Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas V. Bartkevičius tėvams pataria daugiau laiko ir dėmesio skirti savo vaikams, ypač priimant svarbius sprendimus.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Kai vaikai jaučiasi vieniši, ypač negaudami reikiamo dėmesio iš savo tėvų, tampa uždaresni, o esant stresinėms situacijoms, jie savo emocijų perteklių išreiškia agresija. Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius sako, kad šiuolaikiniai tėveliai mažai skiria laiko savo vaikams, pokalbiams su jais, o problemas sprendžia griežtu tonu, taip ne tik supykdydami bei įbaugindami vaiką, bet ir jam sukeldami dar daugiau neigiamų emocijų, kurios anksčiau ar vėliau perauga į agresiją.

Agresijos išmokstama iš suaugusiųjų
„Agresyvūs vaikai – tėvų atspindys“, - sako V. Bartkevičius. Daugelis agresyvumo atvejų pasireiškia tarp vaikų dėl televizijos, kompiuterinių žaidimų įtakos. Gydytojo teigimu, vaikas, matydamas ekrane siaubą keliančius vaizdus, neretai juos perkelia ir į realų gyvenimą. „Nors rodomi filmai įspėja, kad jų negali žiūrėti vaikai, tačiau vaikai ir tėvai kaip drąsų poelgį toleruoja šių rekomendacijų nepaisymą. Taip pat daug agresijos vaikai mato iš suaugusiųjų. Net Seimo posėdžiai, kuriuos kartais transliuoja, rodo, kaip barasi suaugę žmonės, rėkia, kad tik būtų išgirsti. Tačiau tai prastas pavyzdys vaikams“, - teigia V. Bartkevičius.
Gydytojas neneigia, kad daugeliui šeimų nepavyksta išvengia barnių namuose, kuriuos taip pat mato vaikai. Pasak V. Bartkevičiaus, ypač traumuoja tie atvejai, kai namuose piktnaudžiaujama alkoholiu ir smurtaujama. Agresiją augina ir blogi tarpusavio santykiai su draugais kieme. „Jei iš vaiko juokiasi bendraamžiai, neretai toks vaikas į pagalbą pasitelkia kumščius“, - pastebi gydytojas. Kadangi dėl įvairių priežasčių daugelis patyčių atvejų nutylima, jų, pasak V. Bartkevičiaus, nepavyksta išvengti. Baisiausia tai, kad vaikai blogo elgesio išmokę iš tėvų, jį demonstruoja išėję į gatvę.

Problemą reikia laiku spręsti
Gydytojas V. Bartkevičius sako, kad dažnai auginantys vaikus tėvai kitaip susidėlioja prioritetus nei derėtų, todėl vaikai jų gyvenime lieka kone paskutinėje vietoje – nors ir mylimi, tačiau pamiršti, jiems stokojama dėmesio. „Kartais pastebiu, kad išsilavinę tėvai savo vaikams pasako tiek daug negerų žodžių, kurių tikriausiai savo darbe net neišdrįstų ištarti. O ką tai reiškia? Namuose esantys tėvai leidžia sau atsipalaiduoti ir kiekvieną savo elgesį pateisina, o visą tai matantys ir girdintys vaikai visa tai atkartoja išėję į gatvę“, - pastebi gydytojas.
Kadangi blogai besielgiantys tėvai išmoko savo vaikus blogo elgesio, už tai jų neturėtų bausti. Pasak gydytojo, vaikui geriau paaiškinti, kad keiksmažodžių lietuvių kalboje nėra, todėl negalima jų sakyti. Jei vaikui sakysi, kad tai negražus žodis, vaikas dar labiau susidomės ir jį sakys. Gydytojas primena, kad bausti vaikų negalima. Būtina išsiaiškinti, iš kur atsirado agresyvumas, kodėl vaikas elgiasi netinkamai.
„Mėgstu pastebėti žaislų parduotuvėse vaikus, kurie nesuvokia, kad negali pasiimti norimo žaislo ir jį tiesiog išsinešti. Kai vaikai išsineša žaislą, pradeda veikti signalizacija. Po tokios situacijos mamos dažnai supanikuoja ir pradeda rėkti ant savo vaikų, kai tuo tarpu tėčiai, paėmę vaiką už rankos, prisiglaudžia ir nusiveda atgal į parduotuvę bei parodo, kaip reikia elgtis. Kad sirena nustotų signalizuoti, už žaisliuką reikia sumokėti. Po tokio įvykio vaikas įsisavina tai, kad kitą kartą geriau eiti su tėčiu, o ne mama, nes tėtis už tą žaisliuką sumokės ir jokių negerų situacijų nebus. Mamos tokiais atvejais pačios jaučiasi nepatogiai, sutrinka, todėl išlieja blogas emocijas ant vaiko“, - vieną iš gyvenimiškų pavyzdžių pateikia gydytojas.

