Vakarais kiemuose vis dažniau bumbsi kamuoliai, skamba paauglių spygavimas. Neturėtų tai mūsų erzinti, nes prasideda natūralus virsmas – artėja ruduo, po vasaros poilsio į miestą grįžta vis daugiau vaikų. Kol vieni kitų pasiilgę renkasi kiemuose, o ne susikūprinę kompiuterius maigo, turėtume džiaugtis. Mokslininkai, tyrinėjantys vaikų sveikatą, pastaraisiais metais pastebi, kad šalyje mažėja sveikų vaikų, o daugėja turinčių įvairių sveikatos sutrikimų ir sergančių lėtinėmis ligomis.

Apie šiauliečių vaikų sveikatos tendencijas laikraščiui trumpai pakomentavo Zita Sakalauskaitė, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti sveikatos stebėseną,  ir Laimutė Čėsnienė, Gegužių sveikatos centro šeimos gydytoja.

Kuo vyresnė ugdymo grupė, tuo mažiau sveikų vaikų
Remiantis kasmetinių vaikų profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenimis, Šiaulių visuomenės sveikatos biuras atlieka mūsų jaunosios kartos sveikatos būklės stebėseną, analizę ir vertinimą. Pasak Z. Sakalauskaitės, labai svarbu, kad sveikatą pasitikrintų visi, nes neturėdami informacijos apie vaiko sveikatą ugdymo įstaigų pedagogai ir visuomenės sveikatos specialistai negali užtikrinti, kad ugdymo proceso metu nebūtų pakenkta vaiko sveikatai.

Pernai Šiaulių mieste profilaktiškai patikrinta 99,6 proc. ikimokyklinukų sveikata. Daugiau nei trečdalis vaikų buvo visiškai sveiki. Sveikatos sutrikimų skaičius lyginat su 2017 metais kiek sumažėjo. Mergaitės buvo sveikesnės už berniukus, jiems daugiau nei mergaitėms buvo nustatyta nervų, kvėpavimo, skeleto-raumenų sistemos sutrikimų bei alerginių susirgimų. Z. Sakalauskaitė patikslino, kad šis rodiklis nėra pastovus, nereikėtų manyti, jog berniukų sveikata žymiai menkesnė. Gydytoja L. Čėsnienė taip pat nėra pastebėjusi, kad mergaitės sirgtų mažiau. Gal tik susižaloja berniukai dažniau.

Regos sutrikimą turėjo dažniau nei kas trečias, nervų sistemos sutrikimą – beveik kas ketvirtas,

širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimą – kas septintas, kvėpavimo sistemos sutrikimą – beveik kas dešimtas Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikas. Kuo vyresnė ugdymo grupė, tuo daugiau vaikų turėjo regos, nervų, kvėpavimo, skeleto-raumenų sistemos sutrikimų.

99,7 proc. visų vaikų buvo priskirti į pagrindinę kūno kultūros grupę. Tik vienas vaikas buvo atleistas nuo kūno kultūros pamokų. Visi lopšelio grupės vaikai buvo priskirti į pagrindinę kūno kultūros grupę.

Trečdalio vaikų dantys – nesveiki
Dantų būklė įvertinta 97,9 proc. ikimokyklinukų. Daugiau nei du trečdaliai ugdytinių turėjo sveikus dantis. Kuo vyresnė ugdymo grupė, tuo mažiau vaikų turėjo visiškai sveikus dantis. Beveik kas ketvirtam vaikui buvo rastas pieninių dantų kariesas, kas septinto vaiko dantys – plombuoti.  Sąkandžio patologija buvo įvertinta 97 proc. vaikų ir 94,7 proc. vaikų sąkandžio patologijos neturėjo. Kuo vyresnė ugdymo grupė, tuo didesnei daliai vaikų buvo nustatyta pavienių dantų ir žandikaulių patologija.

Gydytoja L. Čėsnienė taip pat pritarė, kad vaikų dantys pastaruoju metu menkėja. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad net pusantrų metukų vaikui pasireiškia stiprus dantukų dilimas. Matyt, kaulinio audinio struktūra labai menka. Pasak šeimos gydytojos, didesnį dėmesį reiktų skirti burnos higienai, svarbi yra maisto kokybė.

Per sunkios kuprinės
Remiantis profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenimis, mokiniams kasmet nustatoma vis daugiau laikysenos sutrikimų. Netaisyklinga kūno laikysena retai būna įgimta, jai įtaką dažniausiai daro netinkama aplinka: kai vaikas miega minkštoje lovoje su aukštomis pagalvėmis, sėdi persikreipęs, per mažai juda arba dirba tokius darbus, kurių krūvis neatitinka jo amžiui būdingų morfologinių ir fiziologinių ypatumų.

Sunkios kuprinės – tai vienas iš rizikos veiksnių jauno žmogaus laikysenos sutrikimams vystytis. Pernelyg sunki ar netinkamai nešiojama kuprinė gali sukelti kaklo, pečių, nugaros skausmus, apsunkinti kvėpavimą, skatinti netaisyklingos laikysenos formavimąsi.

Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose kelis metus iš eilės sveriamos 3–4 klasių bei 5–6 klasių mokinių kuprinės. Pasirinkti tokio amžiaus vaikai todėl, kad pradinių klasių mokiniai stengiasi būti stropūs, nieko nepamiršti ir kuprinėje nešiojasi daug nebūtinų daiktų: visos savaitės pamokų vadovėlius, kitas mokymosi priemones, net žaislus, o penktoje klasėje mokymo disciplinas dėsto keli mokytojai, pamokos vyksta dalykiniuose kabinetuose ir yra didesnė tikimybė, kad vaikai gali nešioti per sunkias kuprines.

