Tik sulaukęs 55-erių ir patyręs du širdies ritmo sutrikimus, Ričardas Jakutis susirūpino savo sveikata.  

 

 

 

 

 

Zita KATKIENĖ

Pastaruosius trejus metus „Laiptų” galerijos darbuotojas Ričardas Jakutis vis daugiau laiko praleidžia ligoninėse. Pažįstantys garsų šiaulietį, praeityje buvusį kunigu, atlikusį bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o prieš ketverius metus sukūrusį šeimą, stebisi, jog niekada sveikata nesiskundęs 55-erių metų sulaukęs vyras staiga tapo ligotas ir jau trejus metus balansuoja tarp ligoninių ir namų. R. Jakutis atviras: sveikatos problemų turėjo nuo pat vaikystės, tačiau savo sveikata niekada nesirūpino. Priešingai - organizmą žalojo žalingais įpročiais ir netinkamu gyvenimo būdu. 

Ypač  daug apie širdies sutrikimus Ričardui Jakučiui teko girdėti prieš  dešimtmetį. Apie 1992-1993 metus drauge su žymiais kardiologais bei kitais garsiais Lietuvoje žmonėmis - aktoriais, rašytojais, sportininkais, žurnalistais, ir jis, anuometinis Nemenčinės klebonas, buvo pakviestas steigti Lietuvos širdies asociaciją, kuriai vadovavo žymūs kardiologai Aleksandras Laucevičius, Pranas Šerpytis.   Visuomeninės organizacijos, besirūpinančios širdies ir kraujagyslių ligų prevencija ir gydymu,  veikloje dalyvavo labai daug garsių žmonių, tad ir šiandien R. Jakutis mano, jog sumanymas buvo  atkreipti žmonių dėmesį į širdies ligas, į būtinybę saugoti širdį, nes tai ji - svarbiausias organas, nuo kurio priklauso žmogaus gyvybė.

Pamena R. Jakutis,  labai dažnai teko dalyvauti medikų rengiamuose susitikimuose, kur buvo kalbama ne tik apie širdies ligas, bet ir apie galimybę  išsaugoti sveikatą širdį, apie širdies ligų profilaktiką.  „Teoriškai apie būtinybę rūpintis savimi sužinojau ir kitiems kalbėjau labai daug”, - prisimena tuos laikus R. Jakutis. Tačiau pats praktiškai tų žinių niekada netaikė. Nors puikiai žinojo, kad reikia.

„Užuot užsiėmęs sveikatos propaganda, aš turėjau pasirūpinti savo sveikata, bet to nedariau”, - šiandien vertina savo anuometinę veiklą garsus šiaulietis.

R. Jakutis dar buvo vaikas, kai jam buvo nustatyta kažkokia širdies liga ir dėl to buvo dispanserizuotas. Tačiau jau vaikystėje nei pats, nei artimieji nekreipė į tai dėmesio. Paauglystėje buvo diagnozuotas ir aukštas kraujospūdis, ir, pasak R. Jakučio, „kažkokios problemos dėl širdies plakimo”. Deja, niekas dėmesio ir į tai nekreipė.

Net ir tada, kai baigęs anuometinę Juliaus Janonio vidurinę mokyklą  nusprendė studijuoti Lietuvos žemės ūkio akademijoje ir, sveikatą tikrinęs gydytojas net galvą rankomis susiėmė, stetofonendoskopu išklausęs širdies veiklą ir patikrinęs kraujospūdį, sveikata studentas nesusirūpino. Nors buvo prisakyta kreiptis į kardiologą.

Vėliau, kai nusprendė studijuoti Kauno kunigų seminarijoje, apie sveikatos problemas buvo visai pamiršęs. „Seminarijoje nebūna jokių  sveikatos tikrinimų ar profilaktikų. Ten kiekvienas savo sveikata rūpinasi, kiek mano reikalinga”, - prisimena studijas seminarijoje ekskunigas.

Jam, Ričardui Jakučiui, net minties nebuvo pasitikrinti širdį ar pasirūpinti sveikata. Juolab kad ir kažkokių didesnių problemų  niekada nejautė. Gal tik dusulys kartais kamuodavo. Bet ir tai tik tada, kai prireikia skubiau paeiti ar aukščiau laiptais palypėti. Tik tada ir pagalvoji, kad taip neturėtų būti, kad su sveikata kažkas negerai.  „Bet užlipi į penktą aukštą, pastovi, ir vėl viskas gerai”, - sako šiaulietis.

Baigęs Kauno kunigų seminariją, R. Jakutis paskirtas į Nemenčinės parapiją. Nemenčinės kleboną anuomet žinojo visa Lietuva. Galima manyti, jog aktyvų kleboną ir Lietuvos širdžių asociacija pakvietė į savo veiklą. Tas laikas R. Jakučio gyvenime išties buvo įspūdingas, nes drauge su asociacijos nariais pabuvota ligoninėse, profilaktoriumuose. Vienas asociacijos posėdis, pamena ekskunigas, buvo surengtas net Nemenčinės klebonijoje. Tad vėliau kai, pašlijus sveikatai, teko bendrauti su Šiaulių apskrities ligoninės kardiologais Romualdu Stankevičiumi, Alfonsu Andruliu, medikai prisiminė apsilankymą Nemenčinės klebonijoje ir savo pacientą puikiai žinojo.

Tačiau iki to, kol pirmą kartą pateko į ligoninę kaip pacientas, R. Jakučiui teko sveikatą alinantis gyvenimas.

