Teismuose „pasitobulinęs“ buvusios Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjas kartu su savo tėvu ir kitais „pagalbininkais“ sukūrė schemą, pagal kurią grobė ir pardavinėjo svetimą žemę. Šiaulių apygardos prokuratūra net nuo 2011 metų vykdė tyrimą. Byla perduota Šiaulių apygardos teismui. Kaltinamųjų suole – 8 asmenys, o žala – per milijoną eurų.

Pažymas klastojo net kunigai
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrej Mirnyj spaudos konferencijoje pranešė, kad baigė ikiteisminį tyrimą ir Šiaulių apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje įvairiais turtiniais ir korupciniais nusikaltimais, susijusiais su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypus ir jų pardavimu, kaltinami net 8 žmonės – 6 vyrai ir 2 moterys. Kaltinamiesiems nuo 39 iki 76 metų, dauguma jų yra Akmenės krašto gyventojai, du – iš Alytaus ir vienas – iš Kauno.

„Tai ne pirma tokia schema, tačiau tokio masto bylos Lietuvoje aš nežinau“, – įvertino prokuroras.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, buvo pradėtas, kai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) kilo įtarimų dėl dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, teisėtumo. Tarnyba gavo keliolika skundų iš žmonių, kurie nuomojosi žemę iš valstybės ir sužinojo, kad jų naudojama žemė grąžinama kitiems privatiems asmenims.

Pradėjus domėtis šiuo nesusipratimu paaiškėjo, kad tai – gerai suplanuotas nusikaltimas.

Atliekant didelės apimties ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad grupė kaltinamųjų, neturinčių jokių giminystės ryšių su tikrais buvusiais turto savininkais, klastodami dokumentus įgydavo teisę atkurti nuosavybę į įvairaus dydžio žemės plotus. Bendras visų žemių plotas Šiaulių apskrityje (daugiausia – Akmenės rajone) yra daugiau nei 900 hektarų.

Vienas pagrindinių kaltinamųjų – Šiaulių apskrities viršininko administracijoje Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėju dirbęs Raimondas Jančiauskas. Jis žinojo nuosavybės teisių atkūrimo mechanizmą, turėjo priėjimą prie duomenų bazės ir galėjo išsiaiškinti neatkurtos nuosavybės atvejus. Archyve jis rasdavo nerealizuotus asmenų prašymus (pavyzdžiui, tų, kuriems trūko įrodančių dokumentų) arba buvusių savininkų neatkurtus žemės plotus.

Prokuroras pasakojo, kad kaltinamasis kartu su bendrininkais dirbtinai sukurdavo buvusių savininkų giminystės ryšius su kitais žmonėmis, kurie buvo įkalbėti pretenduoti atkurti nuosavybę savo vardu. Taip būdavo klastojami gimimo, santuokos, mirties liudijimai, bažnytinės pažymos apie krikštą, santuokas. Net 3-4 atvejais už auką bažnyčiai pažymas išrašydavo kunigai. Tyrėjams nepavyko nustatyti, kad iš to jie turėjo asmeninės turtinės naudos, todėl kaltinamųjų suole neatsidūrė. Kunigai aiškino, kad neva nežinojo, kam prašiusiesiems tokios pažymos buvo reikalingos. Dokumentus kaltinamieji klastojo ir tais atvejais, kai teisme fiktyvūs liudytojai melagingai patvirtindavo giminystės faktą. Patikrinus archyvus paaiškėjo, kad tokie santuokos ar gimimo faktai neegzistuoja.

Dokumentus klastojo ir žemėtvarkininkai
Suklastoti dokumentai buvo pateikiami žemėtvarkos skyriuose dirbantiems bendrininkams, kurie, pažeisdami įstatymo nustatytus terminus, priimdavo suklastotų dokumentų kopijas net nereikalaudami pateikti originalų, taip pat netinkamus bažnytinius dokumentus. Žemėtvarkos skyrių darbuotojai klastojo kitus nuosavybės atkūrimui reikalingus dokumentus – asmenų prašymus ir ankstesnes šių prašymų pateikimo datas (nusikalstamos veikos buvo daromos 2008–2011 metais, o dokumentų priėmimas buvo nurodomas, pavyzdžiui, 1992-2001 metai), pažymas apie giminystės ryšį įrodančių dokumentų pakankamumą, išvadas, lydraščius dėl šių išvadų išsiuntimo į kitų rajonų žemėtvarkos skyrius.

