Vieniši žmonės žino, ką reiškia, kai per didžiąsias metų šventes artimiesiems reikia aiškintis, kodėl jie iki šiol neturi antrosios pusės. Pabodus klausytis tokių priekaištų, kai kurie jų per žiemos šventes pradeda intensyviau ieškoti sau poros. Pasitaiko net tokių atvejų, kai lietuviai iš karto po Kūčių vakarienės sėda prie kompiuterio ir registruojasi pažinčių svetainėse. Tai rodo, kad gyventojai per šventes nenori jaustis vieniši.

 Visuomenės spaudimą dažniau jaučia vyrai
„Mes galime valandos tikslumu nustatyti, kada lietuviai baigia valgyti Kūčias, nes po vakarienės besiregistruojančiųjų skaičius pradeda intensyviai augti. Pats didžiausias augimas būna Kalėdų dieną ir išsilaiko iki sausio antros savaitės, po to šiek tiek smunka ir vasario mėnesį jis vėl pradeda augti. Kovo mėnesį normalizuojasi ir prisiregistravusių skaičius išlieka vidutiniškas visus metus“, – „Šiaulių naujienoms“ sako vienos pažinčių svetainės rinkodaros specialistas Marius Petrauskas.

Kodėl vieniši žmonės antrosios pusės intensyviau ieško būtent per žiemos šventes, atsakyti sunku. Tačiau galbūt juos paveikia šeimos ir visuomenės spaudimas. Ne paslaptis, kad per šventes žmonės yra jautresni, todėl gal juos labiau paveikia laidos, filmai ir reklamos, kuriose vaizduojamos laimingos šeimos.

„Galbūt per Kalėdas žmonės yra šiek tiek jautresni ir labiau išsiilgę artumo. Pamato, kaip jų artimieji susikuria laimingas šeimas, ir patys pajaučia norą kurti savo tradicijas. Be to, iki švenčių jie būna užsiėmę kitomis veiklomis: apsiperka, ieško dovanų, eina į vakarėlius ir neturi laiko kada pagalvoti apie save. O po to, kai viskas aprimsta, atsiranda daugiau laisvo laiko ir labiau norisi susirasti antrąją pusę“, – svarsto M. Petrauskas.

Apie jaučiamą šeimos ir visuomenės spaudimą susirasti antrąją pusę beveik 30 proc. dažniau teigė apklausos dalyviai vyrai. Jie taip pat 20 proc. dažniau prisipažino, kad dėl to yra susipykę su namiškiais ar anksčiau baigę savo viešnagę.

Šeima ir artimiausi giminės susirasti antrą pusę labiausiai „skatina“ 31–36 metų amžiaus vyrus ir moteris, mažiausiai – merginas bei vaikinus iki 25 metų ir artimuosius, kuriems yra daugiau nei 43 metai.

Tinkamą partnerį galima rasti bet kur
Vis dėlto, ar pažinčių svetainės iš tiesų yra tinkamiausia vieta pažinčių paieškai? Specialistas atsako, kad svarbiausia susirasti sau artimą žmogų, o kur jo ieškoti nėra taip svarbu. Tačiau pabrėžia, kad pažinčių svetainėje galima tą vienintelį ar vienintelę atrasti greičiau, nei pavyzdžiui, miesto gatvėje.

„Pažinčių svetainės ar programėlės gerokai palengvina paiešką, nes išplečia horizontą. Per trumpą laiką galima įvertinti labai daug potencialių antrųjų pusių ir išsirinkti tą, kuri yra artimiausia, mieliausia ir pati geriausia“, – akcentuoja rinkodaros specialistas.

Turbūt niekas nepaneigs, kad dabar, kai šiuolaikinė karta yra prilipusi prie kompiuterių ir mobiliųjų telefonų, daugiau galimybių pabendrauti su bendraamžiais yra iš tiesų prisijungus prie interneto. Tačiau, ar tai tikrai saugu? Kas garantuos, kad žmogus, su kuriuo susirašinėjame, nėra apsimetėlis?

M. Petrauskas sako, kad saugotis reikia patiems: „Mes iš savo pusės darome, ką galime, kad apsaugotumėme nuo apsimetėlių, bet žmonės ir patys turi būti atsakingi už tai, su kuo dalijasi savo informacija. Mes nesekame pokalbių ir negalime užbėgti įvykiams už akių, nes tai būtų privačios erdvės pažeidimas.“

Racionaliau poros ieškoti po švenčių
Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis sako, kad poreikis per šventes ieškoti sau poros yra normalus. Tačiau pabrėžia, kad racionaliau paieškas pradėti anksčiau.

„Vargu, ar Kūčių vakarą daug žmonių sėdi prie kompiuterių ir ieško pasiūlymų. Net gavę kvietimą susitikti, turbūt atsisako ir pasiūlo pasimatyti po švenčių. Tuo labiau, kad nėra garantijos, jog tas žmogus iš tiesų pasirodys patrauklus ir įdomus“, – svarsto profesorius.

Anot jo, bendra tendencija yra tokia, kad prieš šventes, vasaros atostogas žmonės socialiniuose tinkluose iš tiesų tampa aktyvesni ir dažniau ieško sau poros. Taip elgiasi, nes per šventes nenori jaustis vieniši.

