Pastaruoju metu daug nerimo kelianti ir susitelkimo reikalaujanti geopolitinė situacija verčia iš naujo apmąstyti kaimynystės ir bendradarbiavimo sampratas, skatina kalbėti apie tai, kas mus vienija, o kas skiria, ką galime padaryti, jog būtume vieningesni, saugesni. Tokiame kontekste vis dažniau keliamas klausimas dėl Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo stiprinimo, baltiškosios tapatybės puoselėjimo. 2022 m. gruodžio 15 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Baltų vienybės stiprinimas per kultūrinį bendradarbiavimą“, kurią organizavo asociacija „Kultūros politikos institutas“, dar sykį nuskambėjo kvietimas intensyvinti kultūrinės informacijos mainus, mokytis antrosios baltų kalbos. Pasvarstyti apie latvių kalbos kaip antrosios užsienio kalbos pasirinkimą Lietuvos mokyklose galimybes siūlė ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Tokių tikslų siekia ir 2017 m. veiklą pradėjęs ir jau šešerius metus vykstantis Lietuvos ir Latvijos mokyklų bibliotekų projektas „Baltų literatūros savaitė / Baltu literatūras nedēļa“. Šiais metais projektas vyko rugsėjo 19–23 dienomis, jame dalyvavo 54 Lietuvos ir Latvijos mokyklos. Projektas ne tik populiarina Lietuvos ir Latvijos literatūrą, kultūrą, tarpkultūrinius ryšius, bendradarbiavimą, bet ir skatina skaityti knygas, ugdyti mokinių skaitymo gebėjimus. Projekto organizatoriai – Jonavos rajono Žeimių mokyklos-daugiafunkcis centras ir Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Letonikos centras – džiaugiasi, jog projekto dalyvių skaičius kasmet didėja, mokyklų bibliotekose gausėja kaimyninės šalies autorių knygų. Susidomėjimą kaimyninės šalies literatūra pastebi ir vertėjai bei leidėjai – kasmet vis daugiau išleidžiama naujausių ir reikšmingiausių kūrinių vertimų.
Šiemet projekte dalyvavusių Lietuvos mokyklų bibliotekas pasiekė lietuviškų šaknų turinčios latvių rašytojos, dramaturgės Rasos Bugavičiūtės-Pėcės apysaka „Berniukas, kuris matė tamsoje“ (vertė Audrius Musteikis, 2021), kurioje paliečiama gana reta, bet labai aktuali žmogaus galios ir negalios tema, iškeliamos asmenybės laisvės ir atsakomybės problemos. Neregių šeimoje augusio reginčio berniuko Jokūbo vaikystės ir paauglystės prisiminimai ir išgyvenimai kviečia pažinti regos negalią turinčių žmonių kasdienybę, apmąstyti bendražmogiškąsias vertybes. Mokykloms dovanotas Šiaulių turizmo informacijos centro parengtas turizmo vadovas „Baltų kelias“ pakvies keliauti kuršių, žiemgalių ir sėlių istorijos pėdsakais, pažinti Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų kultūros ir gamtos vertybes. Rėmėjų ir partnerių mokykloms dovanojami latvių kalbos vadovėliai, žodynai, žaidimai, suteikiama metodinė pagalba padeda mokytojams ir mokiniams geriau pažinti kaimyninės šalies kalbą, kultūrą, geografiją, stiprinti baltiškąją tapatybę.
Šiaulių apskritis glaudžiasi prie Latvijos sienos, o pats miestas turi gilias bendradarbiavimo su latviais tradicijas. Šiemet 20-metį atšventė Šiauliuose įsikūrusi asociacija „Baltų centras“, kuri rūpinasi Lietuvos ir Latvijos suartinimu, bendrus projektus vykdo Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Šiaulių turizmo informacijos centras ir kt. Lietuvių ir latvių vienybės idėjos taip pat rūpi Šiaulių mokykloms – projekte „Baltų literatūros savaitė“ dalyvavo Šiaulių „Romuvos“ progimnazija (bibliotekos vedėja Ala Norvilienė), Šiaulių Gegužių progimnazija (bibliotekos vedėja Edita Šliūpaitė) ir Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazija (bibliotekininkė Vilma Urniežienė).
