Šiaulių miesto garbės pilietis, gamtininkas, ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas Stasys Gliaudys šį gruodį švenčia 90-metį. Jam visada rūpėjo gamtinė miesto aplinka, miesto ekologinės problemos, dėl to ir šiandien gyvena miesto rūpesčiais. Jo ilgametis kolega dr. Kęstutis Kazimieras Vilkonis dalijasi šilčiausiais prisiminimas apie S. Gliaudžio profesinę veiklą.
Pavasarį, prasidėjus augalų žydėjimui, žiedadulkių barstymo metui, didėja ir su tuo susijusių alerginių susirgimų (šienligių) pavojus. Per televiziją, radiją ir įvairioje spaudoje apie tai kalbama – perspėjama, patariama. Bet mažai kas žino žiedadulkių tyrimų istoriją ir tai, kad tų tyrimų pradininkas, ne tik Lietuvoje, bet ir buvusioje milžiniškoje valstybėje TSRS, greta fenologinį žiedadulkių kritulių spektrą tyrusio Kazimiero Grybausko, buvo Stasys Gliaudys.
S. Gliaudžio moksliniai straipsniai žiedadulkių klausimai,s paremti jo paties kruopščiai atliktų tyrimų duomenimis, buvo paskelbti moksliniuose ir populiariuose žurnaluose „Mūsų sodai“, „Mokslas ir gyvenimas“, dienraštyje „Valstiečių laikraštis“, knygoje „Takas į gamtą“ 55-61 p. „Sėjamojo rugio biologinis žiedadulkių derlius“, aukštųjų mokyklų vadovėlyje „Bitininkystė“, 1970, p. 362-382 „Žiedadulkės ir bičių duona“.
Jau 1966 m. žurnale „Mūsų sodai“ Nr. 4, straipsnyje „Žiedadulkės – ne vien bičių duona“, ne tik plačiai nušviečiama problema, bet ir pateikiami reikšmingi tyrimo duomenys. 1976 m. Nr. 10 „Blindžių žiedadulkių nektaras“, 1977 m. Nr. 5 „Žibuoklė ir bitės“, 1996 m. Nr. 4 „Pirmieji žiedadulkių šaltiniai“ ir kituose, kaip antai „Valstiečių laikraštis“ 1996 m. Nr. 31, plačiausiai pateikiami jo atliekamų tyrimų duomenys apie žiedadulkes.
Visa tyrimų medžiaga sutelkta, susisteminta ir patalpinta disertaciniame darbe, kurio kuklusis autorius net neturėjo laiko paskelbti.
S. Gliaudžio darbas – grandiozinis ir labai išsamus. Ištyręs 60 augalų rūšių, autorius nepasitenkino ir ėmėsi tirti dar 30 vėliau pražystančių augalų rūšių. S. Gliaudys ištyrė ir nustatė, kiek žiedadulkių išskiria viena tos pačios rūšies žiedo dulkinė, kiek žiedadulkių išskiria vienas tos rūšies žiedas, kiek žiedynas. Apskaičiavo ne tik, kiek žiedadulkių išskiria vienas žiedas, bet ir kiek žiedadulkių išskiria vienas tos rūšies augalas, kiek žiedadulkių išskiria vienas tos rūšies augalų hektaras.
Atlikta tirtų žiedadulkes barstančių augalų klasifikacija: I Pagal žiedadulkių laikymąsi dulkinėje, II. Pagal žiedadulkių barstymo trukmę, III. Pagal žiedadulkių naudą bitėms. Atlikta 11 svarbiausių augalų rūšių rankomis surinktų (ne bičių) žiedadulkių cheminė sudėtis. Autorius tyrimus atliko-analizavo Maskvoje, žinomiausioje Timiriazevo vardo mokslų akademijoje.
S. Gliaudžio disertaciniame darbe surinktais mokslo duomenimis naudojosi ir kiti tyrėjai jau 52 metus (nuo 1966-ųjų), o habilituotas daktaras J. Balžekas jo darbo svarbą įvertino išreikšdamas padėką savo kapitalinio habilitacinio darbo įžanginėje dalyje.
