Lietuvos ambasadoje Rygoje, renginyje „Netikėtos paralelės tarp Lietuvos ir Latvijos“, pristatytas Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto docentės Reginos Kvašytės straipsnių rinkinys „Tarp Lietuvos ir Latvijos: lingvistinės paralelės“.
Šiaulių universiteto archyvo nuotr.

Lietuvos ambasadoje Rygoje, renginyje „Netikėtos paralelės tarp Lietuvos ir Latvijos“, pristatytas Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto docentės Reginos Kvašytės straipsnių rinkinys „Tarp Lietuvos ir Latvijos: lingvistinės paralelės“, informuoja Modesta Šimkutė.
Renginį pradėjo Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė ir Lituanistikos centro vadovė, taip pat Helsinkio universiteto profesorė ir viena iš pristatomos knygos recenzenčių Laimutė Baluodė. Kalbėdama tiek lietuviškai, tiek latviškai, ji supažindino renginio dalyvius su knygos autore ir drauge nuveiktais darbais. Į renginį ambasadoje atėjo lituanistiką Latvijos universitete studijuojančios studentės, būrelis Rygos lietuvių, taip pat Reginos Kvašytės buvę kolegos Latvių kalbos institute ar kitokiais ryšiais susiję kolegos, draugai. Pati knygos autorė taip pat abiem baltų kalbom papasakojo apie sumanymą rengti knygą, darbą prie jos ir išsamiau supažindino su jos turiniu. Lietuvių, latvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis parašyti straipsniai pagal tematiką suskirstyti į 4 skyrius: geolingvistika, etnolingvistika, taikomoji lingvistika ir sociolingvistika. Autorei padėjo būrys redaktorių: Šiaulių universiteto kolegės Ona Laima Gudzinevičiūtė, Dalė Roikienė, Svetlana Karavajeva, Reda Toleikienė ir latvė Elga Skrūzmanė. Ir joms, ir rėmėjams autorė nuoširdžiai padėkojo.
Per pristatymą žodį tarė viena iš knygos redaktorių – lekt. dr. Ona Laima Gudzinevičiūtė, kuri džiaugėsi, kad dauguma straipsnių knygoje paskelbta lietuvių ir latvių kalbomis ir skirta tų kalbų gretinimui. Šiaulių universiteto leidyklos direktorius Aloyzas Tubutis taip pat pasidžiaugė išleista knyga.
Buvo pagalvota apie kalbų paįvairinimą muzikiniais intarpais: renginio metu jų būta tiek lietuviškų, tiek latviškų. Šiauliečio Alberto Martinaičio padarytomis kanklėmis kankliavo Ruozytė Katryna Spyča iš Rygos. Jai birbyne ir džinguliu pritarė mažasis brolis Dzintaras Jėkabas. O grupė „Marti“ iš Šiaulių – Diana Martinaitienė su dukromis Damile ir Vilija – giedojo sutartines ir latvišką dainą. Renginio dalyviai mielai pritarė latviškai (ir latgališkai) dainuojamiems kūriniams.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