Situacija, kai staiga prasidėjęs skrandžio skausmas sutrikdo kasdienines veiklas, pakeičia planus bei apsunkina gyvenimo kokybę, daugeliui nėra svetima. Be to, ne paslaptis, kad dažnai šioms būklėms įtakos turi greitas gyvenimo tempas ir patiriamas stresas, su kuriuo susiduria vis didesnė dalis žmonių. Apie kokias sveikatos būkles gali signalizuoti šis simptomas? Marijampolės „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Ieva Jasiulevičiūtė pastebi, kad skrandžio skausmai – itin dažnas negalavimas, dėl kurio pacientai atvyksta pas šeimos gydytoją, o to priežastys gali būti labai įvairios.

„Beveik kasdien kreipiasi bent vienas pacientas, kuris skundžiasi nuolatiniu arba epizodiniu diskomfortu epigastriumo, vadinamosios „duobutės“, srityje. Tokia būklė gali varginti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniau su ja susiduria jautrūs, nuo streso kenčiantys žmonės, taip pat tie, kurie nereguliariai maitinasi, rūko, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dažnai arba dideliais kiekiais vartoja aspiriną ir nesteroidinius vaistus nuo skausmo ir uždegimo“, – pasakoja I. Jasiulevičiūtė.

Kaip skirstomi pilvo skausmai?

Dažniausiai šių nemalonių pojūčių klasifikacija skirstoma atsižvelgiant į jų pobūdį ir trukmę. Skausmas gali būti ūmus, lydimas peritonito reiškinių, kai pilvas tampa kietas, įtemptas, itin jautrus ir skausmingas. Tokio pobūdžio skausmas išsivysto plyšus pilvo vidaus organams, kuomet į uždegiminį procesą yra įtraukiama ir pilvaplėvė. Tai ūmi, greitos chirurginės intervencijos reikalaujanti klinikinė situacija.

„Ūmus, bet be pilvaplėvės uždegimo skausmas būdingas gastritui – skrandžio uždegimui. Epizodinis, priepuolinis skausmas dažniausiai byloja apie gastroezofaginio refliukso, padidėjusio skrandžio rūgštingumo, ligą, skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opą“, – vardina šeimos gydytoja.

Tuo metu lėtinis, palaipsniui progresuojantis skrandžio skausmas, nesusijęs su valgymu ir lydimas kitų nerimą keliančių simptomų, gana dažnai būna nulemtas skrandžio vėžio. Ypač nepalanku tai, kad šios ligos atveju skausmai pasireiškia tik vėlyvose stadijose, o jos pradžioje pacientai jokių skundų dažniausiai neišsako.

Epigastriumo srities (viršutinės–vidurinės pilvo dalies) skausmas nebūtinai byloja apie viršutinio virškinamojo trakto organų ligas. Gana dažnai ankstyvo apendicito skausmas prasideda „duobutės“ srityje ir po 4–6 valandų nusileidžia į pilvo apačią, dešinę klubinę sritį. Taip pat kartu su kitais simptomais, pavyzdžiui, nerimu, mirties baime, šaltu prakaitu ar panašiai, skausmas ir diskomfortas „duobutės“ srityje yra būdingas apatinės sienelės miokardo infarktui.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad skrandžio skausmas ne visada signalizuoja apie rimtus uždegimus. Dažnai šis pojūtis, ypač priepuolinis, pasireiškiantis tik tam tikrose situacijose ir lydimas ankstyvo pasisotinimo jausmo, signalizuoja apie vadinamąją funkcinę dispepsiją. Tai sutrikimas, kurio metu žmogus išsako skundus, tačiau vertinant objektyviai struktūrinių skrandžio ir kitų virškinamojo trakto organų pakitimų nenustatoma, todėl pacientui ši būklė nėra pavojinga, nors ir sukelia diskomfortą, trikdo kasdienę veiklą. Vis dėlto, ši diagnozė patvirtinama tik atmetus visas kitas galimas ligas“, – pasakoja I. Jasiulevičiūtė.

Kada ieškoti profesionalo pagalbos?

