Pavasaris išbudina vis daugiau augalų. Vos nutirpus sniegui galveles iškišo snieguolės, jau pamiškėse akeles pramerkė žibuoklės, šviežia žaluma skuba apsitraukti pievelės, pumpurus sprogdina krūmai ir medžiai. Kyla noras nusiskinti ar bent pauostyti, gal net lūpomis paliesti kvepiantį gamtos stebuklą. Stokite! Kai kurių augalų sėklos, lapai, žiedai ar šaknys yra nuodingi.
Pažinkime augalus savo aplinkoje
Maži vaikai viską apžiūri, apčiupinėja, uosto, bando paragauti. Todėl auginantiems vaikus ypač svarbu gerai pažinti augalus, kurie puošia namus, auga mūsų kieme, artimiausiame parkelyje. Reikia žinoti, kurie iš jų gali būti pavojingi. Be to, klastingaisiais augalais ir naminiai gyvūnai kartais apsinuodija. Apie nuodingąsias kai kurių mėgstamų augalų savybes pasakoja Alma Mikalauskienė, Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą.
Snieguolė (Galanthus spp)
Mielas baltas varpelis, skelbiantis pavasario pradžią, pasirodo, yra nuodingas. Ypač pavojingas jo svogūnėlis. Sunkaus apsinuodijimo atveju, po 30 minučių prasideda seilėtekis, pasikartojantis priepuolinis vėmimas (paprastai savaime praeina per3–4 valandas), kartais ir viduriavimas. Prarijus bet kokį kiekį augalo svogūnėlio, reikia kreiptis į gydymo įstaigą.
Narcizas (Narcissus spp.)
Senovės graikų mitologijoje pasakojama apie labai gražų jaunuolį, vardu Narcizas. Jis taip save mylėjo, kad aplinkui nieko nepastebėdavo ir vis žiūrėdavo į savo veido atspindį vandenyje. Už tai dievai jį nubaudė ir pavertė gėle, kuri savo žiedą yra pasukusi į šoną arba žemyn, tarsi žiūrėdama į veidrodį ar į vandenį.
Narcizų svogūnėliai yra pavojingiausia šios gėlės dalis, todėl pagalvokite, prieš sodindami jas sode, jei turite šunį, kuris mėgsta rausti duobes. Šis augalas gali sukelti vėmimą, viduriavimą, drebulį, traukulius ir širdies aritmiją.
Pakalnutė (Convallaria majalis)
Pakalnutės – mėgstamas augalas darželiuose. Nuo subtilaus šių pavasarinių gėlių kvapo gali apsvaigti galva. Nuodingas visas augalas, o vaikai dažniausiai apsinuodija suvalgę šio augalo uogų. Paragavus pakalnučių uogų ar lapų, sutrinka virškinimas. Kadangi apsinuodijęs žmogus daug vemia, dalis nuodų savaime pasišalina iš organizmo. Šis augalas turi konvalotoksino, kiek mažiau nuodingo nei rusmenės glikozidai, tačiau dešimt prarytų uogų gali sustabdyti suaugusio žmogaus širdį.
Puriena (Calthapalustris)
Nuostabaus grožio geltonais žiedais nusėja šlapias pievas, griovių, upių, ežerų pakrantes balandžio– gegužės mėnesį. Nuodingas visas augalas, jį pažeidus skiriasi gelsvas, stiprus, odą ir gleivines dirginantis skystis. Oda parausta, patinsta, niežti, gali susidaryti pūslės, o sunkesniais atvejais – atsiveria žaizdos. Patekęs į virškinimo traktą sukelia sunkų žarnyno uždegimą. Pacientas vemia, viduriuoja su krauju. Suvalgius didelį augalo kiekį gali atsirasti sujaudinimas, paralyžius, sustoja kvėpavimas, pažeidžiami inkstai.
Paprastoji rusmenė (Digitalis purpurea)
Dvimetis arba daugiametis gyslotinių šeimos žolinis augalas. Stiebas stačias; užauga iki 1,5 m aukščio. Lapai dideli, pailgi, plaukuoti; nuostabūs žiedai dideli, rusvai geltoni arba geltoni, rausvi, purpuriniai, susitelkę į trumpą retą vienašalę kekę; vaisius – dėžutė su daug sėklų. Žydi birželio– liepos mėnesiais.
Rusmenė turi širdį veikiančių glikozidų, todėl vartojama širdies-kraujagyslių sistemos ligoms gydyti, bet perdozuoti mirtinai pavojinga.
