Šių metų Pasaulinės hepatito dienos šūkis – „Pasitikrink. Gydyk. Hepatitas!“ Įvairių formų virusiniu hepatitu kasmet užsikrečia daugybė žmonių visame pasaulyje. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį: nors apie virusinę kepenų pažeidimo kilmę esame girdėję dažnas, tačiau infekuotų žmonių budrumą užmigdo tai, kad bent pusė jų jaučiasi gerai. Dauguma užsikrėtusiųjų net nežino, kad yra viruso nešiotojai. Taip virusas yra platinamas visuomenėje, o laiku nepradėjus gydymo gali išsivystyti kepenų cirozė, pirminis kepenų vėžys.

Besimptomė ligos pradžia apgaulinga
Simptomai nėra specifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Hepatito pradžiai būdingas bendras organizmo silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, karščiavimas, viduriavimas. Neretai pastebėję tokius požymius „nurašome“ juos kitoms virusinėms ligoms.

Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į skausmo židinį, odos bei šlapimo ir išmatų spalvos pakitimus. Specialistų  teigimu, jeigu  jaučiate diskomfortą dešinėje pašonėje, išmatos šviesios, o šlapimas tamsios spalvos, staiga pagelto oda ar akių gleivinė – būtina nedelsiant vykti į gydymo įstaigą.

Pasaulinės sveikatos organizacijos  duomenimis, hepatitu serga apie 325 mln. žmonių visame pasaulyje, o nuo hepatito virusų sukeltų ligų kasmet miršta beveik 1,4 mln. sergančiųjų. Nors užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro statistika rodo, kad sergamumas ūminiais hepatitais B ir C Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį mažėja, bet tai nebūtinai atspindi realią padėtį: dėl besimptomės ligos eigos susirgimo atvejų gali būti daugiau.

„Virusinio hepatito B simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2–6 mėnesiams po užsikrėtimo.– informuoja Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius. – Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas (alaus spalvos), skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas. 50–60 proc. užsikrėtusiųjų virusinio hepatito B infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, nežiūrint į tai, kad nėra jokių klinikinių simptomų, gali užkrėsti kitus.“

Užsikrėtus hepatito C virusu, inkubacinis periodas trunka nuo 3 iki 20 savaičių. 60–80 proc. ligonių, sergančių virusiniu hepatitu C, taip pat bloga sveikata nesiskundžia. Bet 20–30 proc. užsikrėtusių asmenų pasireiškia ūmios ligos simptomai, pvz., panašus į gripą nuovargis, apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, karščiavimas, silpnumas, lengvi pilvo skausmai arba pageltusi  oda ir akių obuoliai, patamsėjęs šlapimas. Susirgus ūminiu virusiniu hepatitu C, tik 10–15 proc. ligonių pasveiksta, kitiems 85 proc. (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius) vystosi lėtinis virusinis hepatitas C. Per 10–15 metų organizme išsivysto kepenų cirozė ir 5–6 proc. komplikuojasi kepenų vėžiu.

Epidemiologinė sergamumo situacija
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Justina Milašauskaitė informuoja, kad Šiaulių apskrityje, kaip ir bendrai Lietuvoje, dominuoja lėtiniai virusiniai hepatitai, kurie sudaro didžiąją dalį registruojamų virusinių hepatitų.

Pastaraisiais metais sergamumas ūminiais virusiniais hepatitais išlieka žemas, neviršijantis įprasto sergamumo lygio. Pavieniai ūmių hepatitų susirgimai registruojami ne visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose.

„2017 m. Šiaulių apskrityje užregistruoti 19 virusinio hepatito atvejų (2016 m.– 27), iš jų – tik 1 ūmaus virusinio hepatito C atvejis ir 2 ūmaus virusinio hepatito A atvejai. Ūmaus hepatito C atvejis registruotas Pakruojo rajone. Per šiuos metus Šiaulių apskrityje užregistruotas 1 lėtinio virusinio hepatito atvejis. O 2017 m. per pirmą pusmetį – 8 atvejai, iš jų – 2 ūminio virusinio hepatito atvejai registruoti Šiaulių mieste, – teigia J . Milašauskaitė. – Šiaulių apskrityje per pastaruosius keletą metų užregistruotų ūmių virusinių hepatitų B ir C galimos užsikrėtimo vietos: atliktos medicininės procedūros odontologijos kabinetuose, kitose stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, intraveninių narkotikų vartojimas ir kt.“

Plinta per kraują ir kitus kūno skysčius
Virusinis hepatitas B ir C –  per kraują plintančios infekcijos, įspėja sveikatos stiprinimo skyriaus specialistai. Virusas B nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. Hepatito B virusu kur kas lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes užkrečiamoji dozė yra labai maža.