Pasak šeimos gydytojos, egzistuoja simptomai ir požymiai, vadinamosios „raudonos vėliavėlės“, kurių nei sveikatos priežiūros specialistai, nei patys pacientai neturėtų ignoruoti:

    kraujavimas iš virškinamojo trakto, pasireiškiantis vėmimu šviežiu arba apvirškintu krauju, kavos tirščių spalvos ir konsistencijos, arba juodos, dervą primenančios, nemalonaus kvapo išmatos, vadinamos melena;
    laipsniškas svorio netekimas, kai žmogus to tikslingai nesiekia;
    palaipsniui sunkėjantis rijimas;
    dažnas ir ilgai trunkantis pykinimas ir vėmimas;
    geležies stokos mažakraujystė;
    pacientams, vyresniems nei 55 m., išliekanti arba neseniai prasidėjusi neaiškios kilmės dispepsija;
    šeimos onkologinių ligų istorija.

Šie simptomai gali signalizuoti apie piktybinį susirgimą, todėl juos pastebėjus svarbu kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į skausmo pobūdį: jei jis kartojasi ir suintensyvėja pavalgius, didelė rizika, kad skrandyje atsirado žaizda, o skausmas, kuris kyla nevalgius, nakties metu, būdingesnis dvylikapirštės žarnos opaligei.

„Šių požymių negalima ignoruoti, ypač jeigu jie kelia nerimą ir trikdo kasdienę veiklą, nes, remiantis moksliniais tyrimais, laiku nediagnozuota ir negydoma opa gali plyšti“, – atkreipia dėmesį I. Jasiulevičiūtė.

Kaip gydomi skrandžio skausmai?

Prasidėjus skausmams padėti gali skrandžio rūgštingumą mažinantys, antispazminiai ar skrandžio gleivinę apsaugantys vaistai. Tolimesnis gydymas turėtų būti pritaikytas pagal individualius skundus, pavyzdžiui, virškinimo fermentai padeda, kai skausmą lydi dispepsija. Tiesa, vaistų nuo skausmo nereikėtų vartoti dažnai ir didelėmis dozėmis, nes jie patys gali būti viena iš skrandžio pažaidos priežasčių.

Be to, siekiant išsiaiškinti konkrečią pilvo skausmų priežastį, pravartu pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris apžiūrės ir objektyviai įvertins būklę. Taip pat naudinga atlikti bendrą kraujo tyrimą, dėl galimos mažakraujystės, bei ištirti uždegiminius kraujo rodiklius (CRB ir ENG), nes jie gali padėti atpažinti onkologines bei uždegimines virškinamojo trakto ligas. Tam tikrose klinikinėse situacijose tikslinga atlikti ir pilvo organų echoskopiją bei slapto kraujavimo išmatose testą.

„Žinoma, auksinis standartas diagnozuojant viršutinio virškinamojo trakto ligas ir diferencijuojant skrandžio skausmų priežastis yra gastroskopija. Taip pat tikslinga pacientus, kuriems skrandžio skausmai dažnai kartojasi arba užsitęsia ištirti dėl Helicobacter pylori bakterijos“, – teigia šeimos gydytoja.

Verta nepamiršti, kad skrandžio skausmų riziką padeda sumažinti sveikas ir subalansuotas gyvenimo būdas. Visų pirma, svarbu reguliari mityba – skrandis niekuomet nebūtų tuščias per ilgai, ir valgyti reikėtų mažesnėmis porcijomis, neskubant, stengtis neprisivalgyti prieš miegą, nakties metu.

Svarbu rinktis lengvai virškinamus produktus, vengti skrandžio gleivinę dirginančio: aštraus, kepto ar rūkyto maisto, o dienos racioną papildyti didesniu vaisių ir šviežių daržovių kiekiu. Taip pat reikėtų riboti išgeriamo kofeino ir alkoholinių gėrimų kiekį bei nerūkyti. Derėtų nepamiršti daugiau judėti, vengti stresinių situacijų ir palaikyti darbo-poilsio režimą.

Pranešimą paskelbė: Rita Zinkevičė, UAB "coagency"