Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitiko su Šiaulių rajono ūkininkais. Susitikimo metu buvo aptarti ūkininkams aktualūs klausimai, apžvelgtos žemės ūkio perspektyvos.

Išklausę ministro pranešimą, ūkininkai neliko labai patenkinti. Jų nuomone, žemdirbystė Lietuvoje nyksta, o norinčių gyventi kaimuose mažėja.

Tiki, kad ūkininkai gali susimokėti
Ūkininkams itin nepatiko žinia apie mokesčių augimą. Jų nuomone, valdininkai naujomis priemonėmis siekia išvaryti paskutinius žmones iš kaimų. Vis dėlto žemės ūkio ministras patikino, kad taip nėra. Jis priminė, kad dar prieš LR Seimo rinkimus rinkėjai turėjo būti susipažinę su „valstiečių“ partijos programa, kurioje buvo numatyta įvesti pokyčių krepšelį, kurio svarbiausias tikslas – mažinti turtinę diferenciaciją. Kitaip tariant, „valstiečiams“ tapus valdančiąja partija, tikslas padidinti pajamas mažiausių pajamų gavėjams ir sulyginti mokesčius išliko.

Štai valdininkai paskaičiavo, kad kitais metais pensijų didinimui reikės skirti 400 mln. eurų, vaikų krepšeliui – 190 mln. eurų, krašto apsaugai – 200 mln. eurų. Kadangi sunku nuspėti, kuriai sričiai reikia skirti mažiau lėšų, nuspręsta imtis nepopuliaraus sprendimo.

Ministras kalbėjo, kad ūkininkai dėl to neturėtų rodyti nepasitenkinimo, nes pirminis siūlymas buvo daug drastiškesnis. Iš pradžių buvo siūloma į mokesčių mokėjimo sistemą įtraukti visus ūkininkus (136 tūkst.), tačiau vėliau buvo įrodyta, kad taip elgtis neprasminga. Pavyko susitarti, kad mokesčius mokės tik tie ūkininkai, kurie yra PVM mokėtojai.

„Suprantame jūsų nepasitenkinimą dėl mokesčių didinimo, tačiau mes turime įsipareigojimą – mokesčius peržiūrėti. Be to, reikia pripažinti, kad yra nemažai tokių, kurie gali mokėti“, – sakė B. Markauskas.

Nori didesnių išmokų
Po tokio ministro pasisakymo salėje kilo pasipiktinimo banga. Susirinkusieji pradėjo lyginti, kad kitose šalyse ūkininkams išmokos yra keturis, penkis kartus didesnės nei Lietuvoje. Todėl kol išmokos nebus suvienodintos, tol apie papildomą apmokestinimą neturėtų būti net kalbos. Stambieji ūkininkai atskleidė, kad per metus jie sumoka apie 300 tūkst. eurų „Sodros“ mokesčių, 200 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, 100 tūkst. eurų pajamų mokesčio, iš viso mokesčiams skiria apie pusę milijono eurų, tad jiems nesuprantama, kam reikia dar papildomo mokesčio.

Ministras atkirto, kad reikėtų nustoti visus skirstyti į žemės ūkio įmones ir ūkininkus. Anot jo, mokesčius moka tiek darbininkus samdantis ūkininkas, tiek įmonės. Be to, yra ūkių, kurie didesni už bet kokią žemės ūkio bendrovę. Jis išliko įsitikinęs, kad papildomas mokestis yra reikalingas.

Sutikime dalyvę ūkininkai domėjosi, ir kaip Briuselyje vyksta derybos dėl konkurencingumo ir bendrosios žemės politikos. Ministras atsakė, kad Briuselyje jau įvyko du žemės ūkio posėdžiai, kurių metu buvo aptarta ES finansinė ateitis ir bendroji žemės ūkio politika. Aptariant svarbiausius būsimos bendrosios žemės ūkio politikos elementus, B. Markauskas akcentavo geresnio ūkininkų rizikos valdymo būtinybę, supaprastinimo svarbą – ši politika turi tapti geriau suprantama patiems ūkininkams, o jos nuostatos – lengviau įgyvendinamos. Ministras taip pat pažymėjo ir tai, kad Lietuvai vienas svarbiausių klausimų išlieka vienodų  konkurencinių sąlygų visiems ES ūkininkams užtikrinimas tiesioginės paramos atžvilgiu.

Piktinasi gamtosaugininkų reikalavimais
Šiandienos ūkininkai negali ramiai gyventi, nes nežino, kaip rytoj kis grūdų ar pieno kaina. Kainų svyravimai rinkose tampa vis dažnesni ir gilesni. Todėl ūkininkai teiravosi, ar dėl to bus imamasi kokių nors priemonių.

„Klimato kaitos padariniai akivaizdūs. Dėl vykstančių pokyčių, ūkininkai vis dažniau patiria įvairių rizikų: jeigu rugius pasėjo, nežino, ar iškuls, o jeigu iškuls – kiek parduos. ES komisija tai mato ir planuojama, kad bus leidžiama steigti rizikų valdymo fondus. Tai reiškia, kad ir Lietuva galbūt turės vieną sektorinį krizių valdymo fondą“, – ramino ministras.

Ūkininkus ne ką mažiau erzina nuolat besikeičiantys gamtos apsaugos reikalavimai. Kai kurie iš jų jiems iš viso atrodo nelogiški. B. Markauskas kalbėjo suprantąs, kad nauji reikalavimai kelia pasipiktinimą, bet patikino, kad viskas daroma tik dėl gamtos apsaugos ir gyventojų gerovės. Anot jo, dėl klimato kaitos yra sunerimę nemažai gyventojų, o tai reiškia, kad politikai negali nereaguoti į visuomenės nuomonę ir pagal tai neformuoti savo politikos.

