Šiauliuose nuo rytojaus iki šeštadienio vyks tradicinis ir tęstinis XXI liaudiškos muzikos festivalis „Ant rubežiaus“, kuris yra skirtas plačiai visuomenės daliai – nuo šeimų, jaunimo iki senjorų. Šis festivalis sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją. Šiais metais šis festivalis, anot jo prodiuserio Pranciškaus Trijonio, išsiskirs ne tik muzikantų kiekybe, bet ir kokybe, nes 2018 m. festivalis „Ant rubežiaus“ Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įtrauktas į Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių mėgėjų meno renginių sąrašą. Šiaulių miesto savivaldybės jis taip pat pripažintas prioritetiniu.

Festivalyje dalyvaus 45 kolektyvai
Nuo ryto iki vakaro pėsčiųjų bulvare (Vilniaus g.) šurmuliuos Lietuvos ir Latvijos tautodailininkų, amatininkų, kulinarinio paveldo ir prekybininkų mugė. Didžiojoje festivalio scenoje pasirodys kapelijos, stilizuotos kapelos, modernaus folkloro grupės ir pavieniai kaimo muzikantai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Šiais metais festivalyje pasirodys 45 kolektyvai ir daug pavienių kaimo muzikantų.

Festivalį ves Virginija Našlėnienė (Magdelė) ir Antanas Laurinkevičius (Untaniokas), Rasa Graužinienė (Dėdienytė) ir Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė (Agotėlė). Anot XXI liaudiškos muzikos festivalio „Ant rubežiaus“ prodiuserio Pranciškaus Trijonio, geresnių už šiuos vedėjus nėra, netenka ir ieškoti kitų.

Kiekvieną vakarą muzikinio klubo „Juonė Pastuogė“ vasaros kiemelyje vyks festivalio muzikantų ir svečių susipažinimo vakaronės – improvizuoti koncertai. Atvažiuos Igoris Berinas, Romas Dambrauskas.

Pasirodys vieno žmogaus orkestras – A. Kirvelevičius
Festivalio prodiuseris pasakojo, jog buvo galimybė pakviesti gana rimtus kolektyvus iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, kurie nevažiuoja į bet kokį festivalį. Šiais metais dalyvaus rekordinis kolektyvų skaičius – 45, bus 450 muzikantų, tarp jų 5 kolektyvai iš Estijos, 7 – iš Latvijos, visi kiti Lietuvos kolektyvai.  

Pavyzdžiui, iš Estijos atvažiuos grupė „Piccolo Folk“, kuri gros ne tik tradicines estiškas melodijas, bet ir parodys kaip valdo paprasčiausias lūpines armonikėles – nuo bosinės iki piccolo. Broliai latviai pasiruošę nenusileisti estams ir iš 7 atvyksiančių kolektyvų yra net trys lyderiai, kurie ypač populiarūs Latvijoje. Pavyzdžiui, ekologiškos muzikos grupė „Ducele“, kuri į savo dainas sudėjo išgrynintą, latvišką folkmuzikos skambesį. Atvyks ir ilgai kalbintas vyrų ketvertas „Rumbas kvartets“. Jie groja nostalgišką, smetonišką muziką. Visi kiti lietuviški kolektyvai, tarp kurių pasirodys bene geriausiai lietuvišką tautinę muziką atliekantis „Sutaras“, „Vydraga“, „Ratilai“,  linksmieji „Sadūnai“.

Vaikų gynimo dienos proga (birželio 1 d.) pasirodys ir trys jaunesni kolektyvai: „Daugailių berniokai“ iš Utenos rajono, Tytuvėnų vaikų kapela ir moksleivių kolektyvas iš Rygos „Kokle“. Nemažai atvažiuoja ir pavienių muzikantų, o birželio 2 d. nuo 11.40 val. pasirodys vienu metu 9 instrumentais grojantis didžiausias Lietuvoje vieno žmogaus orkestras Antanas Kirvelevičius iš Jonavos.

Anot festivalio prodiuserio Pranciškaus Trijonio, apie trečdalis kolektyvų dalyvaus pirmą kartą šiame festivalyje. „Iš pradžių buvo pakviesti tie, kuriuos norėjau pats pakviesti, o po to sulaukiau labai daug skambučių su pasiūlymais. Teko registruoti ir kitiems metams. Amatininkų ir tautodailininkų šiais metais turime labai daug. Pavyzdžiui, su Estijos grupe „Piccolo Folk“ susipažinome prieš 15 m. Suomijoje būdami bendrame festivalyje. Jie patys organizuoja lūpinių armonikėlių festivalį, kuris yra labai gerai žinomas Europoje“, – pasakojo festivalio „Ant rubežiaus“ prodiuseris P. Trijonis.