Artėja rugsėjis, o jo pradžioje šiauliečiai triukšmingai švęs savo miesto gimtadienį. Kasmet per „Šiaulių dienas“ iškiliam su Šiauliais savo veiklą siejusiam žmogui uždedamos miesto garbės piliečio regalijos. Šįmet gražų Šiaulių miesto garbės piliečių būrį papildys jau 40-tas taip pagerbtas žmogus. Už nuveiktus reikšmingus darbus, už turtingą kūrybinį palikimą, už drąsią pilietinę poziciją – už meilę Šiauliams ir šio miesto žmonėms.

Kandidatų mažėja
Šiaulių miesto garbės piliečio vardas pirmą kartą buvo suteiktas 2000 m. kovo 3 d. Pirmosios regalijos papuošė Gražbylę Venclauskaitę, Kleopą Jakaitį ir Saulių Sondeckį. Galima tik apgailestauti, kad nė vieno iš šių garbingų žmonių nebėra su mumis, tačiau liko brangus jų palikimas. Iš 39 garbės piliečių Anapilin išlydėjome lygiai trečdalį. Pagerbtųjų būryje du užsienio šalių piliečiai – amerikietė Nellie Sudavičius-Maccallum ir danas Torkilas Ronne. Buvę miesto vadovai, universiteto mokslininkai, menininkai, muzikai, pedagogai, dvasininkai, verslininkai – įvairių profesijų žmonės, kolektyvų pasiūlyti ir Savivaldybėje iš visuomenininkų sudarytos komisijos išrinkti šiam reikšmingam miesto įvertinimui.

Šiais metais teikiami keturi kandidatai Šiaulių miesto garbės piliečio vardui suteikti: šokių mokytojai Violeta ir Romualdas Laugaliai (kaip viena kandidatūra), fotomenininkas Ričardas Dailidė, pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvis Mečislovas Jurevičius (po mirties) ir stačiatikių dvasininkas Olegas Štelmanas.

V. ir R. Laugalių bei M. Jurevičiaus kandidatūros teikiamos jau antrus metus iš eilės, tad akivaizdu, kad šįmet šiauliečiai nebuvo aktyvūs, siūlydami žmones aukščiausiam miesto pagerbimui – sulaukta tik dviejų pasiūlymų, kai anksčiau komisija rinkdavo iš 7-8 kandidatų sąrašo.

Praėjusiais jubiliejiniais miestui metais Šiaulių miesto garbės piliečiu inauguruotas Prezidentas Valdas Adamkus, o 2015 m. – maestro Virgilijus Noreika.

Atėjo laikas pasidairyti ir po Šiaulius – visi nominuotieji gyvena ir dirba (arba dirbo) mūsų mieste.

Iki antradienio miestiečiai gali pareikšti savo poziciją apie šių metų kandidatus.

Už šokėjų kartas
Violeta ir Romualdas Laugaliai – Šiaulius garsinančio Didždvario gimnazijos ir Jovaro progimnazijos šokių kolektyvo „Šėltinis“ vadovai, mokytojai ekspertai nuo 2001 m. Juos garbės piliečio vardui suteikti pasiūlė Šiaulių LIONS klubas, kurio narys yra R. Laugalis, ir gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“.

V. Laugalienė – šiaulietė, jos vyras – iš Kėdainių. 1981 m. abu baigė Valstybinę konservatoriją ir įgijo baletmeisterio-pedagogo specialybę. Mokytojai subūrė „Šėltinio“ šokių kolektyvą, kuriame šoka per 300 vaikų, ir jam jau daugiau nei tris dešimtmečius vadovauja.

V. ir R. Laugaliai yra Lietuvos choreografų asociacijos nariai, jiems tenka atsakomybė už šalies Dainų ir šokių šventės repertuaro sklaidą, šventėje dirba režisieriaus asistentais, baletmeisteriais.

