Šiandien žmonės darosi vis mažiau prisirišę prie savo gyvenamosios vietos. Jie mieliau investuoja ne į nekilnojamąjį turtą, bet į savo laisvalaikį, pavyzdžiui, keliones. O daiktus ar būstą vis dažniau nuomojasi. Tokią tendenciją lemia nebūtinai pinigų stygius, žmonės tiesiog nebenori ilgam prisirišti prie vienos vietos.

Po truputį įsigali nauji įpročiai
Viešojoje erdvėje nesunku rasti duomenų apie būsto pirkimo, pardavimo tendencijas. Štai pagal vienos apklausos duomenis, 60 proc. gyventojų yra keitę gyvenamąjį būstą 1-3 kartus gyvenime, 29 proc. žmonių visą gyvenimą gyvena tame pačiame būste, o 8 proc. yra mobilūs ir yra persikraustę bent 4-5 kartus.

Būstą dažniau keičia aukštesnio išsimokslinimo respondentai, gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Pasikeitimai gyvenime, noras įsigyti nuosavą būstą ar pasikeitusi darbo vieta – dažniausios priežastys, skatinančios Lietuvos gyventojus ieškoti naujų namų.

Nekilnojamojo turto brokerė Vilma Stupurienė „Šiaulių naujienoms“ patvirtina, kad asmenys, kurie neplanuoja ilgam apsistoti Šiauliuose, iš tiesų neskuba pirkti naujo būsto.

„Viskas priklauso nuo žmonių gyvenimo būdo. Jeigu jie Šiauliuose planuoja tik trumpalaikę karjeros pradžią, tokiu atveju būstą nuomojasi. Jeigu jauni žmonės sukuria šeimas, abu sutuoktinai dirba ir užima aukštas pareigas, tada jie tikrai įsigyja būstą ir apsistoja Šiauliuose“, – teigia V. Stupurienė.

Anot jos, Šiauliuose nusprendusios pasilikti šeimos paprastai dairosi pigesnių būstų, kurie tiktų ilgesniam laikui. Paprastai jaunoms šeimoms patrauklesnis pietinis miesto rajonas, bet yra ir norinčių gyventi tik miesto centre. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės labiau dairosi naujos statybos butų ir namų. Kadangi Šiauliuose naujos statybos butų nėra labai daug, jie dažniau vis dėlto perka namus.

Brokerės teigimu, šiuo metu Šiauliuose palankiau būstą pirkti nei nuomotis, nes nuomos kainos yra pakankamai aukštos. Ji negali tiksliai pasakyti, kada būstą išsinuomoti ar nusipirkti bus galima pigiau, nes viskas priklauso ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo Europos bei viso pasaulio ekonomikos.

„Nekilnojamojo turto kainos priklauso nuo ekonomikos. Bet kokia griūtis, pokyčiai Europoje, pasaulyje atsiliepia ir Lietuvos rinkai“, – paaiškina V. Stupurienė.

Jaunimas vis lankstesnis
Įvairių skelbimo portalų duomenimis, vidutinės senos statybos butų kainos Šiaulių miegamuosiuose rajonuose siekia 500 eurų už kvadratinį metrą, naujos statybos su daline apdaila – 780 eurų už kvadratinį metrą.

Dviejų kambarių buto nuomos kaina gyvenamuosiuose Šiaulių rajonuose šiuo metu svyruoja 90-175 eurų mėnesiui, o centrinėje miesto dalyje – 150-250 eurų mėnesiui. Nors nuomotis butą Šiauliuose iš tiesų nepigu, kai kurie tiesiog neturi kito pasirinkimo.

„Kadangi šiuo metu studijuoju ir neturiu nuolatinio darbo bei pastovių pajamų, būsto įsigijimo alternatyvos tikrai nesvarstau. Tam ne tik neturiu pinigų, bet ir apskritai nežinau, kuriame mieste gausiu darbą ir kuriame norėsiu apsistoti. Šiuo metu nuoma man yra patrauklesnė alternatyva, leidžianti lanksčiau pakeisti ir gyvenamąją vietą“, – sako studentė Agnė.

Vidutines pajamas gaunantis Rokas paskaičiavo, kad vidutinė nuomos kaina vis dėlto tikrai būtų tokia pat, kaip ir mėnesio įmoka už butą, tačiau jis neturi pinigų pradiniam indėliui, todėl apie būsto įsigijimą gali tik pasvajoti.

