Gali būti, kad greitai sulauksime dienos, kai alkoholio bus galima įsigyti tik valdiškose parduotuvėse. Naujoji valdžia prabilo apie planą sukurti valstybinį prekybos alkoholiu monopolį. Iniciatoriai aiškina, esą tai padės sumažinti „velnio lašų“ prieinamumą. Kitaip tariant, norima, kad stiprieji gėrimai kainuotų brangiau, o jų nusipirkti būtų itin nepatogu. Tuo tarpu verslininkai žodžių į vatą nevynioja – dėl to gali kilti kainos, būti atleidžiami darbuotojai, o mažos parduotuvės išnykti.

Imasi neveiksmingų priemonių
Šiauliečiai jau ne kartą yra skundęsi, kaip jiems įkyrėjo nuolat pakampėmis šmirinėjantys alkoholikai. Stiklinės paraudusios akys, nesiorientavimas aplinkoje, nemalonios frazės – tai tikrai susižavėjimo nekelia, o ką jau bekalbėti apie tiek miesto, tiek šalies įvaizdį. Tai supranta ir mūsų valdžia, tik, deja, nesugeba imtis tinkamų priemonių, kad problemos nebeliktų.

Štai visai neseniai alkoholio buvo galima įsigyti tik su pasu. Asmens dokumentą prekybininkams turėjo parodyti net tie, kurie nekėlė abejonių dėl savo amžiaus. Tačiau šis didžiųjų prekybos centrų pasirašytas memorandumas tik nukreipė dėmesį nuo realių veiksmų, galinčių efektyviau spręsti alkoholizmo problemą. Galiausiai ir šio sprendimo buvo atsisakyta, bet viskas tuo nesibaigė.

Lapkritį įsigaliojo papildomi draudimai prekybininkams. Nuo šiol draudžiama reklamuoti nuolaidas alkoholiui. Apie nuolaidas alkoholiui nebebus galima pranešti nei nurodant nubrauktą didesnę kainą, nei spalviškai ar kaip kitaip žymint mažesnes kainas. Taip pat draudžiama apie nuolaidas svaigiesiems gėrimams pranešti parduotuvių informaciniuose leidiniuose, trumposiomis žinutėmis ar žodžiu prekybos vietose.

Iniciatoriai įsitikinę, kad dėl to žmonės alkoholį vartos rečiau, tik prekybininkams taip neatrodo. Akcijos alkoholiniams gėrimams uždraustos, bet niekas nedraudė leisti katalogų su specialiomis kainomis. Taip pat niekas neuždraudė rekomenduoti prekių su geromis kainomis. Taigi, kas panorės, tas ras būdų, kaip pirkėjus prisivilioti į savo pusę.

„Tai tam tikras apribojimas vartotojui gauti informaciją. Kita vertus, vargu ar ši priemonė ką nors pakeis. Prekybinių akcijų apribojimas visas parduotuves paveiks vienodai, o bendro alkoholio kiekio suvartojimui tikriausiai neturės jokios įtakos“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Legalaus verslo aljanso vadovas Romas Apulskis.

Kainos kils, parduotuvės nyks
Netrukus galbūt bus pereita prie visiško alkoholinių gėrimų reklamos uždraudimo. Pašnekovo teigimu, tai tikrai prisidėtų prie verslo žlugimo. Reklama padeda sukurti pridėtinę vertę ir parduoti produktą brangiau. Jeigu reklamos neliktų, pagrindine konkuravimo priemone taptų kaina, prasidėtų varžytinės, kas produktą parduos pigiau. Tuomet mažėtų marža, darbuotojų atlyginimai, galiausiai verslas atsidurtų ant išlikimo ribos.

Jeigu bus pasirinktas kitas kelias – didinti mokesčius, tuomet mes, lietuviai, turbūt dažniau apsipirkti vyksime į Lenkiją. Analogiška situacija jau yra buvusi Estijoje. Estai pradėjo važinėti į Latviją apsipirkti, be to, jiems draugiją palaiko ir į Estiją atplaukę suomiai – kaimynai apsiperka kartu. Vadinasi, net ir ši priemonė problemos neišspręstų, tik, be jokios abejonės, sukeltų daugiau problemų gyventojams.

Vis dėlto šios priemonės nieko nereiškia, palyginti su grandioziniu valdžios planu – steigti prekybos alkoholiu monopolį. R. Apulskis sako, kad toks planas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisei, nes tai reikštų visišką pamatinių vertybių žlugimą: „Jeigu bus ignoruojama ES teisė, tai nepadės mums įtvirtinti savo pozicijų šioje organizacijoje, išlaikyti stipresnio vientisumo, kas esant tokiai geopolitinei situacijai ir geografinei padėčiai, Lietuvai labai svarbu. Nesinorėtų, kad būtų pradėti ignoruoti ES reikalavimai. Tokiu sprendimu būtų griaunamas privatus verslas, kuriamas naujas darinys, kuris reikštų prarastas darbo vietas ir kitas problemas.“

Negana to, tai būtų atviras kelias korupcijai. Užtenka pažvelgti į kitas Europos šalis ir tampa aišku, kad atsiradus valdiškiems monopoliams nepavyktų išvengti skandalų. Su korupciniais skandalais jau susidūrė Švedija ir Norvegija, savaime suprantama, skandalų būtų ir Lietuvoje. Žodžiu, valdiškas monopolis sukurtų labai dideles prielaidas korupcinei sistemai.

