Šiauliuose lauko kavines ir terasas įrengę ar sezonine lauko prekyba užsiimantys verslininkai klientų skaičiumi šiuo metu nesiskundžia. Užplūdę karščiai šiauliečius vilioja pasmaguriauti uogomis, ledais ar užsiimti vandens sportu šalia esančiuose ežeruose. Įdomu, kodėl Šiauliuose neatsiranda daugiau norinčių užsiimti sezonine veikla?

Sezoninių verslų Šiauliuose nėra daug
Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Alius Valys „Šiaulių naujienoms“ sako, kad šiauliečiai dėl sezoninio verslo įkūrimo nesikonsultuoja. Juos labiau domina įprastos įmonės įregistravimo arba darbo pagal individualią veiklą klausimai.

„Sezoninis verslas labiau susijęs su pramogomis ir poilsiu. Ką šiuo metu turime prie Talkšos ir Rėkyvos ežerų, tą turime. Daugiau turbūt nelabai ko ir sugalvosi, tam mieste paprasčiausiai nėra rinkos“, – pagrindinę priežastį, kodėl Šiauliuose neskubama kurti sezoninio verslo, atskleidžia A. Valys.

Be to, sezoninis verslas turi ribotą darbo dienų skaičių. Vadinasi, per mažesnį metinį darbo dienų skaičių turi užsidirbti tiek, kad būtų iš ko gyventi kitais metų laikais. Tai pasiekti ne taip paprasta, galbūt ir ši priežastis šiauliečius atgraso nuo sezoninio verslo idėjos įgyvendinimo.

Į verslo inkubatorių pasikonsultuoti sezoninio darbo klausimais dažniau užsuka mokiniai ir studentai, norintys vasarą kur nors padirbėti. Šiuo atžvilgiu Šiauliai jaunuoliams turi ką pasiūlyti.

Mieste veikia nemažai viešojo maitinimo įstaigų, lauko kavinių, kur papildomos rankos labai reikalingos, ypač vasarą, kai padaugėja klientų. Ką jau bekalbėti apie žemės ūkį, lauko prekybą, darbą statybose ar gamybos įmonėse – ten laikini darbuotojai taip pat laukiami.

„Jaunimas nori dirbti ir užsidirbti, todėl visada jiems patariu pabandyti „parduoti“ save. Tai padaryti nesunku naudojantis įvairiomis elektroninėmis duomenų bazėmis, darbo skelbimų portalais. Jauniems žmonėms tai nesunkiai pavyksta, nes geba puikiai naudotis internetu“, – pasakoja A. Valys.

Jis įsitikinęs, kad vasaras pardavę jauni žmonės įgyja daugiau reikiamų praktinių įgūdžių, kurie jiems gali praversti ateityje. Be to, toks laiko praleidimo būdas naudingesnis už pasyvų drybsojimą saulėje. Tik, žinoma, patirtis, įgyta dirbant samdomą darbą, vargu ar padės susikurti savo verslą, nes noras dirbti sau reikalauja visai kitokių įgūdžių.

Gelbėja verslo idėjų finansavimo konkursai
Jeigu Šiauliuose jaunuoliai pagalvoja apie galimybę vasarą laikinai padirbėti, tai apie nuosavo verslo įkūrimą – kur kas rečiau. Pašnekovo teigimu, šiuo metu paprastų verslų įkūrimo tendencija mieste nėra nei pulsuojanti, nei gęstanti. Viskas vyksta viename lygmenyje.

„Drąsiai pasakyti, kad Šiauliuose yra daug startuolių, negalėčiau, nes tai labiau susiję su verslo idėja, kuri turėtų išliekamą vertę, o verslo angelai būtų pasiruošę į ją investuoti. O paprastų verslų tendencija išlieka nepakitusi“, – informuoja Verslo inkubatoriaus direktorius.

Situacija paprastai šiek tiek pasikeičia organizuojant įvairius verslo idėjų finansavimo konkursus. Jeigu įprastai vyrauja verslo idėjų badas, tai per tokius konkursus kartais pavyksta išgirsti visai įdomių ir netikėtų idėjų, kaip būtų galima uždirbti pinigų. Iki birželio 29 d. kaip tik renkamos paraiškos vienam iš tokių konkursų, tikimasi, kad ir šį kartą jaunuoliams pavyks kuo nors nustebinti konkurso komisijos narius.

„Kuo bus daugiau konkursų, tuo drąsiau jaunimas galės imtis naujų verslų“, – mano A. Valys.

Anot jo, Šiauliuose stiprėja pramonės įmonės, tad sugalvojus joms pasiūlyti Šiauliuose dar nesamą paslaugą – lauktų neabejotinas pasisekimas. Kitaip tariant, ir Šiauliuose galima įkurti sėkmingai veikiantį verslą, tereikia surasti tinkamą nišą ir į viską pažvelgti kūrybiškiau.

