Dėl vykstančių globalizacijos procesų žmogus gali nuvykti į bet kurį Žemės kampelį, gauti informacijos vieno mygtuko paspaudimu. Atrodo, kad dėl to pasaulio gyventojai tik laimi, tačiau yra ir kita šio reiškinio pusė. Dėl globalizacijos didėja ekonominė, politinė, informacinė atskirtis tarp išsivysčiusių ir besivystančių trečiojo pasaulio šalių. Be to, šalys rizikuoja prarasti savo kultūrinį savitumą.

Tendencijos džiugina ir kelia nerimą
Verslo ir pasiekimų parodos „Šiauliai'17“ metu vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Globalizacija ir ekonominis patriotizmas: dilemos, iššūkiai, galimybės“ Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius kalbėjo, kad globalizacija turi tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų.

XIX–XX a. žmonės gyveno visai kitaip. Jie neturėjo laiko savišvietai, kelionėms. Negalėjo sau leisti pažinti kitos kultūros, mokytis kalbų, užsiimti kitais prasmingais dalykais savo gyvenime. Šiuolaikinis žmogus visa tai turi, tad galima manyti, kad piliečių įgalinimas ir yra didžiausia globalizacijos vertybė.

Pagrindinis trūkumas – nesugebėjimas šių galimybių tolygiai paskirstyti po pasaulio valstybes ir regionus.

„Nelygybė, socialinė atskirtis yra didelė problema visame pasaulyje, taip pat – ir Vakarų. Didžiąja dalimi tai turbūt paaiškina Donaldo Trumpo išrinkimą Amerikos prezidentu, „Brexito“ referendumo rezultatus, čia turbūt yra didžiausia problema, bet dar ne grėsmė, kurios nebūtų įmanoma išspręsti“, – kalbėjo A. Pranckevičius.

Anot jo, didžiausią grėsmę kelia piktavaliai: teroro organizacijos, piktavalės valstybės, kurios gali globalizacijos įrankius nukreipti prieš taikias valstybes, pasinaudoti skaitmenine rinka, užpulti per strateginius infrastruktūros tinklus ar individualią kibernetinę apsaugą. Tai didelė grėsmė, kurią apeiti Europos šalys dar tik mokosi.

Sunku suvaldyti migracijos srautus
Europos regioninių tyrimų asociacijos prezidentas profesorius dr. Jouke van Dijk atkreipė dėmesį ir į kitas problemas. Vieša paslaptis, kad globalizacija privertė tautas palikti gimtąsias vietas. Migrantų skaičius sparčiai auga ir jų gausėja tik tam tikrose vietovėse: Europoje, Azijoje, Amerikoje, Australijoje.

Kai kurios šalys migrantų laukia, kitos – ne. Paprastai dažniausiai norima įsileisti tik kvalifikuotus migrantus, kad šie susirastų gerai apmokamus darbus.

„Kai kurioms šalims nekvalifikuotų migrantų nereikia, nes nenorima, kad jie taptų valstybės išlaikytiniais arba neatimtų darbo iš tos šalies piliečių“, – sakė asociacijos prezidentas.

Daugiausiai problemų kyla dėl nelegalios migracijos. Mažiausiai dešimtadalis migrantų Europoje turi nelegalų statusą ir dalis iš jų tampa prekybos žmonėmis aukomis.

Kita vertus, kai kurios šalys džiaugiasi migrantų į namus siunčiamais finansiniais pervedimais, migrantų namo siunčiami pinigai skaičiuojami milijardais ir keliskart viršija oficialią paramą besivystančioms šalims.

„Migracijos problema kelia didelį nerimą, turime daryti viską, kad srautus sureguliuotumėme“, – akcentavo Jouke van Dijk.

Jis taip pat priminė, kad ketvirtoji pramonės revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Neabejojama, kad jos įtaka palies kiekvieną be išimties: švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas, darbo, bendravimo, saviraiškos, informacijos gavimo įpročius, gyvenimo įpročius ir keliavimo būdą.