Agresija gali būti ir kitų problemų išdava
Jei šeimoje įvyksta lūžis, kai tėtis išeina gyventi kitur, ar mama susiranda draugą, vaikas gali pradėti agresyviai elgtis, laužyti savo daiktus, plėšyti knygas ir taip išreikšti savo pykti ant tėvų. Bet kokiam ryžtingam žingsniui reikia paruošti vaikus. Kasdieniai tėvų barniai daug labiau vaiką veikia neigiamai, nei tėvų buvimas atskirai. Pasak V. Bartkevičiaus, ypač traumuoja vaikus persikėlimas gyventi į kitą butą ar net į kitą miestą, nes esamoje gyvenamoje aplinkoje vaikas jau buvo susikūręs savo erdvę, turėjo draugų. „Nors vaikas mažas, bet jis toks pats žmogus, kaip ir mes visi suaugę, todėl kiekvieną žingsnį gyvenime reikia derinti ir su juo. Vaikui galima pateikti argumentus, kodėl tėvai keliasi gyventi į kitą miestą, kad bus erdvesni namai, vaikas susiras naujų draugų. Jei vaikas lieka nuošalyje, kai šeimoje vyksta rimtos permainos, vėliau vaikas tampa ne tik agresyvus aplinkiniams, laužo savo daiktus, bet ir gali pakelti ranką prieš save ir pradėti kalbėti apie savižudybę“, - įspėja psichoterapeutas.

Pyktis – gynybinė reakcija
Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui – tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas – savisauga. Pasak gydytojo, tėvai turėtų atsiminti vieną dalyką – nereikia versti vaiko užgniaužti agresijos, nes tai gali virsti autoagresija ir pasireikšti savęs mušimu, skriaudimu, susirgimu kokia nors liga, kuri dažnai yra psichologinės kilmės. Geriau išmokyti vaiką agresiją kontroliuoti, tačiau tuo pačiu nepamiršti savo teisių ir interesų ir sugebėti apginti save visuomenėje priimtinu būdu, neskriaudžiant kitų žmonių. „Dažnai vaikai pyksta ne tik todėl, kad nežino, ko nori ir taip erzina tėvus. Dažniau pasitaiko pagrįstų vaiko agresijų, kada vaikai ginasi. Yra tekę spręsti nemažai problemų, kai pirmas vaikas šeimoje buvo ypač laukiamas, o antras nelabai. Ypač įtakos turi tai, jei tėvai antrojo laukė būtinai mergaitės ar būtinai berniuko, o rezultatas buvo ne toks, kokio norėjo, todėl antras vaikas mažiau ir mylimas. Esant tokiems atvejams, patarčiau kreiptis į vaikų psichologą, nes vėliau, auginant agresyvų vaiką, iškils dar sudėtingesnių problemų“, - pataria V. Bartkevičius.
Jei vaikas staiga tampa uždaras, neišsako savo minčių, nepasakoja tėvams, ką per dieną veikė, pasak gydytojo, tėvai jau turėtų sunerimti. Psichologo pagalbos gali prireikti ir tais atvejais, kai vaikai pradeda bendrauti su netinkamu elgiasiu pagarsėjusių vaikų grupėmis. Paprastai šių problemų nei pats vaikas, nei tėvai patys išspręsti negali.