Kaip sakė prokuroras A. Mirnyj, nusikalstamos schemos sumanytojai įkalbėdavo senyvus, kartais priklausomus nuo alkoholio asmenis, kurie sutiko, kad jų vardu būtų atkuriama nuosavybė. Juos vežė pas notarus, kad įgaliotų kitus asmenis veikti jų vardu atkuriant nuosavybę. Neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės ar pati nuosavybė buvo realizuojama parduodant išvadas arba įregistravus nuosavybę registrų centre ir parduodant žemės, miško ar vandens telkinio sklypus. Prokuroras įvardijo, kad neteisėto nuosavybės teisių sugrąžinimo procese organizatoriams padėjo Šiaulių rajono ir Akmenės rajono žemėtvarkininkai. Tarp kaltinamųjų – du valstybės tarnautojai, kurie, be kita ko, kaltinami ir piktnaudžiavę savo tarnybine padėtimi.

Išsidavė per gobšumą
Nusikaltėlius išdavė jų pačių didelis noras pralobti: jie taip suįžūlėjo ir pasijautė nebaudžiami, kad  ir kai kurias žemės grąžinimo išvadas ėmė dubliuoti: tuo pačiu numeriu ir tokio pat dydžio sklypams išvados buvo persiunčiamos į skirtingų rajonų žemėtvarkos skyrius, kad būtų galima kelis kartus atkurti teises į žemės sklypus.

Paaiškėjus šiai žemės grobstymo schemai, net ir teisėtai žemės sklypus iš kaltinamųjų įsigiję piliečiai juos prarado.

„Iš neteisės negali gimti teisė, todėl neteisėtai nuosavybės teise atkurtiems sklypams buvo taikyta restitucija ir jie grįžo valstybei“, – pakomentavo prokuroras. Nukentėję asmenys bando žalos atlyginimo išsireikalauti iš kaltinamųjų. Dėl šių nusikaltimų nukentėjusiais pripažinta 12 žemės naudotojų, patyrusių bendroje sumoje daugiau nei milijono eurų nuostolį. Ne visi praradę įsigytus žemės sklypus asmenys panorėjo nukentėjusiojo statuso baudžiamojoje byloje. Nedidelė dalis žalos yra atlyginta, keli asmenys nusprendė ieškoti savo pinigų pateikę civilinius ieškinius.

„Ne paslaptis, kad Lietuvoje žemės ūkio veiklą vykdo ir užsienio bendrovės, kurios perka žemes Lietuvos piliečių arba Lietuvoje įsteigtų įmonių vardu. Šioje byloje yra ir tokių atvejų, nors yra ir žmonių, pirkusių sklypus sau. Daugiausia tai buvo dirbama žemė“, – pakomentavo prokuroras.

Jis įvardijo, kad 5 žmonės, kurių vardu buvo susigrąžinta žemės nuosavybė, yra jau mirę ar pripažinti neveiksniais. Teisininkas mano, kad apsukrūs kaltinamieji sąmoningai įtraukdavo į nusikalstamą veiką senus, dažnai asocialius asmenis. Jie už savo parašą sulaukdavo nedidelio paskatinimo, tačiau dažnai net nenutuokė, kokius turtus neša savo „globėjams“. Pinigai suplaukdavo trims kaltinamiesiems.

„Vienas iš jų tik tyrimo metu sužinojo, kad jo vardu buvo atkurta nuosavybė ne į 10-11 ha žemės sklypą, o į dešimt kartų didesnį“, – atskleidė prokuroras.