Pedagogai savo patirtimi dalijasi ir su jaunąja karta – vadovauja Klaipėdos universiteto studentų praktikai, yra jų diplominių darbų ekspertai. V. ir R. Laugaliai daug dėmesio skiria tautiškumo puoselėjimui, kasmet pristato koncertus lietuvių liaudies tradicijų temomis.

Kolektyvo vadovai daug dėmesio skiria paramai ir pagalbai socialinės atskirties žmonėms, kasmet organizuoja nemokamus koncertus socialinėse įstaigose, o R. Laugalis aktyviai dalyvauja labdaros veikloje su LIONS klubu.

Laugaliai vieni pirmųjų Lietuvoje parengė neformaliojo ugdymo programą, kuri įgyvendinama šalyje jau 12 metų. Jie kasmet suburia tautinių šokių ansamblius į festivalį „Draugai draugams“. Iš visos šalies suvažiavę šokėjai ne tik rungiasi scenoje, bet ir susipažįsta su Šiaulių istorija ir kultūra.

Tęsdamas tautinių šokių tradicijas R. Laugalis Šiaulių kultūros centre vadovauja šokių ansambliui „Vajaunas“, kuriame šoka buvę „Šėltinio“ šokėjai arba dabartinių kolektyvo vaikų tėveliai.

2008 m. „Šėltinis“ buvo Lietuvos kultūros ministerijos apdovanotas „Aukso paukšte“ ir pripažintas geriausiu Lietuvos kolektyvu.

V. ir R. Laugaliai ne tik tautinėmis ir meninėmis vertybėmis ugdo jaunuosius šiauliečius, bet ir sėkmingai atstovauja Šiauliams bei Lietuvai užsienio festivaliuose ir konkursuose.

Už pasipriešinimą sovietams ir tikėjimo laisvę
Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjo Mečislovo Jurevičiaus kandidatūrą teikė Šiaulių miesto sąjūdžio pirmeivių klubas ir Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“.

Kandidatas gimė 1927 m. spalio 29 d. Šiaulių rajone. 1944-1945 m. jis buvo Kęstučio apygardos partizanas ir už šią veiklą 1950–1956 m. buvo kalinamas Dzeskazgano lageryje. M. Jurevičius 1958 m. grįžo į gimtinę, dirbo Lietuvos aklųjų draugijos Šiaulių gamybiniame mokymo kombinate, tačiau nesitaikstė su sovietinio režimo reikalavimais. Jis nuo 1972 m. platino „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, priklausė Eucharistijos bičiulių būreliui, veikusiam Kuršėnuose. M. Jurevičius kartu su kitais bendražygiais organizavo jaunimo eitynes į Kryžių kalną 1973 ir 1979 m., į Šiluvą 1979 ir 1980 m. 1975 m. už politines ir religines pažiūras atleistas iš darbo, jis kreipėsi į Šiaulių miesto liaudies teismą, rašė peticijas Lietuvos ir Sovietų Sąjungos aukščiausiai partinei valdžiai. Kandidatas nuo 1979 m. buvo Lietuvos Helsinkio grupės narys, pasirašė daugelį šios grupės dokumentų, tačiau 1981 m. Šiauliuose buvo suimtas, nuteistas ir iki 1984 m. kalintas Permėje. Atgavęs laisvę M. Jurevičius grįžo į Šiaulius, toliau dalyvavo pasipriešinimo sovietiniam režimui sąjūdyje, nesitaikstė su bedievyste, už tai buvo persekiojamas, šmeižiamas sovietinėje spaudoje. Kalinimas ir įtampa paveikė jo sveikatą, paskutiniuosius gyvenimo metus praleido neįgaliojo  vežimėlyje. Aktyvistas buvo gavęs ypatingą apaštališkąjį palaiminimą iš popiežių Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II, apdovanotas Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinu. M. Jurevičius mirė 1999 m. lapkričio 13 d. Šiauliuose. Jam garbės piliečio vardą siūloma suteikti po mirties. Tokio atvejo Šiauliuose dar nėra buvę.

