Briuselyje vykusioje konferencijoje Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) pristatė naujausius Lyčių lygybės indekso duomenis. Lietuva, surinkusi 56,8 balo iš 100 galimų, nors ir pakilo per dvi pozicijas – iš 22 vietos į 20-ąją, tačiau iš visų šešių indeksais matuojamų sričių tik vienoje yra aukščiau Europos Sąjungos vidurkio.
„Lyčių lygybės lygis Europos Sąjungos šalyse matuojamas remiantis Europos politikos nuostatomis. Indeksas atspindi kiekvienos Europos Sąjungos narės kontekstą ir yra paremtas vieninga vizija, kurios pagrindinis principas – vieningas ir darnus šalių narių ir jų visų gyventojų ryšys bei vystymasis. Šis indeksas prisideda prie įstatymų ir politikos formavimo bei įgyvendinimo Europos Sąjungoje“, – pasakojo Šiaulių universiteto Mokslo instituto Socialinių inovacijų tyrimų centro vadovė dr. Virginija Šidlauskienė.
2017 m. šis indeksas buvo matuojamas šešiose srityse. Matuojant darbo sritį buvo analizuojamas užimtumas, segregacija ir darbo sąlygų kokybė, pinigų – finansiniai ištekliai ir ekonominė padėtis, žinių – išsilavinimas ir segregacija švietimo srityje bei mokymasis visą gyvenimą, laiko – priežiūra ir socialinė veikla, galios – politinė ir ekonominė galia, dalyvaujant valstybės, verslo ir pramonės valdyme, sveikatos srityje buvo analizuojama sveikatos būklė, elgsena ir galimybė naudotis paslaugomis.
Vienintelėje srityje aukščiau ES vidurkio
Lietuva, pagal 2017 m. indeksą, nuo Europos vidurkio atsilieka beveik visose srityse, tačiau vienintelėje darbo srityje mes esame 1,7 balo aukščiau už ES vidurkį. Per pastaruosius 10 metų šioje srityje Lietuva pakilo per 1,3 balo, kai tuo tarpu ES augimo vidurkis buvo 1,5. Tiesa, šioje srityje, anot V. Šidlauskienės, vertėtų įvertinti ir emigracijos žalą darbo rinkai.
„Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos 2013–2015 m. išvyko 119 tūkst. asmenų. Taigi, šios rodiklio srities pakilimas nebūtinai atspindi realiai gerėjančią situaciją mūsų šalyje, nes sumažėjus gyventojų, dirbančiųjų proporcija matematiškai išauga“, – atkreipė dėmesį V. Šidlauskienė.
Indekso duomenimis, didžiausias skirtumas, didinantis nelygybę tarp moterų ir vyrų, pasireiškia jų užimamose ekonominės veiklos srityse. Moterys daugiausia dirba sveikatos priežiūros, socialinio darbo, švietimo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose, o vyrai – statybos, transporto, apsaugos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės.
Ryškios tradicinių studijų kryptys
Žinių srityje Lyčių lygybės indekso situacijos kaita per 10 metų ES rodo gerėjančią situaciją lygiaverčio mokslo prieinamumo ir segregacijos mažinimo kelyje. Tačiau pripažįstama, kad toks postūmis yra palyginti mažas ir abejotinos reikšmės. Lietuva nuo ES vidurkio (63,4) žinių srityje atsilieka 7,6 balo (55,8) ir užima 18-ąją vietą. Per pastaruosius dešimt metų šis rodiklis šalyje pakilo 1,5 balo.
Didžiausia atskirtis matoma trečiosios pakopos edukologijos, sveikatos ir gerovės, humanitarinių ir menų mokslų studijose, kur daugiau nei du kartus dažniau studijuoja moterys (moterys 47,5 proc., vyrai 15,4 proc.).
„She Figures 2015 duomenimis, Lietuvoje matomos labai ryškios tradicinių studijų krypčių tendencijos, kai moterys labiau linkusios studijuoti humanitarinius ir socialinius mokslus, o vyrai – gamtos, inžinerijos ir technologijos mokslus“, – sakė Šiaulių universiteto mokslininkė.
Lietuvoje, kaip ir Europoje, aukštajame moksle pastebimas „žirklių efektas“, kuris reiškia, kad į kuo aukštesnius žvelgsime akademinės karjeros postus, tuo mažiau ten pamatysime moterų.
Moterys šeimoje uždirba mažiau
Per 5,7 balo ES narės bendrai pasistūmėjo pinigų srityje. Nors tai ir ženklus augimas, ekonominės situacijos posrityje matomas 3 balų nuosmukis. Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka per įspūdingus 14 punktų ir užima tik 24 vietą tarp 28 ES narių. Lyginant su bendru ES augimo vidurkiu, Lietuva šioje srityje vis dar stipriai atsilieka.
Žinoma, Lietuvoje šiems skaičiavimams turėjo įtakos įvairūs veiksniai: Euro įvedimas, atlyginimų kilimas (Lietuvos statistikos departamento duomenimis realusis darbo užmokestis 2014–2015 m. šalies ūkyje padidėjo 5,8 proc.: valstybės sektoriuje – 4,5 proc., privačiajame – 6,6 proc., o 2013–2014 m. 5,7 proc.: valstybės sektoriuje – 5,4 proc., privačiajame – 6 proc.) ir panašiai.
Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, per pastaruosius 10 metų moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis beveik nepakito: 2005 – 15 proc.; 2015 – 14,3 procento.
