Ramiausia aplinka mėgaujasi šalies kaimo vietovių gyventojai: net kas antro nevargina joks triukšmas namuose. Palyginti nedaug triukšmo vadinamuosiuose miegamuosiuose rajonuose. Apklausų duomenimis, trys iš keturių Lietuvos didmiesčiuose gyvenančių žmonių savo namuose neranda ramybės dėl triukšmo. Vargina ne tik lėktuvų ar pramonės keliamas triukšmas, statybų bildėjimas, automobilių ūžesys gatvėse ir kiemuose, daugelį erzina kaimynų skleidžiami garsai, trankomos durys laiptinėje, gretimų kavinių šurmulys ar net vaikų krykštavimas kieme.

Triukšmas kenkia sveikatai
Kaimuose net 53 proc. žmonių nepatiria jokių problemų dėl triukšmo, o miestuose tokių – vos 27 proc. Tokią šalies gyventojų nuomonę atskleidė tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ birželio 19–27 dienomis atlikta reprezentatyvi apklausa. Joje dalyvavo 1003 asmenys nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Pasaulio sveikatos organizacija triukšmą laiko pavojingu visuomenės sveikatai. Teigiama, kad ilgalaikis transporto eismo ar pramoninės veiklos triukšmas trukdo ilsėtis ir kokybiškai išsimiegoti, gali didinti kraujo spaudimą, sukelti širdies ir kraujotakos ligas, net insultą. Triukšmas veikia vaikų bei jaunuolių gebėjimą susikaupti, net ir mokymosi rezultatus.  

Lietuvoje 23 proc. gyventojų didžiausia varginančio triukšmo priežastimi įvardina gatvėse, o dar 18 proc. – kiemuose burzgiančius automobilius.

Kokybiška garso izoliacija padėtų ir nuo kaimynų keliamo triukšmo, kuris vargina kas penktą didmiesčio gyventoją. 17 proc. didmiesčiuose gyvenančių žmonių kenčia dėl trankomų durų ir kito triukšmo laiptinėje, 15 proc. – dėl statybų ir remonto bildesio kaimynystėje, 9 proc. – dėl barų bei kavinių šurmulio.

Šiauliečiai nesiskundžia
Kadangi mieste vyksta įvairių rekonstrukcijos darbų, miesto laikraštis paprašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vedėjos Vitalijos Pelenienės paaiškinti skaitytojams, kokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad triukšmas kuo mažiau kenktų šiauliečiams.

Vedėja atsakė: „Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 21 d. įsakymu A-236 „Dėl statybos darbų pradžios ir pabaigos laiko nustatymo“ Šiaulių mieste nustatytas statybos darbų pradžios ir pabaigos laikas gyvenamosiose teritorijose darbo dienomis – nuo 7 val. iki 22 val., poilsio (šeštadieniais, sekmadieniais) – dienos metu nuo 7 val. iki 19 val.

Kai statybos darbai vykdomi arčiau nei 300 m atstumu iki gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų (švietimo, ugdymo įstaigų, bibliotekų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų), nustatytas šis statybos pradžios ir pabaigos laikas: darbo dienomis nuo 8 val. iki 19 val., šeštadieniais nuo 10 val. iki 19 val. bei numatyta prievolė užtikrinti, kad nuo 13 val. iki 15 val. nebūtų keliamas triukšmas, t. y. būtų vykdomi tylūs statybos darbai.

Statybos darbų patikrinimai atliekami gavus asmenų motyvuotą prašymą, pranešimą, skundą.

Dėl Šiaulių miesto centre vykstančių rekonstrukcijos statybos darbų skundų, prašymų nėra gauta.“

Kaimynų bute remontas
V. Pelenienė teigia, kad daug šiauliečių jau įprato laikytis nustatytos tvarkos ir informuoja Savivaldybę apie numatomus remonto darbus: „Triukšmo valdymo įstatymas įpareigoja triukšmo valdytojus, planuojančius statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse ar gyvenamosiose patalpose, ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Savivaldybės administracijai informaciją apie tai, nurodyti triukšmo mažinimo priemones.

Šiais metais nuo sausio 1 d. iki liepos 19 dienos tokią informaciją Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriui pateikė 354 gyventojai.“

Be to, pasak V. Pelenienės, gyventojams, pranešusiems apie planuojamus ilgesnės trukmės statybos darbus, raštu rekomenduojama bendrauti su aplinkinių butų, valdų kaimynais, su jais pagal galimybes suderinti triukšmingų statybos darbų atlikimo laiką net ir leidžiamu metu. Informacija apie remontą derėtų paskelbti laiptinės skelbimų lentoje ir kt.

Skyriaus vedėjos teigimu, bausti už remonto darbų keliamą triukšmą šiemet neteko: „Šiais metais gauti du gyventojų skundai dėl daugiabučių namų butuose keliamo triukšmo vykdant statybos darbus. Pagal gautus skundus paprastai atliekami neplaniniai patikrinimai, juos vykdant prašoma pagalbos daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkų pagalbos. Esame jiems dėkingi už bendradarbiavimą, nes padeda pareigūnams patekti į laiptines, tarpininkauja ieškant triukšmo šaltinių valdytojų. Atliekant patikrinimą pagal tuos skundus, buvo nustatyta, kad dėl nežinojimo statybos darbai buvo atliekami nepateikus privalomos informacijos Savivaldybei. Triukšmo šaltinių valdytojai, supažindinti su triukšmo valdymo įstatymu, reagavo geranoriškai, per pareigūno nustatytą terminą pažeidimus panaikino, todėl jiems administracinė atsakomybė nebuvo taikyta.“

Rinkimės tylą
Balandžio mėnesį laikraštyje buvo skelbta informacija, paremta Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos Šiaulių miesto triukšmo kartografavimo 2017 m. ataskaita.

Joje teigiama, kad pagrindinėse Šiaulių miesto gatvėse vidutinis metinis paros eismo intensyvumas 2015–2017 m. laikotarpiu išaugo daugiau nei tris kartus. Dienos, vakaro ir nakties triukšmo, viršijančio ribinį dydį, veikiamuose pastatuose gyvena beveik ketvirtis visų miesto gyventojų. Didžiausias kelių transporto triukšmas Aušros alėjos, Tilžės, Dubijos, J. Basanavičiaus, Žemaitės ir Vilniaus gatvių gyvenamųjų namų aplinkoje. Tikėtina, kad šiame sąraše turėtų atsidurti Dvaro gatvė, bet kol kas dar naujų tyrimo duomenų nėra.

Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė atkreipė dėmesį, kad gana gera apsauga nuo gatvės triukšmo – hermetiški langai. Specialistė rekomenduoja namų aplinką apželdinti medžiais ir krūmais, kad apsaugotų nuo gatvės triukšmo ir dulkių.

Sveikata, pasak specialistės, reikėtų pasirūpinti dirbant triukšmingoje aplinkoje – naudoti ausų kištukus ar apsaugines ausines. Labai daug priklauso nuo mūsų pačių atsakingo elgesio: juk nesunku klausantis garsios muzikos sandariai uždaryti duris ir langus, kad nevargintume, neerzintume kaimynų.

„Susirūpinimą medikams kelia išpopuliarėję ausinukai, – teigia A. Ivoškienė. – Žinoma, aplinkinius apsaugome nuo savo mėgstamos muzikos, bet didelis garso lygis (80 dB ir daugiau), sklindantis tiesiogiai į ausis ilgą laiką, kenkia mūsų pačių klausai ir nervų sistemai.“