„Su nuomos kaina man pasisekė, būstui išlaikyti skiriu mažiau nei dauguma, tačiau vis tiek man niekaip neišeina susitaupyti pradiniam indėliui. Jeigu uždirbčiau daugiau pinigų, būstą pirkčiau net nedvejodamas“, – pasakoja Rokas.

Šiuo metu Šiauliuose gyvenanti viena jauna pora taip pat glaudžiasi nuomojame būste. Sutuoktiniai sako, kad jiems nuomos alternatyva patrauklesnė, nes nereikia įsigyti buitinės technikos, baldų ar remontuoti buto, be to, taip sutaupo dalį išlaidų. O pagrindinė priežastis, kodėl jie neperka būsto, yra ta, kad šiuo metu kaip tik svarsto galimybę persikelti į kitą miestą.

„Gyventi Šiauliuose mums darosi nebemiela. Gerai apmokamų darbų čia taip pat nėra, todėl planuojame kraustytis į sostinę. Jeigu mums ten gyventi patiks, apsvarstysime ir būsto įsigijimo galimybę“, – atvirauja Jurgita ir Darius.

Skaičiuoti ir dar kartą skaičiuoti
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė laikraščiui komentuoja, kad Vakaruose jauni žmonės jau seniai mieliau būstą nuomojasi nei jį perka.

„Tokia tendencija jau ilgą laiką gaji Skandinavijoje, Vakarų Europoje. Tyrimai rodo, kad Baltijos šalyse didžioji dauguma žmonių vis dar nori įsigyti nuosavą būstą. Tačiau tikėtina, kad kartu su jaunąja karta po truputį įsigalės ir nauji įpročiai“, – sako J. Cvilikienė.

Ji pastebi, kad jaunimas vis lankstesnis, linkęs keisti darbdavį, gyvenamąją šalį, todėl nebemato poreikio įsigyti namų ir taip prisirišti prie gyvenamosios vietos. Kita vertus, netgi tiems, kas norėtų juos turėti, sukaupti pradinį įnašą reikia laiko ir nemažai pastangų, o finansinės drausmės ir žinių dar trūksta daugeliui.

Tad ką daryti, pirkti ar nuomotis būstą? Ekonomistės teigimu, visų pirma reikėtų paskaičiuoti, kiek kainuoja vienas ir kitas variantas įvertinat visas būsto išlaikymo sąnaudas ir savo pasiruošimą įsipareigoti ilgam laikui.

„Visus finansinius įsipareigojimus reikia gerai apgalvoti, pasverti, jiems pasiruošti, o jei jaunas žmogus dar nėra apsisprendęs dėl ateities, greičiausiai nereikėtų skubėti priimti tokio ilgalaikio įsipareigojimo. Tačiau nuomojamas būstas dažniausiai bus brangesnis (nebent gyvenama su draugais) ir tas sąnaudas irgi reikia įsivertinti priimant sprendimą pirkti ar nuomoti būstą“, – pataria J. Cvilikienė.

Panorusiems būstą vis dėlto pirkti finansų ekspertė siūlo apsvarstyti ne tik būsto išlaikymo sąnaudas, galimybę jį renovuoti, bet ir infrastruktūrą, galimybę vaikams lankyti ugdymo įstaigas, susisiekimo su darbo vieta išlaidas. Svarbu nepamiršti, kad būsto išlaidos yra antros pagal didumą mūsų biudžete, tad didesnė įmoka už naują būstą gal bus didesnė, bet, pavyzdžiui, senos statybos būste šildymo sąskaitos gali būti dvigubai didesnės. Tad esminis patarimas: skaičiuoti ir dar kartą skaičiuoti.

Nusprendus imti būsto paskolą taip pat nereikėtų užmiršti apie įsipareigojimus bankui. „Svarbu yra turėti sukaupus pradinį įnašą (apie 15-20proc. būsto vertės), įvertinti savo galimybes prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir tam galimą skirti sumą (visi šeimos turimi finansiniai įsipareigojimai neturėtų viršyti 40 proc. šeimos pajamų)“, – primena pašnekovė.

V. Stupurienė sako, kad paprastai jauni žmonės dažniausiai dairosi pigesnių būstų.
Asmeninio archyvo nuotr.