facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Dėl karantino laikotarpiu priimtų Vyriausybės draudimų daugelis verslų buvo priversti laikinai stabdyti savo veiklą, tačiau jų turimi finansiniai įsipareigojimai liko nepakitę, t. y. verslo subjektai vis tiek turėjo mokėti nuomos mokestį, kredito įmokas, palūkanas ir kt. Taigi, esant tokiai situacijai, kilo klausimas, kaip toliau vykdyti finansinius įsipareigojimus, kai karantino metu nėra galimybės vykdyti veiklos ir generuoti pajamų.

Teko suktis iš padėties
Kai kurių parduotuvių, grožio salonų, kavinių savininkams tiesiog pasisekė. Paskelbus apie karantino metu draudžiamą veiklą, neribotam laikui buvo sustabdytas patalpų nuomos mokestis. Tačiau ne visi nuomotojai buvo tokie, todėl lengvatų sulaukė tikrai ne visi verslai.

Pastarieji nepasidavė ir bandė ieškoti kitų išeičių. „Šiaulių naujienų“ redakciją pasiekė žinia, esą iš Prekybos, pramonės ir amatų rūmų gavę pažymas apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, savavališkai nutraukia sutartinius nuomos įsipareigojimus. Tik ar iš tiesų jie turi tokią teisę?

„Vien tai, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmai išdavė pažymą dėl force majeure aplinkybių, nereiškia, kad sutarties šalis gali nebevykdyti savo turimų nuomos įsipareigojimų. Priešingai, sutartiniai įsipareigojimai ir toliau privalo būti vykdomi, kadangi ši pažyma nepatvirtina force majeure egzistavimo, ji gali būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančiu, kad force majeure egzistuoja, bet tikrai ne kaip faktas, kad sutarties šalis yra atleidžiama nuo savo prievolių vykdymo“, – atsakė VU Teisės fakulteto doktorantas ir VU TF Mokslo ir inovacijų skyriaus darbuotojas Eimantas Kadys.

Tai yra nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: „Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą, Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma materialinių teisinių padarinių nesukuria, tokius padarinius (atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą) sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo.“

Išeičių visada yra
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška paaiškino, kad rūmai yra įgalioti valstybės išduoti pažymas apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, kilusias ar egzistavusias Šiaulių ir Telšių apskrityse. Pažymos išduodamos juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi komercine-ūkine veikla. Konstatavus force majeure aplinkybes asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą. Sutarties įsipareigojimų vykdymas nukeliamas vėlesniam laikui.

„Force majeure sąvoka apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu bei negalima užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Aplinkybes gali sukelti karas, piratavimas, sabotažas, stichinė nelaimė (pvz., audra, ciklonas, žemės drebėjimas, potvynis, gaisras), boikotas, streikas, lokautas ir pan. Force majeure aplinkybėmis taip pat gali būti pripažinti teisėti ar neteisėti valstybės institucijų veiksmai bei atskirų pareigūnų veiksmai“, – kalbėjo A. Jonuška.

Vis dėlto ar prekybos draudimas yra force majeure aplinkybė, anot jo, iki šiol liko neaišku: „Įžvelgti force majeure aplinkybių gal ir galima. Per pirmąją karantiną tokių pažymų buvo, bet didžioji dalis verslų vis dėlto susitarė ir pasinaudojo Vyriausybės skiriamu daliniu finansavimu nuomai.“

Tuo tarpu per antrąjį karantiną situacija pasikeitė. Kaip sakė A. Jonuška, pavasarį jau buvo aišku, kad galimai laukia antroji koronaviruso banga, tai buvo signalas patalpų nuomotojams ir nuomininkams persirašyti sutartis, įvertinti karantino poveikio aplinkybes bei iš anksto susitarti, kaip bus elgiamasi prekybos sustabdymo atveju: „Dalis tai padarė, dalis – ne, tačiau pastebime, kad dabar prekybininkai supranta, jog tai nėra force majeure aplinkybė. Aišku, jeigu tokių užklausų gautumėme, nagrinėtumėme aplinkybes ir galbūt kai kuriais atvejais tai pasiteisintų.“

Kaip ten bebūtų, jis dar kartą patiko, kad vietos piktnaudžiavimui čia nėra. Tam, kad būtų išduota force majeure pažyma, reikia pateikti daug įvairių dokumentų, įrodančių nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą ir kt., kuriuos po to nagrinėja kvalifikuoti rūmų specialistai.

„Paslauga vykdoma sąžiningai tam, kad nebūtų bloginami verslo santykiai ir nebūtų piktnaudžiaujama. Vis dėlto jeigu šis mūsų išdavimo vaidmuo, darbo rezultatai kažko netenkina, visada yra galimybė kreiptis į teismą. Turėjome keletą bylų, tačiau išduotos pažymos liko nepanaikintos“, – sakė A. Jonuška.

Į viršų