Gyvatė – vienas seniausių medicinos simbolių. Gyvatės nuodai jau seniai buvo žinomi kaip veiksminga gydymo priemonė ir nuo seno naudojami daugelio vaistų sudėtyje. 

Gyvatė buvo būtinas gydymo dievo Asklėjaus ir jo gydytojos Gigėjos atvaizdų atributas. Antikiniame mene Gigėja buvo vaizduojama kaip jauna graži moteris su tunika ir gyvate, kurią ji maitino iš taurės. Viduramžiais gyvatė ir taurė buvo sukomponuota į vieną medicinos emblemą, kur gyvatė simbolizuoja gydomųjų gamtos jėgų išmintį, gerumą, drąsą, galybę, o taurė, pagal daugumą medicinos istorikų, yra indas, į kurį renkami vaistingieji augalai. 

 

Nuo seniausių laikų egzistavo ir kiti medicinos simboliai. Populiariausias buvo degantis fakelas arba žvakė. Šios emblemos prasmės reikšmė išreikšta loginiame posakyje: „Šviesdamas kitiems, sudegu pats“.

 

Nemažai simbolių esama ir mūsų laikais. Jais žymimi nauji atradimai, pergalė prieš kančią, pasakojama apie žymių medicinos įstaigų istoriją, vaizduojamos medicinos sritys. 

Taip kraujo lašas tapo kraujo perpylimo ir donorystės simboliu. Kuriant Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugiją atsirado grafinis ženklas, kuriame – raudonas kryžius ir raudonas pusmėnulis.

 

Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija paskelbė savo emblemą – pasaulio žemėlapio fone esančią lazdą, aplink kurią susirangiusi gyvatė, vainikuota laurais. 

Kova su maliarija taip pat buvo vaizduojama emblemoje: pasaulio rutulio fone – strėlė, aplink kurią rangosi gyvatė, nukreipta prieš maliarinį uodą. 

 

1961 metais I Sąjunginio kardiologų suvažiavimo dalyviai savo emblema išsirinko širdį, gulinčią ant delno.

 

Visus šiuo simbolinius atvaizdus galima matyti žurnaluose ir plakatuose, parodų stenduose, medicinos darbuotojų suvažiavimų ir konferencijų delegatų ženkleliuose. Pagrindinė sveikatos apsaugos emblema lieka ta pati, kuri buvo patvirtinta 1922 metais - taurė su gyvate.

Parengė Liudvikas RULINSKAS