Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad bičių pikis - propolis gydo žaizdas, mažina skausmą ir tinimą, šalina blogą kvapą. Pirmieji bičių pikį gydymui pradėjo vartoti bitininkai, kurie pastebėjo, kad avilyje arba drevėje, kur gyvena bičių šeima, yra labai švaru.

Bičių pikis vartotas ne tik liaudies medicinoje, bet ir kitiems tikslams. Pavyzdžiui, Egipte medų vartodavo mirusiesiems balzamuoti, pikio sakus – smuiko lakui, sodininkystėje – sodo tepalui gaminti.

Per daugelį metų atlikti empiriniai bičių pikio stebėjimai moksliškai buvo įvertinti tiktai per pastaruosius 40-50 metų. Ypač daug pasidarbavo rusų mokslininkas S. Popravka.

Cheminiu požiūriu bičių pikis yra labai sudėtingas junginys.

Vaistinių priemonių ne visada būtina ieškoti vaistinėse: jų galima pasiruošti namuose iš vaistingųjų augalų, bitininkystės produktų ir kitų medžiagų. Liaudies medicina šioje srityje yra sukaupusi turtingą patirtį. Tiesa, toli gražu ne visada tokios priemonės gali prilygti šiuolaikiniams medikamentams. Jų poveikis paprastai švelnesnis, jos neturi šalutinio poveikio, kuris paprastai būdingas vartojant cheminius vaistus.

Kai kurios liaudies medicinos priemonės yra ypač vertinamos. Tarp jų yra bičių pikis - propolis. Dar vadinamas bičių klijais. Propolis pasižymi didžiule gydomąja galia, kurios visos galimybės net ir šiandien neatskleistos. Pavyzdžiui, nustatyta, jog propolis gerai palaiko kraujagyslių elastingumą, stiprina jas, mažina arterinį spaudimą, stabdo trombų susidarymą, neleidžia ląstelėse oksiduotis riebalams ir saugo jas nuo išsigimimo. Visa tai labai svarbu žmogaus sveikatos išsaugojimui ir jo ilgaamžiškumo užtikrinimui. Propolis pražūtingai veikia tuberkuliozės lazdelę ir daugelį kitų infekcinių ligų sukėlėjų, blogai pasiduodančių arba apskritai nepasiduodančių gydymui antibiotikais. Vartojamas kartu su antibiotikais ir kitais medikamentais propolis padidina jų veiksmingumą. Mikroorganizmai nesugeba išsiugdyti atsparumą propoliui. Propolis vartojamas drauge su bičių pieneliu, bičių duonele ir medumi, pražūtingai veikia virusus, normalizuoja medžiagų apykaitos procesus organizme, pasižymi ryškiu antiuždegiminiu poveikiu, mažina audinių pabrinkimus. Be to, ši vertinga natūrali medžiaga gerai išsilaiko: labai ilgai nepraranda savo gydomųjų ir profilaktinių savybių (iki penkerių ir ilgiau metų).

Daugelis preparatų su propoliu jau nuo seno plačiai vartojami liaudies medicinoje. Tarp jų yra ir tokių, kurie sėkmingai atlaikė klinikinius tyrimus ir buvo pripažinti praktikuojančių gydytojų, jų veiksmingumas nekelia abejonių – svarbu juos teisingai vartoti ir vengti perdozavimo.

Propolio ištraukos ruošimo ypatumai

Ištraukai – ekstraktui ruošti reikia pasirinkti santykinai minkštą propolį, be aiškių gedimo požymių. Susmulkinti jį 2-4 mm dydžio dalelėmis: galima palaikyti šaldytuve, kad sustandėtų, o paskui sutarkuoti ir persijoti per sietelį. Susmulkintas propolis sparčiau ir efektyviau išskiria aktyviąsias medžiagas į ekstraktą.

