Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas informuoja, kad kasmet gruodžio 1-ąją minima Pasaulinė AIDS diena, kuria siekiama informuoti visuomenę apie mirtinai pavojingą ŽIV/AIDS infekciją, pagrindines profilaktines priemones bei ankstyvo užsikrėtimo ŽIV infekcija išaiškinimo svarbą.
ŽIV infekcija Šiaulių apskrityje
NVSC Šiaulių departamento duomenimis, per 10 š. m. mėnesių Šiaulių apskrityje užregistruota 10 naujų užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejų, praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – 16 atvejų. Analizuojant š. m. sausio–spalio mėn. duomenis, nustatyta, kad dauguma užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija – jauni darbingo amžiaus vyrai. Vyraujantis ŽIV infekcijos plitimo būdas – nesaugūs lytiniai santykiai: 4 asmenys ŽIV infekcija užsikrėtė heteroseksualių, 1 – homoseksualių lytinių santykių metu. 1 asmuo – turėjo kontaktą su sekso paslaugas teikiančiu darbuotoju. 2 asmenys galimai ŽIV infekcija užsikrėtė vartojant švirkščiamus narkotikus. 2 asmenys galimo užsikrėtimo būdo nenurodė.
AIDS – tai paskutinė ŽIV ligos stadija
ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių. Vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija vadinama AIDS (įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas). Pirmieji AIDS požymiai vidutiniškai pasireiškia po 8– 10 metų įvairiomis infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. Daugeliui sergančiųjų išsivysto tam tikros vėžio formos, gali susirgti sunkiomis plaučių, virškinimo sistemos, centrinės nervų sistemos ir odos infekcinėmis ligomis.
ŽIV infekcijos plitimo būdai
ŽIV užsikrečiama, kai tiesiogiai į kraują, per gleivines ar žaizdas patenka ŽIV užkrėsti organizmo skysčiai, t. y.: nesaugių heteroseksualių, homoseksualių, oralinių ar analinių lytinių santykių metu; naudojant švirkščiamus narkotikus (per panaudotas adatas ir švikštus); dalijantis manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais; iš ŽIV užsikrėtusios motinos – vaikui nėštumo, gimdymo metu ar maitinant krūtimi; perpilant kraują ar kraujo produktus, transplantuojant užkrėstus audinius; medicinos darbuotojai tiesioginio kontakto su ligonio krauju metu bei per kitus biologinius skysčius (bronchų ir plaučių išskyros, seilės ir kt.).
ŽIV neužsikrečiama čiaudint, kosint, bučiuojantis (jei gleivinėje nėra žaizdelių), per prakaitą ar ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, indais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą bei per vabzdžių įkandimus.
Svarbiausia – profilaktika
NVSC Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Baranauskienė primena, kad, siekiant sumažinti užsikrėtimo ŽIV infekcija riziką, svarbu bet kokių lytinių santykių metu naudoti prezervatyvą ir turėti pastovų lytinį partnerį, nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais, specialistams, atliekantiems invazines procedūras, būtina naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų, siekiant išvengti ŽIV infekcijos perdavimo iš motinos vaikui, nėščiai ŽIV infekuotai moteriai taikomas profilaktinis antivirusinis gydymas, planuojama cezario pjūvio operacija, nerekomenduojama maitinti naujagimio krūtimi.
Pasitikrinti dėl ŽIV rekomenduojama
Kuo anksčiau po užsikrėtimo ŽIV pradedamas gydymas, tuo mažesnė žala padaroma žmogaus sveikatai ir tuo greičiau žmogus nebe užkrečia kitų. Profilaktiškai pasitikrinti dėl ŽIV rekomenduojama nėščiosioms, asmenims, turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiais ŽIV, vartojantiems narkotines medžiagas, turintiems vieną ir daugiau atsitiktinių lytinių partnerių per mėnesį, patyrusiems lytinę prievartą bei vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais.
Asmenys, norintys profilaktiškai pasitikrinti dėl užsikrėtimo ŽIV infekcija, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Pagal NVSC Šiaulių departamentą
