Nors Lietuvoje daugiausia mirties atvejų įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, visgi didžiausią nerimą ir baimę kelia onkologinės ligos. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo profesoriaus Edvardo Danilos, viena iš dažniausių ir klastingiausių – plaučių vėžys. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų. Kiekvienais metais dėl jo miršta apie 1100 mūsų tautiečių. Neretai šių mirčių būtų galima išvengti, jei plaučių vėžys būtų aptiktas esant ankstyvai stadijai. Visgi, realybė kol kas tokia, kad daugumai susirgusių liga diagnozuojama jau III–IV stadijos.

Kodėl plaučių vėžį sunku diagnozuoti anksti?

Dažniausiai plaučių vėžiu serga 60–50 metų ir vyresnio amžiaus asmenys. Jo užuomazgos atsiranda bronche, kiek rečiau – plaučių audinyje. Plaučiuose nėra skausmo receptorių, žmogus nejunta jokio skausmo, nepaiso arba nepažįsta pirmųjų simptomų, todėl dažniausiai plaučių vėžys diagnozuojamas jau stipriai pažengęs. Juolab, kad jis ilgą laiką auga nepasireikšdamas jokiais požymiais. „Paprastai ši liga lydima kosulio, kurį ypač ignoruoja rūkantys asmenys. Jie žino, kad yra vadinamasis rūkorių kosulys, tampantis tiek įprastu, kad į jį nebekreipia dėmesio, net užsimiršta, kad kosėja. Jeigu paciento nepaklausi, ar tikrai jums nėra kosulio, nėra kosulio rytais, jie patys net nepamini arba atsako: „Daktare, aš kosėju kaip visi”, – bendravimo su pacientais patirtimi dalinasi prof. E. Danila. – Anksti diagnozavus plaučių vėžį išskirtiniais atvejais jį galima visiškai išgydyti. Dabar sergant pirmos stadijos plaučių vėžiu išgyventi penkerius metus tikimybė yra apie 50 procentų, dešimt metų – apie 40 procentų. Bet trečios ar ketvirtos stadijos plaučių vėžys, kuris diagnozuojamas dažniausiai, gyvenimo trukmę sumažina gerokai: penkerius metus išgyvena vos 3–4 proc.”.

Plaučių vėžio atsiradimo priežastys

Pagrindinė plaučių vėžio priežastis išlieka rūkymas. Cigarečių dūmuose yra ne mažiau 70 kancerogenų, t. y. medžiagų, sukeliančių vėžinius pokyčius plaučių ląstelėse. Svarbu žinoti, kad jeigu žmogus nustoja rūkyti, ikivėžinės būklės ir net pati ankstyviausia vėžio stadija gali išnykti, nes žalingus plaučių pokyčius ištaiso žmogaus gynybiniai mechanizmai. „Vis populiarėjančių elektroninių cigarečių, kaitinamojo tabako žala nė kiek nemažesnė – sukeliami struktūriniai ir genetiniai pokyčiai plaučių ląstelėse ir bronchų gleivinėje. Plaučių vėžiu gali susirgti net visiškai nerūkantys asmenys. „Piktybiniai plaučių navikai gali susiformuoti ir dėl savaiminių genetinių pokyčių ląstelėje. Apskritai, genetinių mutacijų padaugėja dėl žmogaus kūno ląstelių branduolyje esančių telomerų trumpėjimo, kurių ilgyje užkoduota ląstelės gyvenimo trukmė. Žmogui ilgiau gyvenant, telomerai trumpėja ir susidaro palanki terpė onkologinėms ligoms vystytis. Retais atvejais organizme atsiranda vadinamieji genai-vedliai, kurie skatina vėžį atsirasti be išorinio veiksnio”, – plaučių vėžio atsiradimo priežastis vardija prof. E. Danila.

Dar viena priežastis, į kurią paprastai nekreipiama dėmesio – pasyvusis rūkymas, t. y. priverstinis nerūkančiojo kvėpavimas tabako dūmais. Juk kai rūko šeimos narys vyras, atitinkamai pasyviai rūko ir žmona. Pasitaiko atvejų, kad aktyviai rūkantis asmuo nesuserga plaučių vėžiu, o pasyviai rūkantis – suserga. Tokius paradoksus lemia individualus žmogaus imlumas žalingam tabako rūkymo poveikiui, kitos ligos ir kiti išoriniai veiksniai.

