Epilepsija – viena dažniausių neurologinių ligų, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais. Pasak Vilniaus universiteto docentės, medicinos mokslų daktarės Rūtos Mameniškienės, skirtingos smegenų sritys kontroliuoja skirtingas kūno dalis, taigi epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs, priklausantys nuo vietos, kurioje vyksta elektrinė iškrova.
„Prieš patirdami pirmąjį traukulių priepuolį net 50 proc. žmonių patiria ne tokius ryškius simptomus – tai gali būti staigūs trumpi galūnių patrūkčiojimai, užsisvajojimai ar nutirpimai. Esant įtarimų, kad minėti simptomai gali būti epilepsijos požymis, patartina iš karto kreiptis į specialistą“, – sako gydytoja.
Gydytojos teigimu, didžiausia problema – visuomenės švietimo ir informacijos trūkumas. Suteikti pirmąją pagalbą epilepsijos priepuolio ištiktam žmogui turėtų mokėti kiekvienas – nesvarbu ar tai būtų vaistininkas, ar tiesiog praeivis. Nepaprastai svarbu apsaugoti žmogaus galvą – patraukti pavojingus daiktus ir padėti po galva ką nors minkšto. Pasistenkite paguldyti žmogų ant šono, tačiau jokiu kitu būdu nemėginkite sulaikyti traukulių ir nedėkite nieko į burną. Nors suteikdami pirmąją pagalbą žmonės dažnai praranda laiko nuovoką, itin svarbu įsidėmėti traukulių pradžios laiką. Jei traukuliai tęsiasi ilgiau nei 3 minutes, būtina iškviesti greitąją pagalbą. Medikų dėmesys taip pat būtinas, jei traukulius patiria nepažįstamas žmogus ir nėra žinoma jo ligos istorija.
Nors kartais epilepsija būna sunkiai suvaldoma, dalis pacientų patiria sunkius ir dažnai pasikartojančius priepuolius, daugumai ligonių galima padėti. Parinkus tinkamus medikamentus ir paskyrus teisingą jų dozę, kartais – derinant tarpusavyje skirtingo veikimo preparatus, iki 70 proc. sergančiųjų pavyksta visiškai išvengti priepuolių.
Psichologų nuomone, sergant epilepsija būtina reaguoti į veiksnius, sukeliančius priepuolius, konstruktyviai mąstyti, neriboti savo socialinės adaptacijos ir pasinaudoti visomis įmanomomis gyvenimo siūlomomis galimybėmis. Viena iš jų – alternatyva medikamentiniam gydymui, Amerikoje dar 1920 m. sukurta ketogeninė dieta. Ši dieta pasaulyje buvo primiršta po to, kai mediciną užkariavo medikamentinis epilepsijos gydymas, o atgimė ji 1992 m., kai berniukui Čarliui iš JAV, kuriam epilepsijos priepuolių nesustabdė jokie žinomi medikamentai, sėkmingai pagelbėjo pamirštoji ketogeninė dieta. Vaikų ligoninėje ketogeninę dietą atgaivino vaikų neurologai. Prieš ketverius metus pirmą kartą Lietuvoje buvo išbandytas šis alternatyvus epilepsijos priepuolių mažinimo būdas. Šis metodas veikia – gydytam vaikui sumažėjo epilepsijos priepuolių skaičius.
Pasak gydytojų, ketogeninės dietos principas yra iš pažiūros paprastas: daug riebalų, mažai baltymų ir angliavandenių (santykis 4:1 arba 3:1), taip pat nuolatinis ketogenų koncentracijos stebėjimas šlapime. Besilaikantiems tokios dietos neribojamas mėsos, dešros gaminių, žuvies, sviesto, kiaušinių ir įvairiausių prieskonių vartojimas, tačiau tik nedideliais kiekiais galima valgyti tam tikrų daržovių, ir išvis negalima vartoti bulvių bei daug angliavandenių turinčių produktų: cukraus, kruopų, makaronų, miltų ir kitų grūdinių produktų.
Neurochirurginės epilepsijos operacijos – tai dar vienas būdas pagelbėti ligoniams, kurie serga vaistams atsparia epilepsijos forma. Neseniai Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo atlikta operacija, kurios metu buvo atliktas abiejų smegenų pusrutulių didžiosios jungties perskyrimas (kaliozotomija), nes vaikas sirgo epilepsija, kuri buvo išplitusi, neturėjo aiškaus židinio. Tokių operacijų griebiamasi, kai neįmanoma ligos priepuolių pašalinti medikamentais. Mokslinių tyrimų duomenimis, 5 procentai populiacijos gali patirti epilepsijos priepuolius, bet tik 1 procentas žmonių suserga šia liga. Literatūros duomenimis, pirminis vaikų sergamumas epilepsija yra 70-80 atvejų iš 100 000 vaikų, o kūdikių – 160 atvejų iš 100 000 kūdikių. Didėjant vaikų amžiui – sergamumas epilepsija mažėja. Lietuvoje kasmet epilepsija gali susirgti 150-300 vaikų. Šie duomenys dar kartą patvirtina, kad epilepsija yra viena dažniausių vaikų ir paauglių nervų liga.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje epilepsija serga apie 26 tūkst. žmonių (arba 1 proc. šalies gyventojų).
