Šiauliuose įsikūrusios daugiabučių namų bendrijos jaučiasi skriaudžiamos draudimo bendrovės. Draudikai įsigudrino be didelių ceremonijų apdrausto buto savininkų patirtą žalą perkelti ant pačių gyventojų pečių. Apmokėję buto savininkų nuostolius, draudikai pareikalauja tą pačią sumą jiems sumokėti iš bendrijos lėšų. O bendrijos lėšos – tai juk tų pačių gyventojų pinigai... Į redakciją kreipėsi dviejų bendrijų pirmininkai. Jie stebisi, kad butų gyventojai moka draudimo įmokas, o vėliau iš pačių suneštų į bendrijos kasą lėšų turi padengti draudimo bendrovei iš jos gautą išmoką. Draudiko atstovai kategoriški – namo savininkai privalo rūpintis pastato būkle, o jei nenori mokėti, tegul bendrijos... draudžiasi savo civilinę atsakomybę.

Teismuose savo teisybės įrodyti nepavyko
Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Zokniečiai“ pirmininkas Bachramas Zeinalovas skrupulingai rūpinasi namo Radviliškio g. 98 būkle ir aplinka. Bendrija samdo įmonę, kuri vykdo pastato techninę priežiūrą. Nežiūrint to, prieš metus sužinojo, kad bendrija yra skolinga AB „Lietuvos draudimas“ per 300 Eur, nes šioje įmonėje apdraustame bute, esančiame ketvirtame pastato aukšte, atsirado pelėsis. Draudikų ekspertai nusprendė, kad tai atsitiko dėl vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas, o už tai, jų teigimu, pagal Civilinį kodeksą atsakingas yra pastato savininkas – t. y. bendrija.

„Buto savininkė mane pasikvietė ir parodė, kad virtuvėje atsirado pelėsis, kad siena šlapia ir vanduo bėga per stogą. Atėjau, apžiūrėjau, buvo akivaizdu, kad ten paprasčiausia kondensacija. Pelėsis atsirado dėl to, kad butas buvo nevėdinamas: ventiliacijos anga užmūryta, sudėti plastikiniai langai, jie neatidaromi, nes šeima ką tik buvo susilaukusi vaikučio. Paaiškinau, kad reikia padaryti mikroventiliaciją. Bute, esančiame virš jų, penktame aukšte, jokių problemų nebuvo“, – pasakojo B. Zeinalovas.

Buto savininkė taip pat kreipėsi į „Lietuvos draudimą“, su kuriuo buvo sudariusi draudimo sutartį. Apžiūrėti buto atvyko „Lietuvos draudimo“ ekspertas, surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir jo priedą, tačiau B. Zeinalovą nustebino tai, kad draudikai, apžiūrinėdami namą, nesikreipė į jį, bendrijos pirmininką. Jis apie eksperto vizitą sužinojo po savaitės, kai gavo klausimus iš draudimo bendrovės. Į juos atsakė ir bendravimas kuriam laikui nutrūko.

Tuo tarpu buto savininkei „Lietuvos draudimas“ atlygino žalą – išmokėjo 303 Eur ir po kurio laiko atsiuntė bendrijai raštą, kad ši turi sumokėti draudikui šią sumą.

B. Zeinalovas kreipėsi į ekspertus – UAB „Apšilta plius“. Jie patvirtino, kad bendrija dėl pelėsio bute niekuo dėta – pelėsis randasi virtuvėje dėl prastos patalpų ventiliacijos. Bendrijos pirmininkas, pasitaręs su gyventojais, taip ir pranešė draudikui, kad čia ne bendrijos kaltė, ir pinigų draudimo bendrovei nemokės.

„Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą. Bendrija tiek pirmos, tiek antros instancijos teismus pralaimėjo.

„Lietuvos draudimas“ turi rimtus advokatus, o mes jiems pinigų neturime. Vadinasi, draudimas padengia butui patirtą žalą, o paskui iš tų pačių gyventojų atsiima pinigus. Juk į bendrijos sąskaitą pinigus moka ir apdraustojo buto gyventojai“, – stebėjosi pirmininkas. Po teisminio bylinėjimosi bendrija draudikui turėjo sumokėti dar didesnę sumą – per 500 Eur.

Dar viena panaši istorija
Panaši situacija klostosi ir kitame Šiaulių daugiabutyje – Gegužių g. 50. Buto, esančio penktame aukšte, gyventojai kreipėsi į bendrijos pirmininką ir į tą pačią draudimo bendrovę dėl ant lubų atsiradusio pelėsio. „Lietuvos draudimas“ čia suskaičiavo dar didesnę žalą – 828 Eur.

„Atvyko žalų vertintojas, padarė nuotraukas, nusiuntė į Vilnių. Apžiūrėdami namą manęs neinformavo. Po kurio laiko gavome raštą, kad turime „Lietuvos draudimui“ tą sumą sumokėti. Aš atsakiau, kad nemokėsime, nes nėra įrodyta, kad lubos pelija dėl  bendrijos kaltės“, – piktinosi bendrijos pirmininkas Andrius Domeikis.