Nusikaltimus tyrė šešerius metus
Atliekant tyrimą, kaltinamųjų turto buvo ieškoma ne tik Lietuvoje. Užsienyje rastas vieno iš jų nuosavas namas, vienas iš kaltinamųjų, kurių vardu atkurtos žemės nuosavybės teisės, turi butą, tačiau prokuroras pripažino, kad kaltinamųjų turto padengti milijoniniams nuostoliams nepakaks.

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnyj informavo, kad tyrimą atliko net 5 tyrėjai. Buvo atlikta daug specialių tyrimų – rašysenos, dokumentų ir pan., todėl tyrimas užtruko šešerius metus. Prokuroras pademonstravo tariamą dokumentą – 1940 m. žemės pirkimo-pardavimo aktą, kuriuo realus buvęs savininkas neva parduoda per

80 ha žemės kitam asmeniui, kurio palikuonys bandė atgauti tą žemę. Nustatytas asmuo, sukūręs šį dokumentą, patvirtintą antspaudu, koks niekada neegzistavo.

Sukčius ir politikas?
Paaiškėjo, kad vienas pagrindinių kaltinamųjų R. Jančiauskas, dirbdamas Šiaulių apskrities viršininko administracijoje Juridinio skyriaus vedėju, atstovavo šiai įstaigai panašioje, tačiau mažos apimties byloje. Galima spėti, kad „pasitobulinęs“ teisininkas po to ir ėmėsi didelio masto nusikalstamos veiklos.

R. Jančiauskas įgyvendino šią savo sukurtą schemą visoje Lietuvoje. Vien Šiauliuose inkriminuojama 11 epizodų. Šiaulių apygardos prokuratūros duomenimis, nuo šio ikiteisminio tyrimo atskirta tokio paties pobūdžio byla nagrinėjama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. Joje dėl 4 epizodų kaltinami penki patys žmonės, nukentėjusiaisiais pripažinti 9 asmenys. Vienas iš kaltinamųjų šioje byloje, be kaltinimų dokumento klastojimu, sukčiavimu, antspaudo suklastojimu, taip pat kaltinamas poveikiu liudytojui, o du valstybės tarnautojai – dar ir piktnaudžiavimu tarnyba.

Vieną panašų atvejį dėl R. Jančiausko ir jo „kolegų“ sukčiavimo atstatant žemės nuosavybę nagrinėjo Kretingos apylinkės teismas.

Nežiūrint kaltinimų dėl sukčiavimo itin plačiu mastu R. Jančiauskas 2014 m. įsigudrino įsidarbinti Alytaus mero patarėju, o 2015 m. savivaldos rinkimuose su visuomeniniu komitetu kandidatuoti į Alytaus rajono tarybą ir rinkimų kompanijos metu įgyti teisinę neliečiamybę. Šiaulių apygardos prokuratūros prašymu Vyriausioji rinkimų komisija panaikino R. Jančiausko teisinį imunitetą, o kaltinamasis pusmetį praleido už grotų.

Kaip tuomet informavo Šiaulių apygardos prokuratūra, R. Jančiauskas buvo kaltinamas, kad su bendrininkų grupe, kurioje buvo ir jo tėvas Kęstutis Jančiauskas, esą suklastojo įvairaus pobūdžio prašymų, išvadų dėl žemės nuosavybės atkūrimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad apgaule užvaldyta daugiau kaip 200 tūkst. Eur vertės turto. Po pusmečio Mažeikių apylinkės teismas sušvelnino kardomąją priemonę ir buvusį patarėją paleido teismo laukti laisvėje.

Baudžiamasis kodeksas už tokį sukčiavimą numato įvairias bausmes, tarp jų ir laisvės atėmimą, kurio didžiausia sankcija siekia 8 metus. Beje, vienam pirmųjų nustatytų nusikalstamos veiklos epizodų 2019 m. jau sueina senaties terminas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnyj sakė tokio didelio masto žemgrobystės bylos Lietuvoje nežinąs.
Ramūno SNARSKIO nuotr.