Labai seniai – daugiau kaip prieš 40 metų habil. dr. J. Balžekas (tuomet dirbęs Lietuvos Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Bitininkystės sektoriaus vedėju) straipsnyje rašė: ,,Daugiau kaip 15000 metų žmonės vartoja bičių medų. Tai ne tik maistas. Dar ir dabar medumi gydomos kai kurios ligos ar stiprinamas persirgęs, nusilpęs organizmas. Tačiau palyginus labai neseniai atkreiptas dėmesys į žiedadulkes. Jas bitės renka iš įvairių augalų žiedų. Tai produktas, nepalyginamai turtingesnis už medų maisto medžiagų įvairumu, įvairiais fermentais, vitaminais. Vienas pirmųjų respublikoje į šį produktą atkreipė dėmesį Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto vyr. dėstytojas St. Gliaudys. Jis daugiau kaip penkerius metus kruopščiai darbavosi ir nustatė keliasdešimties (90) augalų rūšių išskiriamų žiedadulkių kiekį iš žiedo, iš augalo, iš tų augalų hektaro.
Tai naujas ir originalus darbas. Į žiedadulkes, kaip į augalo pagaminamą produktą, iki šiol nebuvo kreipiamas dėmesys. Palyginant įvairias agropriemones, agronomai žiedadulkių net apskaiton neimdavo. Imkime, kad ir vasarojaus piktžolę garstuką (liaud. svėrę). Esant jo viename kvadratiniame metre iki 30 augalų, Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto turimais duomenimis, neigiamos įtakos miežių derliui neparodė. Pagal S. Gliaudžio duomenis, esant viename kvadratiniame metre vienuolikai garstukų (svėrių), jie pagamina 5,2 kg/ha žiedadulkių. Taigi, ir iš tokio augalo, kaip garstukas, esant mažam jo išplitimui, galima gauti labai vertingo produkto, nesumažinant kultūrinio augalo derliaus tuo labiau, kad žiedadulkių produkcija yra žymiai pastovesnė už medaus produkciją.
Imkime kad ir blindę. Jos visų mėgstami geltoni žiedynai (katinėliai) pasirodo anksti pavasarį, dar nesulapojus medžiams. Miškininkai blindę laiko miškų piktžole. Tačiau tai labai reikalingas augalas naudingiems vabzdžiams. Prabudusioms iš žiemos miego kamanių patelėms blindžių nektaras ir žiedadulkės yra labai reikalingi. O žiedadulkių iš hektaro blindyno galima gauti iki 67 kilogramų. Blindžių žiedadulkės pasižymi dideliu baltymingumu, labai turtingos mikroelementais. Todėl blindėms daugiau vietos turėtų atsirasti mūsų miškuose, parkuose, gyvenvietėse. Nebetoli laikas, kai žiedadulkės ir pas mus bus naudojamos ne tik gydymui, bet ir maistui, o prie šito labai daug prisidės ir S. Gliaudžio disertacinis darbas. Todėl autoriui linkime sėkmingai jį užbaigti.“
Kaip pats S. Gliaudys prisimena, tyrinėti biologinį skirtingų augalų rūšių žiedadulkių derlių paskatino būtent J. Balžekas. Tai buvo labai sudėtingas ir kruopštus darbas.
Apžvelgėme tik vieną S. Gliaudžio ilgametį mokslinį darbą – žiedadulkių tyrimus. O kur dar kiti gamtos stebėjimo darbai, gamtosauginė ir visuomeninė veikla. Didžiulis indėlis kuriant Šiaulių pedagoginio instituto Biologijos stotį, kuriai vadovauti ir buvo pakviestas 1961 metais. Tada buvo padėti pamatai būsimam parkui, o vėliau ir šiandien gyvuojančiam Botanikos sodui.
Gerbiamam gamtininkui teko daugelyje sričių būti pradininku. Dirbdamas dėstytoju pradėjo rinkti vaizdinę medžiagą, priemones. Eksponatų buvo sukaupta tiek, kad užteko Gamtos muziejui įkurti. Reikia paminėti S. Gliaudžio kaip rašytojo gebėjimus. Knygoje ,,Gamtos namuose“ išleistoje 2001 metais, gilios iš patirties gamtininko žinios išrašytos labai vaizdžiai. Gamta knygoje – tarsi meno kūrinys.
Tiek daug prasmingų ir įvairiapusių darbų gerbiamam gamtininkui pavyko nuveikti, matyt, dėl asmenybės kruopštumo, nesavanaudiškumo, užsidegimo ir atsidavimo idėjai, didelės meilės gimto krašto gamtai.
