Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems kartais pritrūksta finansinio raštingumo žinių. Kai kurie menkai supranta vykstančius ekonominius procesus, pokyčius finansinių paslaugų srityje ir ne visi spėja greitai persiorientuoti prie besikeičiančios aplinkos. Kita vertus, panorėjus, žinių spragą galima labai greitai užpildyti.

Priežasčių yra ne viena
Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros profesorė, Mokslo instituto direktorė dr. Diana Cibulskienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad nėra taip lengva susigaudyti skaičių pasaulyje dėl tam tikrų priežasčių. Pirmiausia dėl žinių ir vykstančių procesų suvokimo trūkumo.

Profesorė paaiškina, kad finansų rinkos yra pačios dinamiškiausios rinkos, kuriose pokyčius lemia informacinių technologijų plėtra. Tampa vis sudėtingiau valdyti didelius informacijos ir duomenų srautus, atrinkti reikiamą informaciją, ją tinkamai interpretuoti bei taikyti.

Menkesnės finansinio raštingumo žinios susijusios ir su Lietuvos istorija: 27 rinkos ekonomikos veikimo metai prieš beveik 50 planinės ekonomikos metų reikalauja platesnio požiūrio, supratimo ir laiko įpročiams susiformuoti. Anksčiau buvo žinoma tik viena taupymo forma – indėlis banke.

Pastaruoju metu esant daug kitų taupymo ir investavimo alternatyvų, vyresnio amžiaus asmenys vis tiek renkasi labiau indėlį banke kaip patikimesnę pinigų „saugojimo“ formą, nors šiuo metu indėlių palūkanos didžiuosiuose Lietuvos komerciniuose bankuose yra nulinės.

Antroji priežastis: bloga patirtis – per 27 Lietuvos nepriklausomybės metus lietuviai „išgyveno“ ne vieną bankų žlugimą: 1995 m. kai bankrutavo keletas bankų, 2011 m. vyko banko „Snoras“ ir 2013 m. – Ūkio banko bankrotai, o 1999 m. prasidėjo Rusijos krizė, 2008 m. – pasaulinė finansų rinkų krizė. Tai lemia mažėjantį pasitikėjimą finansų institucijomis ir finansų rinkomis.

Svarbu žinoti esmę
Mokslo instituto direktorės teigimu, žmonėms nekiltų finansinių bėdų nebūtinai tik tuo atveju, jeigu jie geriau išmanytų ekonomiką. Anot jos, daug svarbiau suvokti bendrus ekonomikos procesus ir turėti esminius finansinio raštingumo įgūdžius. Pavyzdžiui, reikėtų žinoti apie pagrindines finansines priemones, jų savybes, veikimo principus.

„Jeigu daugelis AB banko „Snoras“ „nukentėjusių“ klientų būtų žinoję, kad banko obligacija yra skolos vertybinis popierius, kurio savininkas tampa banko kreditoriumi ir praranda visas indėlininko teises ir indėlių draudimą, vadinasi, tai nėra tas pat, kas terminuotas indėlis banke, tai daugelis klientų nebūtų priėmę sprendimo keisti savo indėlius į obligacijas“, – paaiškina D. Cibulskienė.

Kitas svarbus aspektas – greitieji kreditai. Kai kurie asmenys, ypač jaunesnio amžiaus, menkai suvokia greitųjų kreditų grėsmę. Galima labai greitai ir lengvai gauti paskolą, bet sunkiai suvokiama, kad ją reikės grąžinti ir dar sumokėti palūkanas.

Žiūrint kreditų suteikimo sąlygas matoma, kad mėnesio palūkanos siekia apie 6-7 proc. ir greitieji kreditai suteikiami 30-90 d. laikotarpiui. Dar kartais gali būti taikomas ir 15-20 proc. pratęsimo mokestis. Taigi, apskaičiavus metinę greitojo kredito kainą, metinės palūkanos gali siekti net iki 90-120 proc. per metus.

Pavyzdžiui, pasiskolinus 1 tūkst. eurų per metus „šis malonumas“ kainuoja dvigubai – grąžinti jau reikia 2 tūkst. eurų, t. y. 1 tūkst. eurų paskolą plius 1 tūkst. eurų palūkanas. Apie tai priimant sprendimus negalvojama ir neskaičiuojama. Be to, būna atvejų, kai imamas kitas greitasis kreditas prieš tai buvusiam apmokėti. Taip ir sukamasi užburtame rate.   

Būtina skaičiuoti savo biudžetą
Profesorės nuomone, suaugusieji šiandien priimtų teisingesnius finansinius sprendimus, jeigu jiems dar vaikystėje tėvai būtų išugdę ekonominius, finansinius įgūdžius, nes švietimo įstaigos yra tik pagalbininkės, jose įtvirtinamos ir sustiprinamos finansinio, ekonominio raštingumo žinios ir tobulinami verslumo įgūdžiai.

Reikėtų nustoti manyti, kad ekonomika yra nereikalingas mokslas. Iš tiesų ekonomika yra labai įdomus mokslas, jis apima be išimties visus procesus (politinius, technologijų vystymosi, kultūrinius, demografinius, klimato pokyčių ir pan.), vykstančius šeimose (namų ūkiuose), organizacijose, atskiruose sektoriuose, valstybėse ir visame pasaulyje. Todėl ekonominei analizei ir vertinimui reikia skirti daug ir labai daug dėmesio.

„Jeigu priimami sprendimai neįvertinus poveikio ekonominiams-finansiniams rezultatams, tuomet gaunasi chaosas. Puikiai visi suvokiame, kad valstybei, įmonėms ir gyventojams svarbiausia yra realizuoti tikslus ir patenkinti savo poreikius efektyviai panaudojant ribotus darbo, kapitalo ir žemės išteklius. Ekonomikos mokslo užduotis ir yra nuolatos analizuoti situaciją ir ieškoti sprendimo būdų kaip efektyviai tuos išteklius paskirstyti“, – sako D. Cibulskienė.

Anot jos, bet kuri sudėtinga technologinė naujovė negali būti įdiegiama ar maža parduotuvėlė negali veikti be ekonominių skaičiavimų, finansinių srautų poreikio ir pokyčių vertinimo, tik skiriasi mastai. Taigi, visi vykstantys procesai  yra priežastis, o ekonominiai rezultatai – yra pasekmė, ir nesvarbu kokiu lygiu tiriame – asmens ar valstybės.

Siekiant išvengti finansinių problemų, profesorė pataria skaičiuoti savo biudžetą – pajamas ir išlaidas. Verta įsidėmėti, kad išlaidos niekada neturėtų viršyti pajamų. Svarbu visuomet dalį, nors ir mažą, skirti taupymui, kad susidarius nepalankiai situacijai, būtų nors šiek tiek pinigų. Reikėtų drausti savo turtą, save bei šeimos narius. Jeigu yra galimybių dalį lėšų galima investuoti, žinoma, prieš tai pasikonsultavus su asmeniniais finansų konsultantais. Patartina niekada neinvestuoti pragyvenimui skirtų ir skolintų lėšų, nes finansų rinkose gali nutikti visko, net ir profesionalūs investuotojai ne viską gali įvertinti. Taip pat svarbu atsargiai skolintis, kad vėliau skolos našta nebūtų užkrauta artimiesiems.

D. Cibulskienė sako, kad ekonomikos mokslu būtina domėtis visiems.
Zenono RIPINSKIO nuotr.