„Baltų literatūros savaitė“ Šiaulių Romuvos progimnazijoje organizuota jau trečią kartą. Šiais metais mokykloje daug dėmesio skirta latvių kalbai literatūrai. Trečiokai su mokytoja Rolanda Miškūniene skaitė Inesės Zanderės knygą „Berniukas ir šuo“, taip pat aptarė latvių ir lietuvių kalbų panašumus ir skirtumus, mėgino versti ir atspėti latviškus žodžius, klausėsi latviškos dainos. Septintokai su lietuvių kalbos mokytoja Edita Čerapiene ir bibliotekos vedėja skaitė Latvijoje gerai žinomą Karlio Skalbės pasaką „Katinėlio malūnas“, aptarė šios pasakos parašymo aplinkybes, pasakos daugiasluoksniškumą, vaizdingumą bei moralą. Dirbdami porose mokiniai iliustravo pasakos fragmentus, pagal kuriuos vėliau sekė visą pasaką.
Šiaulių Gegužių progimnazijos pedagogai šiemet suorganizavo ne tik latvių kalbai ir literatūrai pažinti skirtų užsiėmimų, bet ir daug meninių veiklų. Bibliotekos vedėja Edita Šliūpaitė su 4a, 4d, 4c, 5a, 5d, 8a klasių mokiniais skaitė latvių kalbos frazes, aptarė bibliotekoje turimas latvių autorių knygas, kalbėjosi apie Latvijoje lankytas vietas, klausėsi dainos „Gauži raud saulīte“ (‘Gailiai verkia saulutė’). Ketvirtokai išsamiau supažindinti su latvių tautinių drabužių ypatybėmis, jų raštais, o šokio mokytoja Daiva Virakienė juos išmokino šokti latvių liaudies šokį „Govju kazaks“. 5d klasės mokiniai su lietuvių kalbos mokytoja Birute Petkuviene skaitė bei aptarė pasaką „Du šalti vėjai“. Dailės mokytoja Aušra Lučinskienė 5a klasės mokinius supažindino su latviškais žodžiais, kuriems vaikai pabandė suteikti vizualinį pavidalą. Lietuvių kalbos mokytojos Rasa Mazaliauskaitė ir Renalda Savickienė surengė viktoriną „Latvių kalba ir kultūra“ 8a klasės mokiniams. Dailės mokytoja Aušra Lučinskienė aštuntokus skatino pasidomėti baltų ženklais ir juos meniškai pavaizduoti piešiniuose.
Itin didele veiklų įvairove pasižymėjo pirmą kartą projekte dalyvavusi Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazija. Prailgintos grupės pirmokėliai klausėsi bibliotekininkės V. Urniežienės sekamos latvių pasakos „Zuikio vestuvės“ ir ją iliustravo, 2–4 klasių mokiniai skaitė Vitos Štelmaherės knygą „Piglos istorijos“, o 6–8 klasių mokiniai susipažino su Janio Poruko knyga „Perlų žvejys“. Latvių kalba ir kultūra sumaniai integruota į lietuvių, vokiečių, rusų kalbų, muzikos pamokas (mokytojai Jurgita Levanaitienė, Aušra Višniauskienė, Daiva Remeikienė, Ramunė Mackevičienė, Giedrė Savickienė). Geografijos mokytoja Julija Astrauskienė papasakojo apie Latvijos paviršių ir gamtą, o mokiniai atliko praktinį darbą apie Latvijos gyventojus. Įvairios veiklos vykdytos ir už mokyklos ribų – aštuntokai lankėsi Baltų kultūros pažinimo centre „Baltų kelias“ Šiauliuose, o būrelio „Pažinkime savo kraštą“ nariai sudalyvavo Baltų vienybės sąšaukoje Naisiuose (istorijos mokytoja Alina Šivickaitė). Visą savaitę mokyklų bibliotekose veikė latviškų spaudinių parodėlės.
Projekto organizatoriai tiki, jog reikšminga kiekviena iniciatyva ar darbas, padedantis jaunimui labiau suvokti savo gimtosios vietos ir kultūros vertę, bendradarbiavimo svarbą. Siekti šių tikslų projekto organizatoriams padeda partneriai - Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Lietuvos Respublikos ambasada Latvijoje, Jonavos rajono savivaldybė, Šiaulių turizmo informacijos centras, projekto „Baltų kelias“ kūrėjai bei rėmėjų – Kavos Draugas, RTTAX, Save24, Glasses on, Sapiegos klinika – dovanos.