Remiantis ankstesne statistika, plaučių vėžys dažniausiai užklumpa rūkančius vyrus. Pasak prof. E. Danilos, ši tendencija palaipsniui kinta: „Tose šalyse, kur dominuoja lyčių lygybė, moterų rūko daugiau nei vyrų. Bet blogiau tai, kad moterų imlumas rūkymo sukeltai žalai yra didesnis. Tyrimai rodo, kad plaučių vėžiu sergančių rūkančių žmonių dalis vis mažėja: jeigu anksčiau ji sudarydavo apie 90 proc., tai prognozuojama, kad artimiausiais metais sieks gal tik 60 proc. ir artės prie beveik 1:1, – statistikos pokyčius komentuoja profesorius. – O kaip viena iš naujų, vis didėjančių grėsmių susirgti plaučių vėžiu įvardijama klimato kaita. Sausesnis oras, vis didesnis jo užterštumas (kietosiomis dalelėmis ir kt.) sukelia pokyčius kvėpavimo takų ląstelėse."

Požymiai, į kuriuos būtina atsižvelgti

Kosulys skirstomas į ūminį ir lėtinį. Ūminio kosulio metu gleivinė regeneruoja maždaug per pusantro – du mėnesius ir jis išnyksta savaime. „Didžiausią dėmesį reikia atkreipti į lėtinį kosulį, kurį paprastai sukelia tabako rūkymas arba lėtinė plaučių liga (taip pat ir plaučių vėžys). Rūkorius stebisi: jeigu rūkau, nieko nuostabaus, kad kosėju, kam eisiu pas gydytoją, kuris man pasakys – mesk rūkyti,” – pacientų žodžius cituoja profesorius. Bet lėtinis bronchitas – rūkalių liga – yra pirmasis žingsnis į lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir plaučių vėžį.

Stiprėjantis kosulys, kraujo iškosėjimas, skreplių pagausėjimas, dusulys – dažniausi onkologinės plaučių ligos pranašai. „Vėžiui plečiantis, kai jis pradeda liesti plaučių apvalkalėlį, atsiranda skausmas šone. O tai signalas, kad navikas jau gana didelis. Jeigu vėžys auga broncho viduje, jį siaurina, tada žmogui ima trūkti oro”, – simptomus vardija profesorius.

Kaip yra diagnozuojamas plaučių vėžys?

Įtarus plaučių vėžį, pirmasis tyrimas – krūtinės ląstos rentgenograma. Deja, ankstyvai diagnostikai jos skiriamoji geba nepakankama: mažus pokyčius sunku pastebėti, jie gali „slėptis” po šonkauliu, kraujagysle, stuburo šešėliu ir t.t.

Prof. E. Danila rentgenogramos ir kompiuterinės tomografijos vaizdus palygina su dangaus skliauto stebėjimu naktį: „Galime į nakties dangų į žiūrėti akimis ir matyti tik tam tikrą kiekį žvaigždžių. O galima stebėti per teleskopą ir tada pamatysime daug platesnį, ryškesnį vaizdą. Krūtinės ląstos rentgenograma – tai žiūrėjimas akimis, kompiuterinė tomografija – teleskopu”. Tad jeigu požymiai signalizuoja kažką negero, pacientui atliekamas krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimas, bronchoskopija. Pamačius įtartiną pokytį, paimama biopsija, patikslinama ligos forma. Plaučių vėžys dažniausiai metastazuoja į galvos smegenis, todėl galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas atskleidžia, kokio masto ligos išplitimas. „Pozitronų emisijos tomografija su kompiuterine tomografija įvertina visą organizmą, išskyrus galvos smegenis. Tuomet pamatome, ar yra metastazių kauluose, kituose organuose. Jų neradę galime teigti, jog tai santykinai ankstyva stadija, o aptikę – kad jau vėlyva,” – sako profesorius.

Dabartiniais kompiuteriniais tomografais galima atlikti tyrimą įvairiomis programomis: įprastos apšvitos, kai reikia labai geros skiriamosios gebos, ir mažos apšvitos – atrankinėms patikros dėl plaučių vėžio programoms.