Didelė dalis darbų bus automatizuota ar atliekama pasitelkus technologines inovacijas. Jau dabar darbai, susiję su mechaniniu ir rutininiu rankų darbu, yra automatizuojami. Prognozuojama, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse 57 proc. mažės tokių darbo vietų. Gamybos procesams reikės vis mažiau žmonių, todėl jau dabar reikia galvoti apie tai, kokia bus žmogaus vieta ir ką žmonės darys.

Kuria daugiau išmanių produktų
Verslininkas Rytis Dijokas ramino ir sakė, kad dėl vykstančių globalizacijos procesų  nereikėtų jaudintis ir panikuoti. Anot jo, net ir globalioje ekonomikoje yra daug galimybių kurti verslą, todėl žmonės be darbo tikrai neliks. Tik labai svarbu valstybėms savęs neizoliuoti ir neveikti pagal uždarumo politiką.

„Rusija save izoliavo ir ta uždarumo politika nedavė naudos nei gyventojams, nei verslui“, – priminė R. Dijokas.
Verslininko nuomone, ateityje labiausiai seksis tiems verslams, kurie sugebės pasiūlyti ką nors nauja ir ypač išmanius produktus. To nebus įmanoma padaryti, jeigu mokslininkai tarpusavyje nebendradarbiaus, neįdarbins aukštą kvalifikaciją turinčių specialistų iš įvairių šalių. Tai reiškia, kad tos šalys, kurios nebendradarbiaus, negalės kurti išmanių produktų.

Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas patikino, kad iš tiesų labiausiai rizikuoja tos šalys, kurios save izoliuoja. Štai Rusijoje buvo manoma, kad pakeitus importo programą ir viską pradėjus gaminti patiems, bus galima gerai gyventi, tačiau taip nenutiko. Vietoj to, šalyje vystosi nelegali prekyba.

„Nepaisant importo programos pakeitimo, Rusijoje vis tiek galima rasti turkiškų pomidorų, lenkiškų obuolių, lietuviško sūrio. Kitaip tariant, ieškoma įvairių landų, kaip apeiti įstatymus, dėl to nukenčia produktų kokybė ir valstybės biudžetas“, – lygino R. Motuzas.

Sugrįžtama prie tikrųjų vertybių
Taip pat matyti, kad globalizacija veikia žmonių kasdienę praktiką, pavyzdžiui, vartojamų prekių pasirinkimo supanašėjimą. Mados, vartojimo ypatumai, reklamos ženklai ir populiarioji kultūra iš tiesų peržengia sienas, tad baiminamasi, kad visos šalys supanašės ir neteks savo kultūrinio identiteto.

Vis dėlto neaišku, kiek globalizacija gali peržengti valstybių sienas, nes dar egzistuoja pakankamai uždaros visuomenės, kurios priimdamos naująsias technologijas ir komunikacines priemones sunkiai pasiduoda kultūriniam supanašėjimui ar liberalizacijai. Be to, nereikia pervertinti ir valstybių vykdomos ekonominės liberalizacijos, kadangi valstybės, susidūrusios su negatyviomis tokios politikos pasekmėmis, gali imtis griežtesnės ekonominės politikos.

A. Pranckevičiaus nuomone, lietuviai nepraras savo kultūrinio identiteto, nes jau dabar matyti, kad grįžtama prie autentiškų ir žmogiškosios prigimties dalykų. Štai net Londone ar Niujorke galima pamatyti žaliuosius sodus šalia daugiabučių namų, kur gyventojai augina savo daržoves ir žoleles.

„Išgyvendami didžiausią globalizacijos proveržį, žmonės vis labiau supranta, kad didžioji vertybė yra sveikas maistas, švarus vanduo, grynas oras, judėjimas, sportas. Aš nebijau skaitmenizacijos ir robotizacijos, nes žmogus vis vien suras galimybę ir būdą išlaikyti savo nacionalinių produktų gyvavimą“, – reziumavo A. Pranckevičius.