Tyrimai atskleidė, kad kai kurių kuprinių svoris viršijo 15 proc. vaiko kūno svorio (leidžiama iki 10 proc.). Sunkesnes, negu rekomenduojama, kuprines, linkusios nešiotis mergaitės, dalis trečiokų ir penktokų. Pažymėtina, kad palyginus dvejų metų duomenis, „sunkumų nešiotojų“ procentas sumažėjo. Taip pat padaugėjo mokinių, kurie nešiojo kuprines ant abiejų pečių.

Mažai judėjimo ir stresas – amžiaus bėdos
Sveikatos stebėsenos specialistė Z. Sakalauskaitė sako, kad mokyklinio amžiaus vaikų bėdos nedaug skiriasi nuo ikimokyklinukų. Regos sutrikimai būdingi abiem grupėms. Mažiesiems dažniau pasireiškia toliaregystė, vyresniems ji pereina į trumparegystę. Abi pašnekovės vieningai sutaria, kad tėveliai per anksti leidžia vaikams pradėti naudotis išmaniosiomis technologijomis, vėliau nesugeba riboti šios veiklos. Per ilgas žaidimas telefonu, „sėdėjimas prie kompiuterio“ ne tik pažeidžia jautrias akis, bet turi įtakos netaisyklingos laikysenos formavimuisi, nervinio pobūdžio ligoms, bendravimo gebėjimams.

Liūdnosios perspektyvos, pasak Z. Sakalauskaitės, – jaunas žmogus atitrūksta nuo realybės, virtualusis pasaulis gali pavergti mūsų vaikų sielas. Formuojasi priklausomybės. Ta problema jau ryški vakarų šalyse.

Antra, pastebi L. Čėsnienė, daugėja vaikų, kurių sutrikusi kalbinė raiška. Gali būti, kad tėvai ir pedagogai dabar greičiau sureaguoja, todėl logopedams darbo daugėja. Bet gali būti, kad tai pasekmė, jog su vaiku kalbamasi per mažai, nes jauniems tėvams taip pat daug laiko atima… telefonas.

Šeimos gydytojos teigimu, antra mokinukų bėda, po regos sutrikimų, yra netaisyklinga laikysena. Jeigu vaikas pusę ir daugiau dienos praleidžia sėdėdamas,  net lauke sukumpęs kiūkso su telefonu rankose, mažai sportuoja, iškrypsta stuburas, nukenčia kvėpavimas, atsiranda sudėtingesnių sveikatos problemų. Be to, padažnėjo plokščiapadystės atvejų. Šis sutrikimas dažniau paveldimas. Tačiau vaikštant basomis, ypač ant pirštų galų, pėdos skliautą galima pakelti, sustiprinti. Kur miestietis vaikas dabar gali basomis po žolę lakstyti?

Kvėpavimo sistemos sutrikimų procentas gana aukštas, pagal statistiką, į šią grupę patenka kas trečias vaikas. Pasak Z. Sakalauskaitės, procentas išvedamas įskaičiuojant virusines peršalimo ligas, gripo sezono susirgimus. Bronchinės astmos atvejų taip pat nemažai. Daugėja alerginių rinitų, vadinamosios šienligės. Gydytojos L. Čėsnienės teigimu, alergijos yra įgyjamos, jų priežastis, tikėtina, didėjantis aplinkos užterštumas, chemija maiste. Mūsų krašte dažniausios alergijos beržams, katėms, šunims. Tačiau nereikia pamiršti, kad nužydėjus beržams nelieka alergijos pavojaus. Beržų alergija pasireiškia kryžmine reakcija. Tada žmogus gali būti alergiškas pelynams, morkoms, riešutams. Prieš kelis dešimtmečius apie alergiją mažai buvo girdima, o dabar paaiškėja vis įvairesnių.

Stresas – taip įvardija daugelio sveikatos sutrikimų priežastį šeimos gydytoja L. Čėsnienė. Ypač jis sustiprėja mokykliniame amžiuje. Konkurencija, noras pirmauti, dideli mokymosi krūviai sukelia įtampą, į kurią reaguoja visas organizmas. Vieniems skauda galvą, jaučiasi nuovargis, kitiems pasireiškia virškinimo sutrikimai. Vaikas atsiduria užburtame rate: nebepajėgdamas susidoroti su kylančiomis įtampomis ieško išsigelbėjimo lengvesniu būdu – neretai užsisklendžia virtualioje erdvėje.

Darbo ir poilsio režimas
Šiomis dienomis skubama patikrinti vaikų sveikatą, nes to reikalauja ugdymo įstaigos. Medikai primena, kad dauguma sveikatos rizikos veiksnių yra susiję su gyvenimo būdu, įpročiais, kurie formuojasi vaikystėje. Vaikai gyvensenos sampratą pradeda kurti bendraudami su jiems artimais žmonėmis. Šeima turi padėti suprasti, kad sveikata yra vertybė, kurią reikia stiprinti ir saugoti nuo mažų dienų.

Pasak L. Čėsnienės, darbo ir poilsio režimas – tas stebuklingas raktas, kurį šiais skubėjimo laikais ne viena šeima yra pametusi. Būtina rasti laiko, su vaiku aptarti taisykles, visiems jų laikytis. Ypač svarbu riboti laiką prie kompiuterio. Dažniau pabūti drauge, judriau praleisti savaitgalius.