Panašios nuomonės yra ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. Jis pastebi, kad pagal tai, kiek gyventojai uždirba, pas mus alkoholio akcizas ir taip yra aukštesnis nei, pavyzdžiui, Danijoje. Be to, Lietuva jau yra įgyvendinusi praktiškai visas alkoholio pardavimo kontrolės priemones: nuo pardavimo laiko ribojimo, pardavimo akcijų, reklamos uždraudimo ir pan. Todėl tokie pamąstymai apie valdiškas parduotuves yra visiškai nereikalingi.
„Tokios valdiškos problemos yra visiškai nereikalingos, nes apsibrėžtų tikslų galima pasiekti paprastesniais būdais“, – dienraščiui sako Ž. Šilėnas.

Ragina imtis kitokių priemonių
Jeigu norima, kad alkoholis būtų brangesnis, užtenka padidinti akcizo mokestį. Jeigu siekiama, kad parduotuvės alkoholį pardavinėtų trumpiau – užtenka prisiminti Alkoholio kontrolės įstatymą, kuris reguliuoja iki kelintos valandos galima pardavinėti stipriuosius gėrimus.

Jei tikslas, kad parduotuvių, parduodančių alkoholį, būtų mažiau, tereikia sumažinti licencijų skaičių. Jei tikslas – trumpesnis parduotuvių darbo laikas, užtenka pakeisti valandas, kuriomis leidžiama prekiauti. Jei tikslas, kad gėrimai nebūtų reklamuojami, protingiau iki galo uždrausti reklamą. Aišku, nepamirštant įvertinti, ar šalia esančių didelių draudimų, dar didesni draudimai alkoholio prekybai ir reklamai turės esminį poveikį.

Prezidentas taip pat nelogiškais laiko išvedžiojimus apie tai, jog įsteigus valdiškas parduotuves bus galima daugiau pinigų skirti sveikatos apsaugai, prevencijai ar socialinei reklamai. Norint surinkti daugiau lėšų sveikatos apsaugai – tereikia daugiau lėšų šiai sričiai skirti iš surenkamo akcizo už alkoholį.

„Jeigu valdžia įkurs valdiškas parduotuves, tai jose bus galima pardavinėti ne tik alkoholį. Tuomet bus galima mąstyti ir apie valdiškų dešrų cechą, kas reikštų visišką grįžimą į sovietmetį. Bandoma įteikti, kad tai yra Europos šalių praktika. Tačiau tai yra netiesa. Taip, yra kelios šalys Europoje, kurios turi valdiškas parduotuves, pavyzdžiui, Švedija. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, jog absoliuti ES dauguma valdiškų alkoholio parduotuvių neturi. Tai visiškai kraštutinis, nepasvertas ir nepagrįstas būdas“, – akcentuoja Ž. Šilėnas.

Be to, jis ragina pagaliau suvokti – ne visi žmonės turi problemų dėl alkoholio. Yra ir tokių, kurie stipriuosius gėrimus vartoja saikingai arba visai negeria. Todėl racionaliausia būtų ne steigti valdiškas parduotuves, bet skirti daugiau dėmesio švietimui. Reikia dirbti su tais žmonėmis, kurie problemų turi, o ne priemones nutaikyti į visus apskritai, nes tai sukelia tik papildomų problemų.

R. Apulskis taip pat mano, kad pokalbiai apie alkoholizmą tėra išpūstas muilo burbulas. Teigiama, jog mes, lietuviai, esame labai prasigėrę, tačiau skirtingi tyrimai rodo skirtingus rezultatus. Jeigu Pasaulio sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais, esą mes alkoholio suvartojame per daug, tai Europos Sąjungos Komisijos atlikti tyrimai rodo, kad pas mus situacija yra geresnė nei vidutiniška. Todėl reikėtų labiau pamąstyti, ar tokios drastiškos priemonės iš tiesų reikalingos.

„Dėl alkoholizmo mažinimo visada reikia stengtis kovoti. Tačiau neturėtų būti daromi drastiški pokyčiai verslo atžvilgiu. Legalus verslas neturėtų būti per daug suvaržytas, nes Lietuvoje yra stipri „šešėlinė“ ekonomika ir negali prekyba. Reikalingos kitokios priemonės, pavyzdžiui, kitoks žmonių požiūris, kitokie vartojimo įpročiai, o to galima pasiekti tik per švietimą, užimtumo didinimą ir kitas priemones, nes draudimai čia yra bejėgiai“, – sako R. Apulskis.

Kovoje su alkoholizmu – beverčiai rezultatai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.