Užsikrėsti galima lytiniu keliu bei per įvairius medicinoje ir buityje naudojamus instrumentus, kuriais gali būti pažeidžiamas kūno dangų vientisumas: per kraują (perpilant kraują ar jo produktus), per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis. Liūdna, bet motina, užsikrėtusi hepatito B virusu,  gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.

Labai retai hepatito C virusu užsikrečiama lytiniu keliu. Jis perduodamas per kraują nesaugių invazinių  procedūrų metu. Yra galimybė užsikrėsti hepatito C virusu buityje, kai ligonis arba viruso nešiotojas ir jo artimieji ar kiti asmenys naudoja bendrus asmens daiktus.

„Lauktuvės“ iš kelionės
Medikai pastebi, kad neretai  patys to nežinodami hepatitą B ir C keliautojai parsiveža iš kelionių po egzotiškus kraštus. Populiarėjant ilgoms  kelionėms, kai užsienyje vienu metu ir dirbama, ir keliaujama, kartais susitapatinama su vietos papročiais ir mažiau laikomasi higienos reikalavimų, todėl tikimybė susirgti infekcinėmis ligomis, taip pat ir hepatitu, smarkiai padidėja.

Savarankiškai keliones planuojantiems žmonėms ne visada pavyksta deramai įvertinti tykančias rizikas, o kartais jie linkę pernelyg pasitikėti savo jėgomis. Atsitiktiniai lytiniai santykiai, tatuiruočių darymas ar auskarų vėrimas, atliekamas ne itin steriliais įrankiais, naudojimasis užsikrėtusio asmens daiktais, tokiais kaip dantų šepetėlis, skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenys, intraveninių narkotikų vartojimas ir pan. – visa tai padidina riziką susirgti virusiniu hepatitu.

Pagrindinės profilaktikos priemonės
Šiaulių departamento visuomenės sveikatos stiprinimo skyrius informuoja, kad virusinio hepatito B efektyviausia profilaktikos priemonė – skiepai. Lietuvoje nuo 1998 metu pradėti skiepyti visi naujagimiai valstybės lėšomis. Teisės aktų nustatyta tvarka rizikingų profesijų asmenys skiepijami darbdavio lėšomis, kiti suaugusieji gali pasiskiepyti savo lėšomis, įskiepijamos 3 vakcinos dozės (standartinė skiepijimo schema: pirmoji dozė, po 1 mėn. ir po 6 mėn.). Prieš skiepijimą rekomenduojama atlikti kraujo tyrimo testus hepatito B paviršinio antigeno (HBsAg) nustatymui.

Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus, nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis. Būtina naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt. Nevartoti narkotinių medžiagų, o jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis.

Pasiskiepyti nuo virusinio hepatito C šiandien galimybės dar nėra. Apsisaugojimo būdai panašūs; saugūs lytiniai santykiai, tinkama higiena, vengti sąlyčio su krauju ar kitais kūno skysčiais, naudotis tik steriliais instrumentais, tik asmeninėmis higienos priemonėmis.

Nepamiršti apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo privalo ne tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, bet ir kiti darbuotojai, kurie dėl savo profesijos gali susidurti su krauju (policininkai, barų darbuotojai, kt.)  ir kitoms rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Neslėpkime, jei esame užsikrėtę
„Siekiant išvengti hepatito B ar C virusų išplitimo, labai svarbu, kad užsikrėtę asmenys apie tai informuotų tiek asmens sveikatos priežiūros, tiek kitus specialistus, kurie atlieka įvairias procedūras, ypatingai invazines, ir yra rizika užsikrėsti.  Įtariant užsikrėtimą hepatito B ar C virusu, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydymo efektyvumas priklauso nuo laiku diagnozuoto susirgimo“, – primena J. Milašauskaitė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.a