Kiek poreikiui susirasti antrąją pusę turi įtakos šeimos ir visuomenės spaudimas – neaišku. Vis dėlto, psichologo nuomone, vargu, ar tas spaudimas iš viso egzistuoja.

„Šiais laikais niekas nereikalauja, kad žmogus tuojau pat eitų ir su kuo nors susipažintų. Artimieji tik galbūt gražiai pasiteirauja, ar jis dar vienišas. Paprastai aplinkiniai tuo tik domisi ir neverčia būtinai susirasti draugą ar draugę“, – pabrėžia G. Navaitis.

Jis primena, kad spaudimas susirasti antrąją pusę ir greičiau sukurti šeimą labiausiai buvo pastebimas ankstesnėse dinastijose, kai palikuonys perimdavo valdžią. Tačiau net ir tuomet atsirasdavo tokių, kurie nekurdavo šeimos.
Tai, kad šiais laikais nebėra tokio didelio spaudimo, iliustruoja ir faktas, kad, pavyzdžiui, 1980 m. pirmąją santuoką Lietuvoje dažniausiai registruodavo vidutiniškai 23-ejų metų sulaukę asmenys, o dabar – 28-erių.

Būdų susipažinti – daugybė
Kaip žinoti, kada nenoras susirasti antrąją pusę yra diagnozė, o kada būsena? Psichologas atsako, kad kai kuriems tiesiog patinka gyventi vieniems.
„Panašu, kad žmonių, kurie nori visą gyvenimą praleisti vieni, yra mažuma. Daugelis tyrimų patvirtina, jog Lietuvoje žmonės laimingą gyvenimą įsivaizduoja tik gyvendami darnioje šeimoje.
Panašius atsakymus rinktųsi kiek daugiau nei 90 proc. žmonių“, – informuoja profesorius.
Taip pat jis pabrėžia, kad pati problema yra ne ta, jog žmonės nori gyventi vieni, bet ta, jog norintys sukurti šeimą ne visada randa tinkamą partnerį ar partnerę. Čia jiems nepadeda net pažinčių portalai.
Tad ką daryti? Registruotis socialiniame tinkle, o gal laukti kada tas vienintelis ar vienintelė pasibels į duris?
„Jeigu žmogus galvoja, kad ieškodamas draugo ar draugės ir užsiregistravęs pažinčių portale, ką nors padarys labai amoralaus, tuomet tokiam žmogui drąsiai patarčiau internete pažinčių neieškoti. Galima rasti ir kitokių būdų susipažinti“, – atsako G. Navaitis.

Išklauso, bet elgiasi savaip
Kaip vienišiams pavyksta išgyventi šventes, paklausėme ir šiauliečių. Pasirodo, jie iš tiesų jaučia artimųjų spaudimą greičiau susirasti antrąją pusę. Tačiau, kaip patys sako, į tokius raginimus rimtai nereaguoja ir savarankiškai sprendžia kaip tokioje situacijoje elgtis.
Studentė Neringa atvirauja, kad jai nepatinka, kai tėvai ir giminės pradeda laidyti juokelius, esą ji pasmerkta likti senmerge.
„Suprantu, kad taip jie juokauja, bet tai vis tiek nemalonu. Kodėl aš turi teisintis, jaustis kažkokia išskirtinė ir prieš visus raudonuoti? Nejau, norėdama išvengti tokių juokelių, turiu ieškoti sau antrosios pusės? Mano gyvenimas yra puikus, turiu visko, ko reikia, todėl tikrai neketinu specialiai kam nors pasipiršti. O per didžiąsias žiemos šventes visiškai nesijaučiu vieniša. Turiu būrį draugų, todėl tikrai neliūdžiu“, – pasakoja studentė.
Trisdešimtmetis Vilius taip pat atvirai prisipažįsta, kad jaučia aplinkinių spaudimą. Tik sako, kad raginimai greičiau sukurti šeimą nieko nekeičia.
„Aš juos išklausau, pats kartais kokį juokelį numetu, bet vis tiek į tai rimtai nežiūriu. Aš dar jaunas, noriu pakeliauti po pasaulį, rasti geriau apmokamą darbą, o pažinčių svetainėmis nesižaviu. Man labiau patinka bendrauti gyvai, žvelgiant kitam žmogui į akis“, – kalba Vilius.
Neseniai dvidešimt penktąjį gimtadienį atšventusi Monika sako, kad viskas priklauso nuo vidinių nuostatų ir įsitikinimų.
„Per šventes iš tiesų jaučiuosi labiau vieniša. Kai aplink matai laimingus žmones, sėdinčius prie vaišėmis nukrauto stalo, automatiškai ir pats užsinori šeimos. Tačiau negaliu pasakyti, kad todėl per šventes intensyviau pradedu ieškoti sau poros. Aš visada esu atvira pažintims, mėgstu bendrauti, todėl jei draugo draugas pakviečia susitikti, kvietimą priimu. Vis dėlto manau, kad svarbiausia nekreipti dėmesio į tai, ką sako kiti. Reikia elgtis taip, kaip tau atrodo geriausia“, – savo nuomonę išdėsto mergina.
Per šventes neturintys poros nenori jaustis vieniši.