau pasirodyti interviu procese.
Pirmiausia, niekada neverta apkalbėti buvusio darbdavio, nesvarbu kokie įtempti ar sudėtingi darbo santykiai buvo. Jei būtina kažką įvardyti, stenkitės tai padaryti neutraliai, pavyzdžiui, teigiant, kad nesutapo jūsų nuomonės ties darbine veikla, nebuvo karjeros galimybių toje darbovietėje ar pan.
Antra, dažniausiai atsisakoma žmonių, kurie manoma bus konfliktiški darbo vietoje, todėl visus klausimus apie komunikaciją reikėtų atsakyti turint tai galvoje. Kitos nepatrauklios savybės yra bet kas, kas susiję su žmonių žeminimu ar vertinimu.
Galiausiai, dažnai galite aptikti gidų, kurie skelbia, kad reikia į tokius klausimus kaip “kokia jūsų silpnybė?” atsakyti juos performuluojant į stiprybes. Neretai pateikiamas pavyzdys, kuriame atsakant teigiama, jog silpnybė yra per didelis įsitraukimas į darbą.
Darbdaviai visus šiuos atsakymus yra girdėję daugybę kartų, todėl jie beveik visada atrodo nenuoširdūs arba net kaip melas. Atvirumas ir nuoširdumas yra pozityviai vertinamos savybės, todėl reikėtų atsakyti šiek tiek sušvelninant savo silpnybes, bet visgi pasakant teisybę.
Neverta vadovautis rekomendacijomis, kurios teigia, kad atsakymai į klausimus yra šabloniniai, tokios rekomendacijos – gerokai pasenusios. Jie, greičiau, pakiš jums koją nei padės praeiti interviu procesą. Juos verta paskaityti dėl galimų klausimų (nors ir pastarieji jau rečiau užduodami), kadangi galėsite apgalvoti kaip į juos būtų galima atsakyti nuoširdžiai ir nuosaikiai.
