Šiaulietei Vidai 66-eri, jau 20 metų našlauja, gyvena viena, sveikata lyg ir nesiskundžia, pas gydytojus lankosi retai. Prieš pusmetį ėmė smarkiai mausti pilvo apačią, pradėjo dažniau šlapintis. Susirūpinusi, kad kur nors peršalo pūslę, kreipėsi į šeimos gydytoją. Nustebo, net pyktelėjo, kai ją pasiuntė pas ginekologą. Deja, diagnozė nenudžiugino – gimdos kaklelio vėžys.

Kasmet mūsų šalyje apie 450 moterų suserga šia liga ir daugiau kaip pusė jų miršta. Medikai sako, kad šios ligos išvengti galima. Kas gali sukelti šią ligą, kaip apsisaugoti, skaitytojams paaiškins Dainų pirminio sveikatos priežiūros centro gydytoja akušerė-ginekologė Onutė Rimšienė.

Mirtinas priešas – žmogaus papilomos virusas
Per gyvenimą 4 iš 5 žmonių susiduria su vienokiu ar kitokiu žmogaus papilomos viruso (ŽVP) tipu. Gera žinia ta, kad mūsų imuninė sistema dažnai pati su juo susitvarko. Iš organizmo jis pasišalina apytikriai per 2 metus ir daugelis apie tai, kad  kurį laiką esame ŽPV nešiotojai, iš viso nesužinome.  

„Deja, jei pavojingos viruso atmainos lieka organizme, rizika susirgti vėžiu smarkiai padidėja. Dalies moterų imuninė sistema nepajėgia susidoroti su ŽPV. Infekcija tampa nuolatinė ir sukelia gimdos kaklelio ląstelių pokyčius, – teigia akušerė-ginekologė O. Rimšienė.

Kai kas mano, jog žmogaus papilomos virusas kelia grėsmę tik tiems, kurie dažnai keičia lytinius partnerius. Iš dalies taip, padriki lytiniai santykiai padidina riziką užsikrėsti ŽPV ir kitomis pavojingomis infekcijomis. Tačiau Didžiojoje Britanijoje penkerius metus buvo stebimos 15–19 metų merginos, tik ką pradėjusios lytinį gyvenimą. Po trejų tyrimo metų paaiškėjo, kad 43 proc. stebimų merginų, turėjusių gyvenime tik vieną lytinį partnerį, buvo infekuotos ŽPV.

Gydytoja O. Rimšienė žino ne vieną atvejį, kai vėžio diagnozė nustatyta labai jaunoms, neseniai gimdžiusioms moterims arba toms, kurios jau daug metų neturėjo lytinių santykių. Pasak gydytojos, visos moterys turi rūpintis savo ginekologine sveikata, reguliariai, kartą per metus, lankytis  pas ginekologą, jei nusiskundimų neturi. O jeigu atsirado kokios karputės, pagausėjo išskyrų, atsirado maudimas,  pasitikrinti būtina. Gimdos kaklelio vėžiu susergama ne iš karto. Iš pradžių vystosi ikivėžiniai gimdos kaklelio susirgimai, kurie nesunkiai pagydomi. Svarbu neuždelsti.

Kiti gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai yra silpna imuninė sistema, ilgalaikis stresas, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, dažni gimdymai, abortų skaičius, rūkymas, lytinių takų infekcijos.

Rinkimės gyvenimą
„Moterys, deja, savo sveikatai skiria pernelyg mažai dėmesio. Periodiškai lankytis pas gydytoją akušerį-ginekologą ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą neretai trukdo moters užimtumas – vis darbų sūkuryje neatranda laiko“, – apgailestauja akušerė-ginekologė O. Rimšienė.

Lietuvoje pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą visoms privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms 25–60 metų moterims kartą per 3 metus nemokamai atliekamas citologinis (PAP) tyrimas. Dėl šio tyrimo reikia kreiptis į savo gydymo įstaigos akušerį-ginekologą. PAP tyrimas parodo ankstyvuosius patologinius gimdos kaklelio pokyčius. Taip atsiranda didelė tikimybė sustabdyti ligą ar pradėti laiku gydyti. Esant būtinybei, moterims patariama atlikti ir papildomus tyrimus.

Pasak gydytojos, atlikus tyrimus, moteris paprastai iki trejų metų gali gyventi ramiai, nes šiais tyrimais galima diagnozuoti ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir padidėjusią galimybę juo susirgti. Nors dėl gimdos kaklelio vėžio moterys nemokamai tiriamos tik sulaukusios 25 metų, ginekologė akcentuoja, kad tai reikėtų padaryti vos pradėjus lytinį gyvenimą. Vėžys jaunėja. Pavyzdžiui 22 m. moteriai po gimdymo rastas vėžys. Vyresnio amžiaus moterims rizika taip pat neišnyksta. Kai kuriose valstybėse tyrimas finansuojamas iki 65 metų. Mūsų šalyje  vyresnės negu 60 metų moterys už tyrimą turi susimokėti pačios. Geriau mokėti nedidelius pinigus, nei prarasti  gyvenimą. Tepinėlis neskausmingas, atliekamas per porą minučių.