Susmulkintas propolis suberiamas į tamsaus stiklo indą, užpilamas ekstrahentu, tinkamiausias yra 70 proc. Indas sandariai užkemšamas kamščiu ir paliekamas tamsioje vietoje kambario temperatūroje 8-10 parų. Tuo laikotarpiu užpilą reikia reguliariai 4-6 kartus per dieną pateliuškuoti. Pagaliau ekstraktas 10-12 valandų palaikomas šaldytuve ir perfiltruojamas.

Propolio ekstraktai, paruošti santykiu su ekstrahentu 1:10 paprastai turi 4-5 proc. veikliųjų medžiagų. Stipresnės ištraukos, pavyzdžiui, paruoštos santykiu 2:10 ir 3:10 – atitinkamai 9-10 proc. ir 15-17 proc. ekstrakcinės medžiagos.

Propolio ištrauką galima paruošti ir su 30-40 proc. etanolio tirpalu, tokiu atveju ji bus mažesnės koncentracijos, negu paruoštos su 70-96 proc. ekstrahentu. Vartojant tokį preparatą, jo dozę reikia padvigubinti.

Gydomosios savybės

Propolio ištrauka pasižymi antiseptinėmis savybėmis: antibakterinėmis, antivirusinėmis ir antigrybelinėmis, gydomos žaizdos, malšinamas skausmas, sudirgimai, dezodoruoja, turi antitoksinių ir antioksidantinių savybių. Ji mažina kraujo krešėjimą, slopina kraujagyslių spazmus, skatina medžiagų apykaitos procesus, audinių atsinaujinimą ir apsaugines viso organizmo reakcijas.

Kada vartoti propolio ištrauką

Šį preparatą galima vartoti kaip vidinį ir išorinį vaistą, taip pat kaip aerozolį.

Išoriškai propolio ištrauka vartojama skalavimo skysčio pavidalu burnos ertmės gleivinei, dantenoms, dantims, lėtiniam tonzilitui gydyti. Vienas arbatinis šaukštelis ekstrakto, 10 ml vandens. Pažeidimų židiniai gali būti tepami 3 proc. vandeniniu propolio ekstrakto tirpalu. Aliejinio ekstrakto mišinio lašinama į ausį esant vidurinės ausies uždegimui. Toks mišinys padeda ir nuo senatvinio neprigirdėjimo bei kitų negalių.

Kaip vidinis vaistas propolio ekstraktas padeda sergant daugeliu ligų: peršalimo ligomis ir gripu, ūminiu ir lėtiniu bronchitu, plaučių uždegimu, tuberkulioze, hipertenzija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, ūminiu ir lėtiniu kolitu ir kitomis ligomis.

Tokio gydymo dozė gali sudaryti 20-60 lašų: sulašinti į 1/4-1/2 stiklinės virinto vandens arba pieno. Paprastai tokio gydymo kursas gali apimti 5-30 dienų – priklausomai nuo ligos. Esant skrandžio opaligei jis sudaro 3-4 savaites, tačiau, esant būtinybei, glai būti pakartotas po 10-15 dienų pertraukos. Norint išvengti šalutinio poveikio, šiuo preparatu piktnaudžiauti negalima. Saugiau ir veiksmingiau savarankiškai gydyti vandeniniu propolio užpilu.

Dozės vaikams apskaičiuojamos tokiu principu: vieneriems vaiko metams – 11/20 suaugusiojo dozės. Taip skaičiuojant, 10 metų vaikui skiriama ½ suaugusiojo dozės.

Inhaliacijoms šiuo preparatu patogiausia naudotis nešiojamuoju inhaliatoriumi su gumine kriauše. Jis veikia pulverizatoriaus principu. Pripildyti jį reikia maždaug 3 ml vandeninio propolio ekstrakto tirpalo.

Laikymo sąlygos

Propolio ekstraktą reikia laikyti tamsaus stiklo inde nuo šviesos apsaugotoje vėsioje vietoje. Tuomet jis išsaugo savo gydomąsias savybes apie penkerius metus.

Parengė Liudvikas RULINSKAS