facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Dėl demografinių pokyčių ir technologijų pažangos pasaulyje iki 2020 m. darbo vietų gali sumažėti net 5 milijonais. Apskaičiuota, kad iš viso gali būti prarasta 7,1 mln. darbo vietų, iš jų dauguma – administracinio pobūdžio darbai. Nepaisant to, daugiau kaip pusė dirbančiųjų Lietuvoje jaučiasi saugūs dėl savo darbo vietos ir neįžvelgia, kad artimiausioje ateityje dėl technologijų progreso galėtų prarasti darbą.

Nedarbas šiauliečiams negresia
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad bent jau kol kas šiauliečiams nedarbas tikrai negresia.

„Ne visos Šiaulių įmonės žmogiškuosius išteklius gali iškeisti į robotus. Robotizacija ne visiems verslams tinka. Norintys dirbti tikrai neliks be darbo, ypač žinant, kad šiandien darbuotojų labai trūksta“, – ramina A. Stulpinas.

Anot jo, darbuotojams šiandien labiau reikėtų baimintis ne dėl vykstančių skaitmenizacijos procesų, bet labiau galvoti apie kvalifikacijos kėlimą: „Šiuolaikinis gyvenimas verčia visus mokytis ir tobulėti, todėl tie, kurie nespės sekti paskui augančią rinką ir nekels savo kvalifikacijos, dėl to gali labiau nukentėti nei dėl technologijų progreso.“

Jis negali tiksliai pasakyti, kokių specialybių darbuotojų verslininkams labiausiai reikės po penkerių metų, tačiau patikino, kad žmonių, įgijusių techninį išsilavinimą, visada reikės.

„Manau, kad gyvenant technologijų amžiuje, įgiję techninį išsilavinimą ar informacinių technologijų ir sistemų laipsnį tikrai turės perspektyvų“, – svarsto A. Stulpinas.

Jo nuomone, tai nereiškia, kad dabar visi turi tapti informacinių technologijų žinovais. Pasaulis didelis, todėl žmonės, neradę mėgstamo darbo Lietuvoje, save realizuoti galės kitose šalyse, vadinasi, tikrai neliks be pajamų šaltinio.

Keičiasi tik darbo pobūdis
Darbo rinkos ekspertė Rita Karavaitienė dienraščiui sako, kad dėl vykstančių skaitmenizacijos procesų situacija darbo rinkoje drastiškai nesikeičia. Darbai lieka tokie patys, tik keičiasi jų pobūdis.  

Ekspertės teigimu, ir toliau bus reikalingi statybininkai, medicinos, maisto pramonės, tekstilės pramonės darbuotojai. Tik ateityje mažės rankinio darbo, bus sukurta daugiau kompiuterizuotų, automatizuotų darbo vietų. Vadinasi, labiausiai graibstomi bus tie darbuotojai, kurie gebės greitai įsisavinti naują informaciją, pasižymės kritiniu mąstymu ir gebėjimu kūrybiškai spręsti problemas.

„Darbdaviai kandidatams jau dabar vis dažniau kelia su gebėjimu mokytis susijusius reikalavimus. Nori, kad darbuotojai gebėtų greitai įsisavinti naują informaciją, greitai prisitaikytų prie kintančių sąlygų, išmanytų naująsias technologijas, pasižymėtų analitiniais gebėjimais, kritiniu mąstymu“, – pasakoja R. Karavaitienė.

Todėl ji visiems pataria labiau domėtis informacinėmis technologijomis. Anot pašnekovės, mokytis reikia net tiems, kurie dirba iš pažiūros su technologijomis nesusijusius darbus: „Technologijos paliečia kiekvieną sritį ir tai yra neišvengiama, todėl darbo rinkoje laimi tie kandidatai, kurie draugauja su technologijomis.“

Reziumuodama ji taip pat patvirtina, kad robotai iš žmonių neatims visų darbo vietų. Tuos pačius robotus turės kažkas aptarnauti, juos kurti. Atsiras ir naujų darbo vietų, susijusių su sveikatinimu, savirealizacija, savęs pažinimu.

Jaučiasi užtikrinti dėl savo darbo vietų
Atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad šiuo metu tik 1 iš 4 lietuvių nemano, kad naujos technologijos ir darbo vietų automatizacija ateityje gali pakeisti tam tikrų profesijų žmones. Tuo, kad technologijos nepaveiks jų darbo vietos, įsitikinę 61 proc. lietuvių, 64 proc. latvių ir 68 proc. estų.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dėl savo darbo vietų labiausiai užtikrinti respondentai dirba valstybės tarnyboje – Lietuvoje ir Estijoje 74 proc. valstybės tarnautojų apklausoje nurodė, kad naujos technologijos jų profesijai grėsmės nekelia. Tuo metu Latvijoje dėl savo darbo vietų labiausiai užtikrinti nurodė esantys paslaugų sektoriaus darbuotojai. Tuo tarpu santykinai mažiausiai užtikrinti dėl savo darbo vietų ateities visose trijose Baltijos šalyse jaučiasi prekybos sektoriaus darbuotojai.