Fotografui, dantų technikui, estrados dainininkui, žurnalistui...
Fotomenininkas Ričardas Dailidė gimė 1937 m. spalio 24 d. Skapiškyje, Kupiškio rajone. Jo biografijoje – įvairių profesijų pavadinimai: fotomenininkas, laisvas fotografas ir žurnalistas, dantų technikas, estrados dainininkas. Jo veiklą pagerbti garbės piliečio vardu pasiūlė Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrija, o rekomendavo dar 7 organizacijos arba asmenys.

R. Dailidė 1961 m. baigė Leningrado 1-ąją medicinos mokyklą. 1963-1968 m. dirbo Šiaulių respublikinėje ligoninėje dantų techniku, tačiau išėjęs iš darbo veiklą pakeitė radikaliai – tapo Lietuvos valstybinės filharmonijos ansamblio „Vilniaus aidai“ solistu. 1970 m. grįžo prie savo profesijos ir du dešimtmečius Šiaulių dantų protezavimo poliklinikoje dirbo dantų techniku. Tačiau šalia visada buvo fotoaparatas. R. Dailidė surengė autorines fotografijų parodas Lietuvoje, Rusijoje, Kuboje, dalyvavo parodose Brazilijoje, Vokietijoje, Estijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Rusijoje.

Fotografijų autorius pelnė per 30 apdovanojimų parodose ir konkursuose „Fotografuoja medikai“ (Baltarusija, 1980), „Objektyvas ir gyvenimas“ (Rusija, 1984), „Kolegos“ (Šiauliai, 1986) ir kt. R. Dailidė yra leidinių „Kryžių kalnas“, „Laiko labirintuose“, taip pat per 4000 straipsnių ir fotografijų Lietuvos bei užsienio leidiniuose autorius. Jo darbai saugomi Šiaulių fotografijos, Maskvos A. Puškino vaizduojamojo meno, Kupiškio krašto muziejuose, Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, Vašingtono fotografijos asociacijoje, Birštono kultūros centre. R. Dailidė yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Reikia paminėti, kad dainuodamas estrados kolektyve jis tapo konkurso „Gintarinė triūba“ laureatu, dainų konkurso „Vilniaus bokštai“ diplomantu.

2002 m. R. Dailidė buvo išrinktas Šiaulių miesto metų fotografu, o dar po ketverių metų Lietuvos Kultūros ministerija jam suteikė kūrėjo statusą.

Dvasininkui – už kūrybą ir poeziją
Lietuvos stačiatikių cerkvės protojerėjų Olegą Štelmaną Šiaulių miesto garbės piliečio vardui suteikti siūlo Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacija.

O. Štelmanas gimė 1970 m. Baltarusijoje. Įgijęs suvirintojo profesiją dirbo statybose. 1991 m. atvyko į Lietuvą ir po metų buvo įšventintas į diakonus, o 2000 m. tapo kunigu. O. Štelmanas tarnavo šventiku Lietuvos miestų cerkvėse. Dvasininkas geriausiais savo patarėjais laiko fotoaparatą, muziką ir poeziją. Kai kuriems savo eilėraščiams yra sukūręs muziką ir dvasines dainas atlieka grodamas gitara.

O. Štelmanas yra parengęs tris parodas: „Antonas – Mikrobizantija“, „Lietuvos stačiatikių cerkvės“ ir „Biblijos pėdsakais“, pastarosios dvi buvo eksponuotos Lietuvos Seime. Fotografijų paroda „Lietuvos stačiatikių cerkvės“ buvo eksponuojama Minske, Kaliningrado srityje, Lietuvos konsulatui padedant – Sovetske, dvasininkas dalyvavo Lietuvos kultūros dienose Černiachovske. O. Štelmanas savo poezijos ir prozos kūrinius publikuoja rusakalbiuose Lietuvos leidiniuose. 2016 m. už poeziją apdovanotas diplomanto literatūrine premija „Nasledije“, šįmet tapo kandidatu į Tarptautinę rašytojų sąjungą.

O. Štelmanas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

V. ir R. Laugaliai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

M. Jurevičius.
Algimanto JOKUBAUSKO nuotr.

R. Dailidė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.