„Įdomu pastebėti, kad pagal EIGE Lyčių lygybės indekso ataskaitą, ES vieniši vyrai vidutiniškai uždirba 14 proc. daugiau nei moterys. Gyvenantys poroje – 30 proc., o turintys vaikų – 38 proc. daugiau. Moterims būti šeimoje – dviejų tėvų ar vienišai motinai – reiškia uždirbti mažiau, o vyrams – atvirkščiai – uždirbti daugiau“, – įžvalgomis dalijosi dr. V. Šidlauskienė.
Požiūris į vaidmenis šeimoje nesikeičia
Prasčiausius rezultatus ES narės pasiekė laiko srityje, kur bendras nuosmukis – 1 balas. Lietuva šioje srityje per 10 metų nukrito per 2,2 balo ir nuo ES vidurkio atsilieka 15,1 balo.
Duomenys rodo, kad beveik kas antra dirbanti moteris (46 proc.) skiria mažiausiai vieną valandą per dieną besirūpindamos ar mokydamos vaikus, senyvo amžiaus žmones ar neįgaliuosius. Tuo tarpu tą daro tik kas trečias dirbantis vyras (32 proc.). Moterys Lietuvoje gerokai dažniau gamina ir rūpinasi namais (moterys 82,4 proc., vyrai 24,2 proc.) ir rečiau užsiima sportu, kultūrine ir laisvalaikio veikla (moterys 13,5 proc., vyrai 17,9 proc.).
Anot V. Šidlauskienės, šis disbalansas parodo, kad Lietuvoje vyrauja įsišaknijęs tradicinis lyčių vaidmenų pasiskirstymas, nesikeičiantis požiūris į moters ir vyro santykius namuose. Būtent tai turi įtakos moterų dalyvavimui švietimo ir darbo rinkos sektoriuose, ilgalaikių pasekmių jų darbo, pajamų ir pensijų nelygybei bei didėjančiai sveikatos problemų rizikai.
Situaciją gerina tik įstatyminės kvotos
ES lyčių lygybės rodikliai moterų atžvilgiu stabiliai gerėja galios srityje. 2015 m. Europos šalių vidurkis (48,5) pakilo per 9,5 balo ir augo politikos (8,9), ekonomikos (14,5) ir socialiniame (1,4) posričiuose.
Tiesa, nors ir dauguma ES narių šioje srityje rodo progresą, Lietuva, būdama septynioliktoje vietoje, nuo 2005 m. nukrito 0,7 punkto (2015 m. – 36,6). Lietuvoje šioje srityje vyrai triuškinančiai dominuoja visose Lyčių lygybės indekso matuojamuose posričiuose.
2015 metais prasčiausi rezultatai matomi ekonominės galios posrityje, kur vyrai dominavo biržinių kompanijų valdytojų postuose ir valdybose (16,8 proc. moterų ir 85,2 proc. vyrų) ir centrinio banko valdyboje (20 proc. moterų ir 80 proc. vyrų). Politikoje situaciją puikiai atspindėjo ministrų (21 proc. moterų ir 79 proc. vyrų) ir parlamento narių (23,8 proc. moterų ir 76,2 proc. vyrų) pasiskirstymas, kur situacija moterims nepalanki.
Šiais metais pradėtas matuoti ir socialinės galios posritis, kuris parodė, kad dauguma nacionalinių olimpinio sporto organizacijų, priimančių aukščiausius sprendimus, nariai yra vyrai (10,6 proc. moterų ir 89,6 proc. vyrų). Vyrai taip pat dominuoja transliuojamosios žiniasklaidos valdybose (27,8 proc. moterų ir 72,2 proc. vyrų) ir mokslinius tyrimus finansuojančių organizacijų valdybose (32,1 proc. moterų ir 67,9 proc. vyrų).
2015 m. duomenys parodo galios pasiskirstymo situaciją Lietuvoje, kuri nepalanki moterims ir leidžia suvokti šio disbalanso mastą.
„Seniai vyraujantys vyrų klubai aplink kuriuos telkiasi galia šioje srityje, nenoriai įsileidžia moteris. ES patirtis rodo, kad gerėjimą šioje srityje geriausiai sprendžia įstatyminės kvotos, kurių pagalba, subalansuojamas moterų ir vyrų atstovavimas aukščiausiuose sprendimus priimančiuose lygmenyse“, – pasakojo Šiaulių universiteto tyrėja.
Rodo pažangą lyčių lygybės srityje
Sveikatos srityje ES narės renka aukščiausius balus. Bendras ES vidurkis – 87,4 balo, kuris 2005–2015 m. pakilo per 1,5. Lietuva šioje srityje, surinkusi 79,6 balo, yra pačiame sąrašo gale – 24-oje pozicijoje. Didžiausias disbalansas šioje srityje susijęs dėl žalingų įpročių: 81,2 proc. moterų nelinkusios rūkyti ar žalingai vartoti alkoholį, o štai vyrai, neturintys šių žalingų įpročių, sudaro vos 45 procentus. Moterų vidutinė gyvenimo trukmė 12 m. ilgesnė nei vyrų.
Nors Lietuva kai kuriose srityse stipriai atsilieka nuo labiau pažengusių ES narių, tačiau rodo pažangą lyčių lygybės srityje. Kita vertus, ši pažanga ne tokia reikšminga, kokia galėtų būti. EIGE parengtas lyčių lygybės indeksas atskleidžia, kad Lietuvai dar reikia pasitempti sprendimų priėmimo šeimos ir darbo, darbo užmokesčio ir kitose srityse. Tai svarbu ne tik siekiant priartėti prie ES vidurkio, įstoti į Tarptautinę ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, bet ir paprasčiausiai pagerinti gyvenimo kokybę tiek moterims, tiek vyrams.
Lietuvos lyčių lygybės indeksas ir sritys 2005–2015 m. (parengta pagal EIGE Gender Equality Index 2017 Report).