Draudikai aiškina, kad buto lubos pelija dėl stogo defekto. A. Domeikis rodo gegužės mėnesį atlikto statinio apžiūros, kurią atliko UAB „Apšilta plius“, aktą ir jokio stogo defekto nenustatė. Akte įvardytus nedidelius trūkumus bendrija savo lėšomis susitvarkė.

Prieš ketverius metus ant stogo virš žalą patyrusio buto bendrija išklojo dar vieną sluoksnį bituminės dangos, o galinės sienos siūles užsandarino ir nudažė drėgmę nepraleidžiančiais dažais. A. Domeikis mano, kad bute pelėsis randasi dėl netinkamos vidinės ventiliacijos, apšiltinus lubas ir sudėjus plastikinius langus. Kiti namo butai tokių problemų neturi.
Ši bendrija iš „Lietuvos draudimo“ atsakymo į atsisakymą apmokėti žalą dar negavo. Kaip ir šaukimo į teismą.

Bendrija gali ir apsidrausti
Violeta Rimonienė, „Lietuvos draudimo“ Žalų išieškojimo skyriaus vadovė: „Daugiabučių savininkų pareiga yra rūpintis ir prižiūrėti visus pastato bendrus objektus – ne tik bendrąsias patalpas, bet ir vamzdynus, namo konstrukcijas, elektros ir visą kitą įrangą, laiku valyti sniegą nuo stogo, šalinti varveklius. Ši pareiga įtvirtinta Civiliniame kodekse, o butų savininkai gali pasirinkti – ar jie steigia bendriją namo priežiūrai, ar kreipiasi į savivaldybę, kuri paskiria namo administratorių. Todėl atsitikus nelaimei, trūkus vamzdžiui ar esant kitam bendro naudojimo objekto trūkumui, užliejus butus, už padarytą žalą atsako bendrija arba namo administratorius, jei tinkamai nevykdė pastato priežiūros. Būtent todėl draudimo bendrovės dėl padarytos žalos atlyginimo kreipiasi į bendriją – kuri privalo prižiūrėti ir eksploatuoti tinkamai visus namo bendruosius objektus.

Abiem aptariamais atvejais žalos butuose atsirado dėl daugiabučių išorinių konstrukcijų nesandarumo, kas leido vandeniui prasiskverbti į patalpas. Apie įvykius butų savininkai pranešė ir draudikui, kurio ekspertai lankėsi ir vertino žalą butuose, ir bendrijoms, kurių atstovai taip pat apžiūrėjo butus. Abiem atvejais žalos atlygintos ne dėl pelėsio, o dėl vandens prasiskverbimo į butus.  

Bendrijos atstovai tokiais atvejais privalo nedelsiant šalinti pastato trūkumus, dėl kurių skverbiasi vanduo ir drėgmė, taisant namo konstrukcijas.  

Prieš kreipiantis į teismą „Lietuvos draudimas“ visuomet siūlo bendrijos pirmininkui ar kitam atsakingam asmeniui spręsti ginčą taikiai, tarpusavio susitarimu, tačiau pasitaiko atvejų, kai bendrija ar namo administratorius nesutinka su taikiu sprendimu. Tokiais atvejais ginčas persikelia į teismą ir abi pusės vadovaujasi teismo priimtu sprendimu. Teismas vienu iš šių aptariamų atvejų jau aiškiai pasisakė, kad bendrija ne tik privalo atlikti periodines pastato apžiūras, bet ir kasdienius namo priežiūros darbus, tai yra, pašalinti ant bendrų pastato konstrukcijų susikaupusį sniegą, taip pat imtis priemonių, kad tirpstant sniegui nesusidarytų vėjo blaškomų vandens srautų, kurie drėkina namo konstrukcijas.

Kiekviena bendrija renka iš gyventojų lėšas į kaupiamąjį fondą, kurio paskirtis ir yra prižiūrėti bendras namo konstrukcijas, šalinti atsiradusius trūkumus, atlikti einamuosius ir profilaktinius priežiūros darbus. Tam reikia tinkamai ir savalaikiai organizuoti priežiūros darbus.  

Draudikas draudžia konkretų butą nuo draudimo sutartyje nurodytų draudžiamųjų įvykių, kurių tik maža dalis yra bendrijos civilinė atsakomybė. Draudikui įstatymas numato teisę išsiieškoti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakingų už žalą trečiųjų asmenų, o tretieji asmenys (kaimynai, pati bendrija) savo civilinę atsakomybę turi teisę taip pat apsidrausti. Tais atvejais, kai bendrija neįkurta, už tokio pobūdžio žalą atsako namo administratorius arba gyventojai proporcingai kiekvieno buto plotui.“

Bendrijos pirmininkas B. Zeinalovas teismus pralaimėjo, tačiau neteisybės jausmo neatsikratė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.