Pataria viską gerai apskaičiuoti
Žinoma, visada egzistuoja rizika, kad verslo idėjos nepavyks įgyvendinti iš pirmo karto. Todėl nereikėtų bijoti į parengtą sezoninio verslo planą pažvelgti kritiškai.

Pasak „Versli Lietuva“ vyriausiosios projektų vadovės Eglės Stebulienės, dažnai naujos veiklos idėja degantys žmonės nenori nei mąstyti, nei girdėti apie blogiausią variantą. Tačiau vėliau pasidžiaugia, kad apie verslo steigimą galvojo visapusiškai, iš anksto pagalvojo apie išeitis, kaip spręsti galinčius užklupti sunkumus.

„Jeigu šalia upės ar ežero norite nuomoti vandenlentes ir manote, kad jūsų sezonas truks ilgiau nei du mėnesius, apskaičiuokite, kas būtų ir ką reikėtų daryti, jei sezonas truktų tik vieną mėnesį ar dar trumpiau. Ar jūsų investicijos atsipirktų, ar bent jau pavyktų išvengti nuostolio?“ – pranešime spaudai cituojama specialistė.

Anot E. Stebulienės, viena aktualiausių temų pradedantiesiems sezoninį verslą yra jo finansavimas. Ji primena, kad didžiojoje dalyje šalies savivaldybių veikia smulkiojo ir vidutinio verslo programos ar fondai.

Svarbu nepraleisti galimybės kreiptis į savivaldybę ir sužinoti, kokias verslo išlaidas galėtų kompensuoti tokie išoriniai finansavimo šaltiniai. Kartais, siekiant paskatinti būsimą verslininką imtis veiklos, finansavimas skiriamas daliai įsigytos įrangos kompensuoti, darbuotojų samdai ar, pavyzdžiui, rinkodaros priemonėms.

Kuriant verslą svarbu degti noru ir tikėti tuo, ką darai. Norint užsitikrinti sėkmę būtina nepamiršti patikrinti idėjos, neskubėti investuoti visų turimų pinigų ir gerai paieškoti papildomų veiklos finansavimo būdų.

Svarbiausia – tinkama komunikacija
„Personalo valdymo sistemos“ direktorė Sonata Jasėnaitė dienraščiui patvirtina, kad Šiauliuose yra sėkmingai veikiančių įmonių, kurioms sezono metu prireikia daugiau darbuotojų.

Paprastai vasarą papildomų darbuotojų dairosi gamybos, viešojo maitinimo, statybos sektorių įmonės. Ieškoma padavėjų, virtuvės pagalbininkų, statybos pagalbininkų bei norinčių užsiimti lauko prekyba.

„Šiauliuose trūksta darbuotojų sezoniniam darbui, nes įmonėms sunku konkuruoti su Lietuvos pajūriu ir užsieniu. Ten didesnio atlygio galimybės, suteikiama gyvenamoji vieta, maistas“, – pasakoja S. Jasėnaitė.

Tai nereiškia, kad užsienyje lietuviams kelias rožėmis klotas. Klaidingai manoma, esą nuvykus dirbti į Kipro viešbutį bus galima tuo pačiu pasimėgauti saule ir jūra. Dažniausiai būna atvirkščiai – tenka dirbti šešias dienas per savaitę, o septintą – išskyrus miegą, daugiau nieko nesinori.

Dirbdamas Šiauliuose bent jau lieki gimtajame mieste, kur ir šeima, ir namai, ir draugai. Čia – saugu, nereikia rūpintis kur gyventi ar kentėti dėl laikinų gyvenimo sąlygų. Juk istorijų gana daug apie labai abejotiną komfortą svetur.

Specialistės nuomone, jeigu darbdaviai dažniau akcentuotų šį faktą, sezoniniam darbui reikalingų laikinų darbuotojų rastų greičiau. Taip pat ji pataria atsižvelgti į darbo pasiūlymų komunikavimą, skelbimų viešinimą. Sezoninio darbo rinkoje apie 75 proc. žmonių yra jaunimas iki 25 metų, todėl svarbu naudoti jaunimo pamėgtus informacijos sklaidos kanalus.

Neretai „nėra ką darbinti” reiškia, jog apie darbą paskelbta įprastose priemonėse – naujienų portale ar darbo paieškų portale. Deja, tai tikrai neefektyvūs kanalai jaunimui. Daugiau naudos būtų, jeigu personalo skyrius efektyviau bendradarbiautų su mokymo įstaigomis ir dažniau skelbtų laikinojo įdarbinimo akcijas.

A. Valys sako, kad šiauliečiai sezoninio verslo imtis neskuba.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

S. Jasėnaitė informuoja, kad jaunimas sezoninio darbo dairosi ir Šiauliuose.
Asmeninio archyvo nuotr.

Vasarą suaktyvėja lauko prekyba.
Artūro STAPONKAUS nuotr.