Didesnioji dalis tyrimo dalyvių galvoja, kad naujos technologijos pirmiausia pakeis tuos darbuotojus, kurie atlieka nekvalifikuotą fizinį darbą ar pasikartojančias užduotis. Tuo metu tik 7 proc. respondentų, kurie yra specialistai, valstybės tarnautojai, biurų darbuotojai, dirba paslaugų srityje ar su kitais žmonėmis, yra linkę manyti, kad automatizacija paveiks jų profesiją per ateinančius kelerius metus.

Tyrimo dalyviai taip pat įvardijo sritis, kuriose, jų manymu, technologijos nesugebės pakeisti žmonių. Daugiausia respondentų Lietuvoje įsitikinę, kad technologijos niekada nepakeis žmonių bendraujant su vaikais, kūrybiškumo ir gebėjimo motyvuoti kitus žmones, reikalaujančiose srityse.

Pagal nusiteikimą pokyčiams tarp Baltijos šalių pirmauja lietuviai. Mūsų šalyje net 39 proc. respondentų teigė, kad jie ateityje ryžtųsi keisti dabartinę profesiją į naują sritį, kurioje tektų įgyti naujų įgūdžių. Tokiam žingsniui būtų pasiryžę 29 proc. estų ir 20 proc. latvių.

Kita vertus, kai kalbama apie naujų dalykų mokymąsi, tam Lietuvos gyventojai turi mažiausiai nusiteikimo. Šiuo metu naujų profesinių įgūdžių planuoja išmokti 41 proc. lietuvių (palyginimui, 53 proc. estų ir 44 proc. latvių).  

Rezultatai nestebina
Pranešime žiniasklaidai rašoma esą nereikia stebėtis, kad didelė dalis dirbančiųjų nejaučia nerimo dėl technologijų įtakos jų darbo vietoms. „Tikėtina, kad esminiai pokyčiai ateis ne per kelerius metus, o per kelis dešimtmečius. Vis dėlto jau dabar matome, kad kai kuriuose sektoriuose darbuotojų skaičius mažėja. Per pastarąjį dešimtmetį užimtumas prekybos sektoriuje sumažėjo 18 tūkstančių, pramonėje – 23 tūkstančiais, žemės ūkyje – 14 tūkstančių, statybos sektoriuje – net 60 tūkstančių dirbančiųjų“, − sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, nereikėtų susidaryti klaidingo įspūdžio, kad pažeidžiami yra tik nekvalifikuoti darbuotojai ar dirbantys tik rankinį darbą. Nuo 2005 metų nekvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje sumažėjo tik 1 procentu, o vidutines kvalifikacijas turinčių fizinį bei protinį darbą dirbančiųjų sumažėjo daugiau nei 6 procentais. Per tą patį laikotarpį aukščiausias kvalifikacijas turinčių darbuotojų skaičius išaugo daugiau nei 8 procentais. Ši tendencija tęsis ir ateityje – rutininius darbus atliekančius pakeis robotai ir procesų automatizavimo algoritmai, o aukščiausių kvalifikacijų darbuotojų vis labiau trūks.

„Deja, Lietuvos švietimo sistema vis dar nepakankamai efektyvi ruošiant specialistus, turinčius svarbiausias 21 amžiaus kompetencijas. EBPO moksleivių gebėjimų tyrimo rezultatai rodo, kad ir pagal matematikos, ir pagal skaitymo, ir pagal gamtos mokslų pasiekimus Lietuvos moksleiviai atsilieka ir nuo EBPO vidurkio, ir nuo visų kaimyninių šalių. Viena iš to priežasčių – labai didelė pasiekimų nelygybė. Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos moksleivių yra priskiriami prie itin prastai besimokančių. Vėliau šie mokymosi pasiekimų skirtumai atsispindi ir regioninės bei socialinės atskirties rodikliuose“, − komentuoja N. Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį ir į kitas švietimo sistemos spragas. „Neramina ir tai, kad neblizga ir Lietuvos moksleivių gebėjimai, pavyzdžiui, spręsti kompleksines problemas grupėse ar jų kritinis mąstymas – visa tai, kas bus itin svarbu ateities darbo rinkoje.  Pagal gebėjimą spręsti problemas grupėse Lietuvos moksleiviai taip pat atsilieka nuo visų kaimyninių šalių, o pagal finansinį raštingumą yra tarp paskutiniųjų pasaulyje. Siekiant paruošti dabartinius jaunuolius sėkmingai konkurencijai vis labiau automatizuotame ir robotizuotame pasaulyje, esminė mokymosi programų tikslų ir priemonių reforma turi tapti vienu iš svarbiausių prioritetų“, − pastebi N. Mačiulis.

2018 09 26 11

A. Stulpino teigimu, šiauliečiai neliks be darbo.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų