Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja apie Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) analizę, kuria buvo siekiama įvertinti 30 Europos šalių difterijos diagnostikos galimybes.

ELPKC analizės rezultatai atskleidė spragas difterijos kontrolės srityse.

Difterija – tai ūmi vakcinomis valdoma bakterinė infekcija, dažniausiai pažeidžianti kvėpavimo takų gleivinę. Ligą sukelia Corynebacterium diphtheriae (rečiau C. ulcerans ir C. pseudotuberculosis, kurios siejamos su gyvūnais ar termiškai neapdorotų gyvūninių produktų vartojimu) sukėlėjo gaminamas egzotoksinas.

Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių praeina 2–5 d.

Klasikinės difterijos tipiškas požymis – pilkšvai baltos plėvinės apnašos. Odos (žaizdų) difterijos metu atsiranda žaizdos ant odos, kurios formuoja negyjančias opas. Laiku nediagnozavus ir nepradėjus specifiškai gydyti, difterija gali baigtis mirtimi. Mirštamumas nuo šios infekcijos siekia 5–10 proc.

Paskutiniai difterijos atvejai Lietuvoje registruoti 2008 metais (du ligos atvejai, iš jų vienas –mirties) ir 2011 metais (1 atvejis). Europos regione kaip didelės difterijos rizikos teritorijos vertinamos Rytų Europos šalys. Pastaraisiais metais infekcija registruota ir Norvegijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Siekiant apsisaugoti nuo difterijos asmenims, keliaujantiems į endemines difterijos šalis, ULAC medikai rekomenduoja įsitikinti, ar jie pilnai skiepyti difterijos vakcina – ar reikalinga revakcinacija.

Suaugusiems asmenims skiepus nuo difterijos rekomenduojama atnaujinti kas 5–10 metų, kad būtų išlaikyta patikima ir ilgalaikė apsauga. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą asmenys nuo 26 metų amžiaus nuo difterijos (skiepijama kartu su stabligės komponentą turinčia vakcina) skiepijami valstybės lėšomis.

Parengta pagal ULAC