Dabar, O. Rimšienės teigimu, lengviau gydytojams paraginti moteris dalyvauti prevencinėse programose, nes duomenys apie pacientą matomi kompiuteryje. Prevencinės programos vykdymas vėžio riziką sumažina nuo 40 iki 65 proc. Jei visos moterys nuo 25 iki 60 metų laiku pasitikrintų, vėžio atvejų sumažėtų maždaug 80 proc. Išvengtume baisios situacijos, kai kas savaitę dėl gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje vidutiniškai netenkama 5 moterų.

Tylusis žudikas
Gydytojos O. Rimšienės  teigimu, gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai, moteris nejaučia jokių simptomų, todėl dažnai liga pastebima per vėlai. Ankstyvi simptomai gali būti pakitusios, gausesnės išskyros iš lyties organų, kraujavimas lytinių santykių metu ir po jų, pakraujavimai tarp  menstruacijų. Turėtų susirūpinti moterys, kurios po menopauzės jaučia maudimą apatinėje pilvo dalyje. Reikia kreiptis į gydytoją nelaukiant, kol simptomai sustiprės: ims varginti silpnumas,  dubens ir kojų skausmai, ant kojų atsiras edemų, šlapinantis ar tuštinantis pasirodys  kraujo. Tai būtų jau 3–4 gimdos kaklelio vėžio stadija.  

Statistikos duomenimis, net jei liga išplitusi vietiškai, dar nėra metastazių kituose organuose, penkerius metus išgyvena apie 50–60 proc. gimdos kaklelio vėžiu susirgusių  moterų. Jei liga nustatoma esant pirmajai stadijai, penkerius metus išgyvena daugiau nei 90 proc. moterų.

Taigi reguliari gimdos kaklelio patikra yra pagrindinė priemonė siekiant užkirsti kelią šiai klastingai ligai.

Galimybė nesusirgti yra
Nuo ŽPV Lietuvoje nemokamai  skiepijamos tik 11–13 metų mergaitės. Bet ginekologė O. Rimšienė rekomenduoja skiepytis visoms moterims iki 45 metų. Tai padidins jų šansus nesusirgti šia baisia onkologine liga. Užsienio šalyse skiepijami ir berniukai. Ir ne tik todėl, kad ateityje jie neužkrėstų savo partnerių, bet ir dėl to, jog su virusais, sukeliančiais gimdos kaklelio vėžį, gali būti siejamos ir kitos, vyrus kamuojančios onkologinės ligos – išangės, gerklų, varpos vėžys.

Gydytojos teigimu, efektyviausia skiepytis iki viruso patekimo į organizmą, tai yra, iki lytinio gyvenimo pradžios. Yra įtikinanti priežastis skiepytis paauglystėje: subrendusioms moterims gimdos kaklelio vėžys vystosi lėtai, o jauname amžiuje liga išveši labai greitai. Todėl net 70 proc. merginų iki 25 metų gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas 3–4 stadijos, kai jo gydymas jau menkai efektyvus.

Vakcina nuo ŽPV plačiai naudojama kiek daugiau nei dešimt metų. Dar nepakanka laiko įvertinti vakcinos veiksmingumą. Tačiau tyrimas, atliktas Suomijoje, parodė, kad grupėje tų jaunų moterų, kurios prieš 10–12 metų buvo paskiepytos nuo ŽPV, nebuvo užregistruotas nė vienas gimdos kaklelio vėžio atvejis. Iš tų, kurios nebuvo skiepijamos, vėžiu susirgo 10 moterų. Šalyse, kuriose nuo ŽPV aktyviai skiepijamos paauglės, pastaraisiais metais 70 proc. sumažėjo gimdos kaklelio displazijos, kuri gali virsti vėžiu, sukelti nevaisingumą ar persileidimus, atvejų.

Skiepijant naudojama mūsų šalyje kompensuojama vakcina apsaugo nuo dviejų agresyviausių ir pavojingiausių – ŽPV tipų, kurie sukelia 70–80 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Gydytoja akušerė ginekologė O. Rimšienė tvirtina, kad daug paprasčiau išvengti gimdos kaklelio vėžio nei susirgus gydytis. Klastingos onkologinės ligos galima išvengti dviem būdais: pasiskiepijus arba reguliariai lankantis pas akušerį-ginekologą ir atliekant reikiamus tyrimus.