Vieno pirmųjų Baltijos šalyse Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvaro nerekonstruotoji dalis laukia atsinaujinimo. Jau sunkioji technika ėmė rausti grindinį, keičiamos požeminės komunikacijos. Sprendinius, kaip keisis centrinės miesto gatvės vaizdas, miesto visuomenei antrą kartą pristatė projekto rengėjai iš Kauno – UAB „SRP Projektas“ atstovai Asta Kiaunienė ir Nerijus Jakulis. Kadangi architektai prieš svarstymą su visuomene porą valandų savo sumanymus pristatinėjo Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriuje, šį kartą Savivaldybės salėje susidomėjusiųjų nebuvo daug, tačiau pastabų išsakyta. Projektuotojai priekaištavo, kad nesibaigiantys pasiūlymai jiems neleidžia pereiti į kitą darbų etapą, tad Savivaldybės turi prašyti pratęsti darbų atlikimo terminus.

Gatvė neturėtų būti „dantyta“
Projekto vadovė A. Kiaunienė paaiškino, kad projekto sprendiniai po liepos mėnesį vykusio pristatymo labai nesikeitė, nes esminių pastabų nebuvo gauta. Vienu pagrindinių dalykų įvardijo tai, kad atsižvelgus į paveldosaugininkų pastabas nuspręsta bulvare tarp Tilžės ir Vasario 16-osios gatvių atkurti akmens dangos grindinį.

Projektuotojai, planuodami modernizuoti viešąsias bulvaro erdves, siūlo išsaugoti unikalius miesto bulvaro akcentus, tokius kaip pergolės, unikalūs šviestuvai, mažoji architektūra, nors iš pradžių Savivaldybė pageidavo viską griauti. Tik nebeliks arkų.

A. Kiaunienė neslėpė, kad ir diskusijoje su Šiaulių architektais, daugiausiai dėmesio sulaukė gatvės urbanistiniai momentai. Nors bandoma atkurti jos perimetrą, anot specialistų, bulvaras neturėtų būti „dantytas“ įvairiais įlinkimais.

Projektuotojai siūlo pagal galimybes atkurti buvusius užstatymus. P. Višinskio aikštėje šalia Vasario 16-osios gatvės pergolės vietoje yra stovėjęs pastatas, ir architektai mano, kad ateityje statinys ir vėl turėtų ten atsirasti. Tačiau kol tai įvyks, siūlo laikiną sprendimą – atnaujintą pergolę arba paviljoną su skaidriu stogu. Tai galėtų tarnauti kaip laikina galerija ar tiesiog suteiktų galimybę praeiviams pasislėpti nuo lietaus.

Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė išreiškė viltį, kad gal per 30 metų kas nors pagaliau išgirs architektus ir bulvaro urbanistika bus atstatyta. Anot jos, Savivaldybė turi sudėlioti viziją, kas šioje pėsčiųjų gatvėje galėtų atsirasti, ir „styrančios tuščios dykros“ turėtų būti apstatytos gražiais pastatais.

Ar reikės brangių suoliukų?
Bulvare planuojama atnaujinti trinkelių dangas, išlaikant vientisos gatvės ir šaligatvių įspūdį. A. Kiaunienė akcentavo įspūdingus išskirtinius kekinius šviestuvus, kurių dizainą bus siekiama išlaikyti, gaminant juos iš naujų medžiagų.

Projekto autorė siūlo vietoje moraliai ir fiziškai pasenusio fontano aikštėje priešais „Šiaulių“ viešbutį įrengti naują šokinėjančių 3 skirtingų diametrų ratų fontanų kompleksą, vieno jų centre išliktų kompozicija „Paukščiai“. Fontanai turės modernų valdymą, apšvietimą, bus lengvai eksploatuojami, o žiemos sezonu virs tiesiog aikštės dalimi. A. Kaunienė pažadėjo atsižvelgti į vietinių architektų siūlymą sustiprinti įspūdį, kad skulptūra „Paukščiai“ yra vandenyje.

Bulvaro centre esančius medžius architektė siūlo iškirsti, o vietoje jų pratęsti, kaip ir jau rekonstruotoje dalyje, mažalapių liepų alėją. Kiti medžiai bus įvertinti ir tinkami – palikti. A. Kiaunienė pažadėjo, kad želdinių bulvare ir jo viešose erdvėse bus daugiau nei dabar.

Kaunietė planuoja bulvarą papuošti dviejų rūšių suoliukais – su nugarėlėmis ir be jų. Kilo klausimų, ar tikrai reikalingi sprendiniuose parodyti brangūs užsienio kompanijose gaminti suoliukai. Buvo paaiškinta, kad projekte apibrėžiamos medžiagos ir kokybė, o iš kur ir kokie bus panaudoti, tai jau pasirinkimo reikalas.

A. Kiaunienė planuoja suoliukus su kietmedžio paviršiumi, kad būtų atsparūs gamtinėms sąlygoms ir įbrėžimams. Ji sakė turinti patirties: Kauno Laisvės alėjoje, pagal užsienio modelį, Lietuvoje pagaminti suoliukai greitai pakeitė spalvą ir nebuvo kokybiški.

Tarybos narys Gedeminas Vyšniauskas pastebėjo, kad jau rekonstruotoje bulvaro dalyje pastatyti suoliukai atrodo prastai ir klausė, ar nereikėtų juos gaminti iš lietuviško ąžuolo.