Paprastasis ricinmedis (Ricinus communis)
Paprastasis ricinmedis seniai įsikūrė mūsų sodybose ir parkuose kaip dekoratyvinis augalas. Jis atrodo efektingai: dideli raižyti lapai, kartais net su raudonu atspalviu. Labai pavojingas! Nuodingas visas augalas, daugiausia nuodo – sėklose. Šis augalas naudojamas medicinoje, iš jo gaminamas ricinos aliejus, tačiau jame yra stipraus nuodo – kelis kartus stipresnio už kobros nuodus ar kalio cianidą. Sėklų dygliuota luobelė primena ežius ir lengvai gali patraukti vaikų dėmesį. Simptomai: po valandos prasideda pilvo skausmas, vėmimas, pilvo pūtimas, viduriavimas su krauju.
Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereon)
Labai dekoratyvus, iki 1,5 m aukščio krūmas. Žiedai rausvi bekočiai, dažniausiai sukrauti po tris pernykščių lapų pažastyse. Aromatas labai stiprus. Stiebų žievė gelsva su raudonomis karputėmis. Lapai panašūs į „lauro lapus“ Subrandina rutuliškus, žirnio dydžio vaisius, kurie sunokę, birželio mėn. nusidažo ryškiai raudona spalva. Sėklos tamsiai rudos, blizgančios, kiaušiniškos. Žydi kovo pabaigoje – balandžio pradžioje prieš lapams išsiskleidžiant.
Visos augalo dalys labai nuodingos. 10–12 uogų yra mirtina dozė vaikams. Pakramčius žievės išpūslėja gleivinė, iškrenta dantys. Apsinuodijus degina burnos ertmę, prarijus patinsta nosiaryklės audiniai, padidėja seilėtekis, jaučiami skausmingi diegliai pilvo srityje. Pasireiškia viduriavimas, skausmingas šlapinimasis. Prasideda inkstų nepakankamumas, bendras organizmo nusilpimas, sunkus kvėpavimas ir net sąmonės netekimas. Pavojus dar stipresnis, jei yra saulėta, karšta diena, nes augalas turi daug eterinių aliejų, kurie esant aukštai temperatūrai stipriau garuoja. Žalčialunkis – medingas augalas, bet ir jo medus nuodingas.
Pupmedis (Laburnum anagyroides)
Tai labai dekoratyvūs krūmai arba žemi medžiai. Lapai trilapiai, augantys pražangiai. Žydi gegužės–birželio mėnesį geltonais žiedais, sukrautais nusvirusiose kekėse. Žiedai nektaringi, bet visos augalo dalys nuodingos.
Simptomai: dėl padidėjusio adrenalino išskyrimo atsiranda sujaudinimas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, sunkumas kvėpuojant, svaigimas, išsiplėtę vyzdžiai, koordinacijos sutrikimas.
Kukmedis (Taxus bacatus)
Plačiai naudojamas kaip dekoratyvinis augalas. Šie žemaūgiai arba vidutinio aukščio medžiai ir krūmai priklauso plikasėklių induočių grupei. Auga palyginus lėtai, bet gali būti labai ilgaamžiški augalai, gyvena daugiau kaip 2000 metų.
Nuodingas visas augalas, ypač spygliai. Sukelia širdies ritmo sutrikimus.
Durnaropė (Datura stramonium)
Lietuvių liaudis paprastąją durnaropę vadino čertrope, dygžole, dygulu, durnadagiliu, durnažole.
Durnaropė gana dekoratyvus augalas, išaugina didelius žiedus, dėl to auginama gėlynuose, dedama į puokštes. Aptinkama ir panamėse, prie daržų. Mėgsta dirvožemį, kuriame nemažai azoto. Nuodingas visas augalas. Vaikai dažnai apsinuodija žaisdami su įdomiai atrodančiomis durnaropės sėklų dėžutėmis. Sėklose yra tropano alkaloidų, dėl kurių atsiranda haliucinogeninis poveikis. Galima net mirtis. Simptomai: išsiplečia vyzdžiai, sutrinka regėjimas, oda įrausta, tampa karšta ir sausa, išsausėja gleivinės, pakyla temperatūra, sutrinka orientacija, atsiranda sujaudinimas, koordinacijos sutrikimai, gali sutrikti kvėpavimas. Būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Tinkamiausia pagalba
Pasak A. Mikalauskienės, apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus 1–6 valandoms, o kartais net po paros. Jei tinsta ir peršti burnos gleivinė, reikia burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba duoti atsigerti šalto vandens. Tai apmalšins skausmą. Be gydytojo nurodymo nevartoti jokių medikamentų, nesiimti medicininių procedūrų. Paprastai vaikai būna pagaunami „nusikaltimo“ metu, tad tėvai turi žinoti, kad auksinis laikas, kai pagalba būna efektyviausia, yra pirma valanda po to, kai buvo kažko suvalgyta ar paragauta. Tokiu atveju nederėtų laukti simptomų – arba vykti į gydymo įstaigą, ar bent paskambinti į Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės centrą, kur klinikiniai toksikologai konsultuoja visą parą ir pataria, kaip elgtis, tel. (8 5) 23 62 052.
Kreipiantis į gydymo įstaigą, pravartu pasiimti apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį.
