Dažnas darbuotojas, užuot skyręs visą dėmesį darbui, nemažai laiko iššvaisto darbo metu be tikslo naršydamas internete. Naršymas internete, daugelio darbdavių manymu, daro didesnę žalą verslui nei darbuotojų rūkymas, vėlavimas į darbą ar įprotis užtrukti pietaujant.
Mažėja verslo produktyvumas
Asmeninių reikalų tvarkymą internetu prie kenksmingiausių darbuotojų įpročių priskyrė 55 proc. įmonių vadovų, tuo tarpu rūkymo žalą įžvelgė 41 proc. darbdavių. Vėlavimas į darbą kenkia 36 proc., o per ilgos pietų pertraukos – 11 proc. įmonių produktyvumui. Tokios verslininkų nuostatos paaiškėjo po „Spinter tyrimų“ atliktos daugiau nei 300 įmonių vadovų apklausos.
Skirtingi JAV bei Vakarų Europoje atlikti tyrimai rodo, kad asmeninius reikalus internete darbo metu tvarko nuo 60 proc. iki 75 proc. darbuotojų, tam vidutiniškai skirdami nuo 1 iki 3 valandų.
Antai 2017 metais Didžiojoje Britanijoje tyrimas atskleidė, kad biurų darbuotojai vidutiniškai per dieną 2 valandas ir 53 minutes paskiria ne darbo reikalams. Didžiąją dalį šio laiko „suryja“ veikla internete – bendravimas socialiniuose tinkluose, naujienų skaitymas, apsipirkimas bei kitų asmeninių reikalų tvarkymas.
Apklausos duomenimis, tiek prekybos, tiek intelektinių paslaugų, tiek fizinių paslaugų įmonių vadovai darbuotojų naršymą internete nurodė kaip didžiausią žalą verslo produktyvumui. Išsiskyrė tik šalies gamybos sektorius, kur 62 proc. darbdavių prie kenksmingiausių darbuotojų įpročių priskyrė rūkymą, o asmeninių reikalų tvarkymą internetu įvardijo kiek mažiau – 58 proc. vadovų.
Ieško naujų motyvavimo priemonių
Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad naršymas internetu asmeniniais reikalais iš tiesų tapo rūpesčiu darbdaviams.
„Pirmiausia reikia suprasti, kad per pastarąjį dešimtmetį labai stipriai pasikeitė gyvenimo būdas, kai daug ir dažnai apsiperkama internetu, didelė žmonių socialinio gyvenimo dalis perkeliama į virtualią erdvę. Tokiame kontekste atsidūrę darbdaviai, be abejo, susiduria su naujais iššūkiais, kai darbuotojų dėmesį ir darbo laiką „suvalgo“ nebe ilgos kavos pertraukėlės ar rūkymas, o būtent veikla internete“, – komentuoja A. Bytautienė.
Kai kurios kompanijos bando techninėmis priemonėmis riboti darbuotojų naršymą internete, pavyzdžiui, blokuoja prieigą prie socialinių tinklų, pramoginių svetainių ar net diegia darbuotojų veiklos sekimo kontrolę, bet visa tai duoda mažai naudos.
Pašnekovės nuomone, darbdaviai laimėtų daugiau, jeigu nesiimtų tokių drastiškų priemonių, bet ieškotų kitų problemos sprendimo būdų.
„Jei darbdavys įvardija naršymą kaip tikrai rimtą problemą savo įmonėje, sakyčiau, kad reikėtų pradėti ne nuo ribojimų ir draudimų, bet suvokti, jog tai yra simptomas, rodantis mažą darbuotojų įsitraukimą. Draudimai darbuotojų įsitraukimo nedidins, jie gali tik pabloginti mikroklimatą, mažinti darbuotojų pasitenkinimą darbu ir darbdaviu. Tuo tarpu darbuotojų veiklos vertinimas per tikslus ir jų pasiekimą, manau, yra puikus būdas spręsti darbuotojų produktyvumo klausimą“, – mano A. Bytautienė.
Nori ne tik piniginio atlygio
Panašiai mąsto ir Šiaulių miesto gyventojai. Šiaulietė Daina atvirai pripažįsta, kad darbo metu nepraleistų tiek daug laiko naršydama internete, jeigu darbdavys laiku sumokėtų atlyginimą.
„Kai tenka kelias savaites laukti žadėto atlyginimo, sumažėja motyvacija efektyviai dirbti. Tokiu atveju atlieku tik privalomas, skubias užduotis. Žinau, taip elgtis negražu. Matyt, visiems būtų geriau, jeigu pakeisčiau savo veiklos sritį, tačiau susirasti kitą darbą ne taip jau paprasta“, – nuogąstauja šiaulietė.
Andrius sako, kad darbo metu internete naršytų mažiau, jeigu darbdavys ieškotų papildomų motyvacijos priemonių: „Kai kuriose įmonėse darbuotojai motyvuojami ne tik papildomu piniginiu atlygiu, bet ir nefinansinėmis priemonėmis: sveikatos draudimu, bilietais į kultūrinius renginius ar mokymus, lanksčiu darbo grafiku ar panašiai. Jeigu tokias priemones pasiūlytų ir mano darbdavys, net neabejoju, jog tuomet produktyviau išnaudočiau savo darbo laiką“.