Rekonstruotos bulvaro dalies projekto autorė šiaulietė R. Stuopelienė pakomentavo: „Šitie suoliukai yra mano širdies skausmas. Miestas nusprendė pataupyti ir juos gamino Šiaulių įmonė, kurios jau nebėra, būtent iš lietuviško ąžuolo. Jis yra labiausiai neatsparus mūsų gamtinėms sąlygoms, todėl suoliukai dabar taip atrodo.“

Amfiteatre rimti kolektyvai koncertuoti nenori
Atskiras dėmesys skiriamas amfiteatrui. Savivaldybės užsakymu šiandien 100 vietų talpinančiame amfiteatre turėtų jų pagausėti iki 500, todėl suoliukų eiles reikėtų gerokai sutankinti. Kad toks kiekis sėdimų vietų amfiteatre nėra reikalingas, nes pagal jo specifiką čia nevyksta tokie masiniai renginiai, jau atvirai kalba tiek miesto architektai, tiek kiti visuomenės atstovai. Projektuotojai mano, kad pagal Vilniaus gatvę amfiteatras turėtų būti užstatytas. Kol statinys atsiras, toje vietoje siūlo įrengti originalią vaikų žaidimų aikštelę.  

Vienas iš tarptautinio „Saulės žiedo“ festivalio organizatorių Zenonas Ripinskis piktinosi siūloma išlenkta amfiteatro scena.

„Amfiteatre nenori koncertuoti nė vienas rimtas kolektyvas. Čia nei orkestro normaliai susodinsi, nei šokėjų sustatysi. Čia tas pats, kas pasiūlytumėte žaisti krepšinį išlenktoje aikštėje“, – sakė Z. Ripinskis. Jis siūlė sceną perkelti į amfiteatro kampą nuo Rūdės gatvės. A. Kiaunienė pastebėjo, kad toks sprendinys negalimas, nes toje vietoje auga unikalūs miesto sąlygomis rododendrai ir projektavimo sąlygose yra reikalaujama rododendryną išsaugoti.

„Kas svarbiau – žmonės ar rododendrai?“ – replikavo švenčių organizatorius, o architektė jam priminė, kad viskas turi sudaryti visumą.

Tačiau A. Kiaunienė sutiko, kad dėl scenos formos galima paieškoti sprendimų ir klausė, kur šitie pasiūlymai buvo prieš tris mėnesius, kai sprendinius pristatinėjo pirmą kartą – pavėluoti pasiūlymai vėlina projekto užbaigimą. Po pristatymo autoriai sakė, kad projektavimas jau turėjo eiti į pabaigą, tačiau dėl visuomenėje užsitęsusių diskusijų su Savivaldybe deramasi dėl termino pratęsimo, tik bet kokiu atveju iki šių metų pabaigos projektavimo darbai jau turi būti užbaigti.

Architektas Rokas Mazuronis jau ne pirmą kartą klausė, kas yra projekto vadovas, nes pastebėjo, kad nė vienas iš projektuotojų neturi atestato, leidžiančio projektuoti kultūros paveldo objektus, o jų bulvare yra du. A. Kiaunienė prisistatė, kad ji yra projekto autorė, tačiau projektavimo darbus atlieka visa komanda, tarp jų – ir architektė, turinti tokį atestatą. Po pristatymo A. Kiaunienė ir N. Jakulis sakė negalį paaiškinti, kokių esminių pastabų turėjo susitikime Šiaulių architektai, juos nagrinės, kai gaus susirinkimo protokolą.

Didždvario parką apjuos tvora
Ta pati kauniečių įmonė projektuoja ir kitą svarbų Šiauliams objektą – Didždvario parką. A. Kiaunienė pabrėžė, kad pagal Savivaldybės suformuotą užduotį bus atkurtas angliško stiliaus dar grafų Zubovų sodintas parkas. Pirmiausia parkas bus aptvertas 1,2 m tvora – iš trijų pusių žalitvore, o nuo Dvaro gatvės – metaline. Bus atstatytas takelių tinklas, juos planuojama grįsti smulkiu žvyru. Varteliai bus įrengti tose vietose, kur ir buvo tarpukariu, o pagrindiniam įėjimui į parką projektuotojai siūlo atverti Zubovų rūmų (buvęs Dailės fakultetas) pirmąjį aukštą. Tokiam sumanymui pritaria ir paveldosaugininkai. Siūloma parką rakinti. A. Kiaunienė mano, kad parkas be pačių rūmų netenka savo prasmės. Šalia rūmų esantį menkavertį garažų pastatą planuojama nugriauti.

„Kadangi parke niekada nebuvo apšvietimo, jį įrengdami nenorime imituoti istorinių šviestuvų, o siūlome statyti naujų formų, modernius, tačiau ne itin traukiančius dėmesį. Laikomės pozicijos, kas sena, tas turėtų būti atkurta, bet kas nauja, turi būti šiuolaikiška“, – aiškino architektė.

Suoliukai bus dviejų rūšių – su atramomis ir be jų.

Projekto autorė tikina, kad dendrologai įvertins medžių būklę ir patys vertingiausi bus išsaugoti. Dalis želdinių bus iškirsta, nes norima atverti daugiau erdvių ir angliško parko stiliumi jas apsodinti žydinčiais krūmais ir augalais.

Teniso kortų aikštelės išliks, jų dangos bus atnaujintos. Taip pat bus atliekama šalia parko einančios S. Lukauskio gatvės rekonstrukcija.

Didždvario parką planuojama aptverti ir sugrąžinti jam angliško žydinčio parko stilių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Bulvaro vartų – arkų – po rekonstrukcijos neliks.
Artūro STAPONKAUS nuotr.