Be to, jis ragino sau prisipažinti, ar tik patys ūkininkai nėra linkę pasielgti netinkamai, kad tik gautų gausesnį derlių ir didesnę išmoką.

Susitikimo metu domėtasi ir dėl paramos ūkininkaujantiems nenašiose žemėse. Ministras sakė, kad tikslių planų dėl to yra numatyta, tačiau svarstoma, kad galbūt ateityje situaciją pavyks pakeisti. Žinoma, kad šiuo metu beveik pusė Lietuvos yra priskirta prie nenašių žemių, tačiau iš tiesų šis skaičius neatspindi realybės. Manoma, kad iš tos dalies tik 400 tūkst. hektarų žemės galėtų būti priskiriama didelio nepalankumo žemėms. Tad siūloma atlikti diferenciaciją ir atskirti didelio nepalankumo žemes nuo mažo nepalankumo žemių. Jeigu tai būtų įgyvendinta, tai reikštų, kad mažėtų ir parama tų žemių savininkams.

Neišvengia bėdų dėl melioracijos
Sutikime buvo domėtasi ir dėl melioracijos planų. Vieša paslaptis, kad anaiptol ne visos melioracijos sistemos laukuose funkcionuoja efektyviai. Nemažai įrenginių veikia netinkamai, nes yra pasenę, su defektais, uždumblėję, užžėlę žole, augalų šaknimis. Tam įtakos turi nepakankamas melioracijos darbų finansavimas, bloga įrenginių priežiūra. Genda ir dėl gamtos veiksnių.

Dirvoje kaupiantis drėgmei, kurios pertekliaus nesugebama pašalinti, žemės plotai mirksta, o ūkininkai patiria nuostolių. Prastėja nemelioruojamo dirvožemio būklė, neauga žemės ūkio kultūros. Todėl čia reikalinga didesnė valstybės pagalba.

Deja, žemės ūkio ministras šiuo klausimu nieko negalėjo pažadėti, tik užsiminė, kad šiuo metu kaip tik kalbamasi dėl melioracijos fondo skelbimo. Prie to fondo galėtų prisidėti žemės savininkas ir įvairios ministerijos. Vis dėlto kol kas neaišku, ar šis fondas iš tiesų reikalingas.

Tiems ūkininkams, kurie šiuo metu susiduria su itin didelėmis problemomis, skęsta ir pan., problemos sprendimui iš karto siūloma skirti 20 proc. savo lėšų. Tuomet prie situacijos sprendimo, be eilės iš karto prisidėtų ir kitos institucijos, tačiau kol kas tai tik teorinis variantas. Planuojama leisti patiems mokslininkams ir specialistams parengti studiją, kad vėliau būtų galima nuspręsti, kaip viską atlikti kuo objektyviau.

Jaunieji ūkininkai emigruoja
Žvelgiant į statistinius duomenis, akivaizdu, kad Lietuvos kaime mažai jaunų šeimų, likę tik pagyvenę žmonės. Jaunimas, praradęs viltį įsikurti gimtajame krašte, laimės išvažiuoja ieškoti svetur. O juk kaimą naujam gyvenimui prikelti gali tik jauni žmonės.

Tad susirinkusieji domėjosi, kaip įsikurti jaunajam ūkininkui, kuris neturi įtakingo užnugario – turtingų tėvų ar labai turtingų rėmėjų. Jiems nerimą kelia, kad daugiavaikių ar nepasiturinčių šeimų atžalos gali likti už borto su savo svajonėmis ir noru pradėti ūkininkauti, nes jų niekas neremia, nedovanoja žemės sklypų ar sodybų.

Ūkininkų nuomone, tai opi socialinė problema, kuri turėtų rūpėti ir šalies vadovams, Seimo nariams. „Sudarykime sąlygas jaunam žmogui dirbti ir užsidirbti, kad jis galėtų išlaikyti šeimą. Lietuvoje jau ir taip daug nuskurdusių, socialiai remiamų žmonių. Juk kas kurs ateities kaimą, jeigu nebus sudarytos sąlygos norintiems gyventi ir dirbti sodžiuje, ten auginti duoną ir vaikus?“ – klausė susitikimo dalyviai.

B. Markauskas atsakė, kad dabar kaip tik yra baigiamas rengti siūlymas, jog jaunas ūkininkas su valstybės pagalba galėtų nupirkti ūkį. Valdžiai žinoma, kad kai kurie ūkininkai dėl mirusių ar išvykusių artimųjų nebeturi kam perduoti savo ūkio, todėl šiuo metu rengiamas projektas, pagal kurį jaunas ūkininkas galėtų pirkti tokį ūkį išsimokėtinai.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad geras ūkininkas gali išsisukti iš bet kokios situacijos, svarbiausia – nebijoti rizikuoti. Štai jau dabar yra pavyzdžių, kai ūkininkai per dvejus metus pasiekia nuostabių rezultatų. Anot jo, tik reikia turėti noro ūkininkauti.

Po ilgų diskusijų ir kalbų ministras pažadėjo ir toliau veikti ūkininkų naudai bei paragino rūpimus klausimus ministerijai siųsti raštu. Tuo tarpu patys ūkininkai liko nepatenkinti, nes ir vėl išgirdo tik pažadus ir ne itin džiugios ateities scenarijus.

Ūkininkai sakė, kad padėtis kaimuose tik blogėja.
Artūro STAPONKAUS nuotr.