Tik ankstyvosios stadijos vėžio gydymas efektyvus

Kol kas daugeliu atvejų plaučių vėžio išgydyti negalima, išskyrus labai ankstyvą pirmą, kai kuriais atvejais – antrą stadiją. Ankstyvose stadijose skiriamas radikalus chirurginis (teikiama pirmenybė) arba spindulinis gydymas. „Jeigu žmogus serga dar ir kita sunkia liga, dėl kurios negalima operuoti, tada navikas švitinamas. Deja, vėlesnių stadijų išgijimo galimybė labai nedidelė, todėl užleisto vėžio atvejais skiriamas sisteminis gydymas: chemoterapija, imunoterapija, biologinė terapija, paliatyvusis spindulinis gydymas arba įvairūs šių gydymo metodų deriniai”, – gydymo galimybes vardija prof. E. Danila. Vėlyvosios stadijos pacientams, vėžiui metastazavus į kitus organus, pagal poreikį galima atlikti paliatyviąją operaciją, gydyti paliatyviais vaistais, tačiau tokį pacientą išgydyti vilties nebėra.

Plaučių vėžys turi savybę tarsi pasislėpti nuo žmogaus imuninės sistemos (beje, tabako rūkymas slopina imuninį atsaką) ir dėl to gali nevaldomai daugintis. „Ilgą laiką tai buvo didelė problema, bet prieš keletą metų įvyko rimtas proveržis – sukurti imunoterapijos vaistai, kurie imuninei sistemai padeda „atidaryti langą“ ir „pamatyti“ plaučių vėžį bei pulti jo ląsteles. Atsiradus imunoterapijai, biologinei terapijai, išgyvenamumas pradėjo akivaizdžiai ilgėti. Neabejoju, kad bus ir naujų imunoterapijos vaistų, kurie padarys dar didesnį šuolį gydant ligą. Remiantis mokslininkų prognozėmis, maždaug trisdešimtaisiais šio šimtmečio metais plaučių vėžys taps lėtine liga,” – vilties neparanda profesorius.

Profilaktinė programa galėtų sumažinti vėlyvo plaučių vėžio statistiką

Kai kuriose šalyse buvo išnagrinėta ir nustatyta, kad reguliariai tikrinant vyresnio amžiaus asmenis, plaučių vėžį ir rūkantiems, ir nerūkantiems asmenims galima aptikti ankstyvos stadijos. Ypač efektyvus plaučių vėžio nustatymas nerūkantiems asmenims, nes jie dažniausiai neserga gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, koronarinė širdies liga (tabako rūkymas yra visų trijų šių ligų didysis priežastinis veiksnys). Šios ligos dažnai neleidžia skirti tinkamiausią gydymą rūkantiems pacientams.

Lietuvoje ankstyvosios plaučių vėžio atrankos programos dar nėra, tačiau jam atsirasti kiekvienas iš mūsų galime užkirsti kelią: vengti rizikos veiksnių, būti fiziškai aktyviems, kiek įmanoma natūraliau ir sveikiau maitintis. O jeigu yra pasikartojantys signalai – neaiškios priežasties kosulys, atsiradęs krūtinės skausmas, dusulys, vertėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus. Plaučių vėžiu sergantiems pacientams, turintiems dar ir gretutinių ligų, svarbi kompleksinė pagalba, kuri efektyvesnė daugiaprofilinėje ligoninėje.

 „2022 m. pabaigoje Europos Komisija rekomendavo Europos Sąjungos šalyse pradėti plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos (ankstyvojo aptikimo) programas. Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kurioje kartu su SAM atstovais dalyvauja LR Seimo, Valstybinės ligonių kasos, Prezidentūros, gydymo įstaigų ir kitų institucijų atstovai. Darbo grupė rengia ankstyvos plaučių vėžio atrankos tvarką (programą), kuri turėtų būti pradėta vykdyti ir mūsų šalyje. Neabejoju, kad ji leis išgelbėti daug mūsų šalies gyventojų gyvybių,“ – viltingai būsimus pokyčius pristatė  VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila.