2014-06-04 25

Psichologų teigimu, priklausomybė nuo interneto atsiranda dėl to, kad paaugliai jaučiasi vieniši, neturi draugų, todėl paguodos ieško kompiuterio ekrane.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su priklausomybe nuo interneto. Praėjusiais metais į pagalbos tarnybą „Vaikų linija“ dėl šios problemos telefonu ir elektroniniais laiškais kreipėsi keturis kartus daugiau vaikų ir paauglių nei 2012 metais. Pasak „Vaikų linijos“ savanorių mokytojos psichologės Vaidos Kvietkauskaitės, nors manoma, kad alkoholis ir narkotikai yra pagrindinės nepilnamečių priklausomybės, pastaruoju metu priklausomybė nuo interneto tampa opia problema ir tėvams derėtų sunerimti, jei vaikas per daug laiko praleidžia virtualiame pasaulyje.

Vienišumo jausmas – grėsmė
„Priklausomybė nuo interneto atsiranda dėl tokių pačių priežasčių, kaip ir kitos priklausomybės. Jaunuoliai jaučiasi vieniši, neturi draugų, tad paguodos ieško kompiuterio ekrane, čia galėdami pasislėpti nuo problemų. Internetas jaunam žmogui ypatingai patrauklus savo interaktyviu turiniu, lengvu priėjimu, visaverčio dalyvavimo iliuzija, galimybėmis likti anonimišku ir užmegzti naujas pažintis“, - teigia V. Kvietkauskaitė.
Psichologės teigimu, priklausomybė nuo interneto atsiranda pamažu – iš pradžių vaikas tiesiog aktyviai domisi, vėliau dingsta kiti susidomėjimo objektai, pasitenkinimas kompiuteriniu pasauliu virsta poreikiu. Kiekvienas prisėdimas prie kompiuterio atneša ir malonumo, ir palengvėjimo jausmą, kuris dar labiau sustiprina patologinį prisirišimą. „Ar tai būtų vaikas, paauglys ar suaugęs žmogus – problema yra labai panaši. Savo asmeninius ir socialinius poreikius, pavyzdžiui, bendravimą su draugais, pradedama tenkinti tik virtualioje erdvėje. Virtualus pasaulis tampa ta vieta, kurioje galima realizuoti slapčiausius troškimus, valdyti situaciją, jaustis herojumi žaidimuose, socialiniuose tinkluose išgyventi įvairias emocijas. Galiausiai priklausomybės objektas pradeda formuoti žmogaus vertybes, keičia elgesį ir „pajungia“ visą asmenybę“, – aiškina V. Kvietkauskaitė.

Delsti neverta
Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai, turintys priklausomybę nuo interneto, dažniau turi mokymosi sunkumų, suprastėja jų darbinė veikla, vargina miego, mitybos sutrikimai, galvos ar nugaros skausmai. Priklausomybė nuo interneto taip pat skatina psichikos sveikatos ligas, pavyzdžiui, depresiją, socialines fobijas ir kitas priklausomybes. V. Kvietkauskaitė pastebi, kad tėvai dažniausiai pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai jų atžalos tampa nebesukalbamos, pasikeičia jų emocijos ir elgesys, nebelanko mokyklos. Tėvai atima ar užrakina kompiuterius, paslepia laidus, tačiau vaikai vis vien randa būdą, kaip praleisti visą savo laiką prie kompiuterio. Siekiant užkirsti kelią priklausomybės vystymuisi, svarbu, kad tėvai pirmiausia atrastų laiko pasidomėti, kaip jaučiasi, kuo domisi ir kaip gyvena jų vaikas bei kokios yra interneto priklausomybės keliamos grėsmės. Taip pat svarbu supažindinti vaiką su alternatyviomis laisvalaikio leidimo formomis, su vaiku kalbėtis apie jausmus, skatinti jį reikšti savo mintis. Patartina namuose susidaryti konkrečią dienotvarkę, kurioje būtų numatytas laikas poilsiui – paauglys gali naršydamas internete praleisti tam tikrą savo laiko dalį, bet tai neturėtų tapti visu jo laisvalaikiu. „Neretai patys vaikai prisipažįsta, kad tapo sunku kontroliuoti naudojimąsi kompiuteriu bei įvardija su tuo susijusias pasekmes: prastus santykius su šeimos nariais ar draugais, mokyklos nelankymą, draugų praradimą, suprastėjusią fizinę ar psichologinę sveikatą. Iš vaikų sulaukiama vis daugiau skambučių ir laiškų dėl priklausomybės internetui. Neretai pasitaiko ir tokių pokalbių, kai vaikai skambina „pasitikrinti“, ar aplinkinių išsakomos pastabos, kad jie per daug laiko leidžia prie kompiuterio, yra tiesa. Tokiais atvejais vaikai dažniausiai nemato problemos ir ilgą sėdėjimą prie kompiuterio laiko tinkamu elgesiu.
V. Kvietkauskaitė pastebi, kad reikia neužmiršti, jog paaugliai dažnai geriau nusimano apie naująsias technologijas nei jų tėvai. Tad tėvai taip pat turėtų domėtis, kaip jų vaikai naudojasi naujosiomis technologijomis ir ieškoti būdų, kaip naudojimąsi kompiuteriu paversti efektyviu.

 

Į viršų