2015-ieji pralėkė nespėjus net mirktelėti. Praėjusiais metais nuotykių tikrai netrūko – medikai dirbo iš peties, gydė žmones, slaugė ligonius ir tobulėjo savo srityje. Tad apžvelkime praėjusių metų medikų nuotykius, iššūkius ir geriausius pasiekimus.

Salmonelėmis pagardinti žirniai
Ne visos šventės Šiauliuose praėjo sklandžiai – per vieną didžiausių miesto festivalių „Ant rubežiaus“ dešimtys šiauliečių susirgo salmonelioze. Pasirodė, kad visi jie šventės metu skanavo žirnius su spirgučiais. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbantis infektologas Algimantas Baublys tuomet sakė, kad salmonelių randama mėsoje ir žuvyje. Pasak gydytojo, salmonelės žirniuose galėjo atsirasti netinkamai transportuojant ir laikant maistą. Galbūt indai, kuriuose buvo sudėti žirniai, nebuvo pakankamai sterilūs. „Spirgučiuose salmonelių negalėjo būti – juk jie buvo kepti. Salmonelės neatlaiko aukštos temperatūros, o norint pagaminti spirgučius, reikalinga aukšta temperatūra“, – sakė A. Baublys.

Pasak A. Baublio, nuo nedidelio salmonelių kiekio žmogus nesuserga. Apskritai, žmogus suserga bet kokia žarnyno liga tik tuo atveju, jeigu mikrobas pradeda daugintis. Žmogus kiekvieną dieną gauna tam tikrą mikrobų kiekį – kitaip vadinamą savo leistiną normą. Jeigu ji peržengiama – pasireiškia liga. Salmoneliozės inkubacijos periodas trumpas – nuo kelių valandų iki 1–2 parų. Dažniausiai liga pasireiškia po paskutinio valgymo, o jos stiprumas priklauso nuo gauto mikrobų kiekio su maistu. Pagrindiniai ligos požymiai – pykinimas, vėmimas, galvos skausmai, viduriavimas, didelis bendras silpnumas, troškulys, jėgų nebuvimas, darbingumo stoka.

Skaudžios grožio aukos
Štai 2015-ųjų lapkričio mėnesį trys paauglės pateko į ligoninę dėl stiprių pilvo skausmų. Gydytojams bandant surasti skausmų priežastį, paaiškėjo, kad draugių kompanija sumąstė išmoningai pasipuošti ir į savo liežuvius įsidėti „auskarus“ – magnetinius „klipsus“.

Nors ir sakoma, kad grožis reikalauja aukų ir viskas baigiasi gerai, tačiau ši istorija nesibaigė laimingai. Kelioms mergaitėms buvo atliktos operacijos, vienai jų – pašalinta dalis žarnyno. „Parduotuvėse prekiaujama įvairiais žaislais – įvairiais sukonstruojamais nameliais, akiniais. Šiuo atveju tai buvo iš mažų magnetukų padarytos apyrankės, kuriuos paauglės sugalvojo užsidėti ant liežuvių. Vieną užsidedi liežuvio viršuje, kitą apačioje ir tai atrodo kaip auskaras. Tačiau juos labai lengva nuryti valgant arba tiesiog šnekant“, – lapkričio mėnesį pasakojo Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vedėjas Povilas Venckus. Jeigu vaikas nuryja tokį vieną magnetuką, tai organizmas jį pašalina laisvai. Tačiau jeigu vaikas nuryja du, tris magnetukus, tada kyla problema – žarnyne magnetukai sulimpa, taip pat sulimpa ir žarnos, atsiranda pragulos, žarna jungiasi su žarna, atsiranda skylės, todėl tenka keliose vietose operacijos metu šalinti žarnyną.

Trombektomijos grąžina visavertį gyvenimą
Per 2015-uosius metus įvyko ne tik kuriozinių situacijų, kai reikėjo gydyti grožio aukas ir žirnių užvalgiusius ligonius. Gydytojai susidūrė ir su nemažu skaičiumi insultų bei infarktų, tačiau atsiradusios naujausios technologijos praėjusiais metais išgelbėjo ne vieną gyvybę.

Štai 2015-ųjų sausio viduryje žurnalistai susirinko Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur buvo pasakojama apie pirmą kartą Šiauliuose atliktą trombektomiją – krešulio pašalinimą iš smegenų arterijos išeminio insulto atveju. Sausio 16-ąją buvo išgelbėtos gyvybės dviem moterims – bendraudamos su žurnalistais jos dėkojo gydytojams už jų išgelbėtas gyvybes ir už tai, kad jos toliau galės gyventi visavertį gyvenimą. „Trombektomija atliekama per kirkšnies arteriją – punktuojama kirkšnies arterija, vedamas specialus nukreipiamasis kateteris ir per jį toliau vedamos kitos priemonės, kuriomis iš smegenų arterijos mechaniškai yra išsiurbiami trombai. Šią procedūrą svarbu atlikti kiek galima greičiau – per 6 val. nuo simptomų pradžios“, – praėjusių metų sausį per spaudos konferenciją sakė Rentgenochirurginės ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja A. Dambrauskaitė. Nuo sausio mėnesio atliktos 26 trombektomijos. Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė teigia, jog tai – nerealiai didelis skaičius.

Ligoninėje panašios procedūros angioplastikos nuo 2003 metų taikomos miokardo infarktui gydyti. Angioplastika ir trombektomija yra panaši, tik vienu atveju kraujotaką reikia atstatyti širdyje, kitu – galvos smegenyse. Tik priemonės kiek skiriasi. Rentgenochirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja, intervencinė kardiologė A. Dambrauskaitė džiaugiasi, jog per 2015 metus širdies kraujotakai atstatyti atlikta 1014 angioplastikos procedūrų. Pernai buvo atlikta tik 620 tokių procedūrų.  Įkūrus Intervencinės kardiologijos postą, medikų komanda pasirengusi trombektomijas bei angioplastikas atlikti visas 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Tad ir procedūrų skaičius pastebimai išaugo.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje prieš dvejus metus įkūrus Insultų gydymo centrą, ištikusiems išeminiam galvos smegenų insultui, pradėtos taikyti efektyvios trombolizės procedūros. Jų metu specialiais į veną lašinamais medikamentais ištirpdomas galvos smegenų kraujagyslę užkimšęs trombas. Per 2015 metus atliktos 52 trombolizės.

Implantuoti 105 širdies stimuliatoriai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro kardiologai nuo 2015 metų kovo mėnesio ligoninėje pradėjo taikyti širdies stimuliatoriaus implantavimo operacijas.

Per mėnesį vidutiniškai implantuojama per 10 stimuliatorių, kurie dėl reto pulso pasiligojusiems žmonėms tampa ne tik kokybiško gyvenimo garantu, bet ir gelbsti nuo grėsmingų pasekmių. Per 2015 metus implantuoti 105 kardiostimuliatoriai.