Penkiolika metų Ričardui teko klebonauti Nemenčinėje. Visi šie metai buvo kupini įtampos, nelengvo darbo, stresų. Šiandien R. Jakutis skeptiškai vertina ir tai, kad jis drauge su žymiausiais  Lietuvoje kunigais buvo kviečiamas šventinti visų žymiausių statinių, bankų pastatų, dalyvauti kovoje su AIDS ir dar nesuskaičiuojamoje galybėje veiklų. Po šventinimo  bei iškilmingo atidarymo ceremonijos ir vaišės būdavusios iškilmingos. „Vėliau pastebėjau, jog gal tris-keturias valandas per dieną vaikštinėju su taure vyno rankoje”, - prisimena R. Jakutis.

Tuomet dar ir automobilį klebonas pats vairuodavęs. Bet netrukus nusprendė, jog geriau turėti vairuotoją. Ir ne tik dėl to, kad per dažnai tenka vairuoti neblaiviam. Suprato, jog tada, kai vairuoja  vairuotojas, mažesnis stresas. Net kalbai, kurią visada reikia pasakyti renginio metu, spėdavo pasirengti.

Dar daugiau rūpesčių atsirado, kai klebonas Ričardas Jakutis pradėjo garsiąsias statybas. „Tu geriau kunigauk, o neužsiimk pašaliniu darbu”, - protingi žmonės patarė nepaprasto populiarumo klebonui, kuriam dvasininko darbas tiko ir patiko. Bet mintyse jau kirbėjo statybos. Juolab kad buvo patariančių nelaukti, kol ateis pinigai - pradėti statyti skolintais. Kai pradedi statybas, esą vėliau viskas ir susiklosto, ir pinigai ateina.

Tad klebonas ir ėmėsi statybų. Važinėjo į ministerijas, į bankus ir visur - su buteliu lagaminėlyje. „Visur tekdavo išgerti. Nors ir saikingai, tačiau - nuolat”, - prisimena savo klestėjimo laikus.

Deja, skolintais pinigais pradėtos statybos nepasiteisino. Bankas, iš kurio buvo paimtas didžiulis kreditas, bankrutavo ir niekas sutarties nebesilaikė - buvo reikalaujama grąžinti visas palūkanas”, - prisimena skaudaus kritimo iš aukštybių metus.

Tada, kai skandalas apie nesėkmingas Nemenčinės klebono Ričardo Jakučio statybas pasiekė spaudą, gyvenimas tiesiogine prasme po kojomis susvyravo. Kunigystės suspendavimas, teismai, kalėjimas... „Buvo toks staigus ritimasis žemyn, kad net ir sveika širdis neatlaikytų”, - kalba ekskunigas.

Jam, deja, ir vėl medikų pagalbos neprireikė. Paguodos Ričardas Jakutis ieškojo... svaigaluose. „Būdavo, visą mėnesį neišsiblaivydavau. Buvo žiaurus, nesibaigiantis gėrimas iki komos”, - pamena nevilties dienas. Ir priduria: „Čia ne stiprybės - čia žmogaus silpnumo požymis”.

Tačiau griuvinėti girtam neteko. Tik kartą grįždamas namo prie turgaus ant suoliuko atsisėdau ir galvojau, kad nebepareisiu. Bet iš kažkur atsirado žmogus, kuris mane pažino ir pasisiūlė padėti”, - pasakoja R. Jakutis ir priduria, jog toks jo likimas - visada atsiranda kažkas, kas laiku ištiesia pagalbos ranką.

Prieš  trejus metus R. Jakučiui teko nuvykti į Lenkiją. Kelionėje labai pablogėjo sveikata - surietė kosulys. R. Jakutis nusprendė  kreiptis į gydymo įstaigą. Buvo priblokštas, kad medikui labiau rūpėjo biurokratiniai dalykai, nei jo sveikata. Reikėjo nepaprastai daug formalumų, kol buvo atlikta plaučių rentgenograma. Tačiau tai buvo stimulas grįžus į Šiaulius išsitirti plaučius. Ir to pažado nepamiršo - nuskubėjo į Šiaulių apskrities ligoninės Priėmimo skyrių.

Tą dieną  skyriuje budėjo jo šeimos gydytojas Rolandas Jankauskas. „Aš  jam aiškinau, kad noriu tik plaučių rentgeno nuotrauką  pasidaryti, bet gydytojas čiupo mane už rankovės ir nepaleido”,  - prisimena R. Jakutis pirmą gydymą ligoninėje.

Kaip ir įtarė R. Jankauskas, buvo diagnozuotas širdies ritmo sutrikimas. I kardiologijos skyriaus vedėjas Romualdas Stankevičius paaiškino, jog nepavyksta atstatyti ritmo, nes gydymo įstaigoje nėra reikiamos įrangos. Tačiau ją turi Vilniaus Santariškių klinika, kur ir reikėtų vykti. „Aš padėkojau už pastangas ir leidau suprasti, kad niekur nevyksiu, kad man - viskas gerai”.

R. Stankevičius nieko nepasakė. „Aš buvau nustebęs, kodėl man vakare nebeleido jokių vaistų, o kateterio neišėmė”, - prisimena R. Jakutis. Suprato tai tik kitą rytą. Skyriaus vedėjas R. Stankevičius atėjo anksti ir pasakė, kad jau parengtas automobilis ir jis jau turi važiuoti į Vilnių. „Paliko kateterį, kad iš ligoninės neišeičiau”, - šiandien šypsosi pacientas, visam gyvenimui įsiminęs kardiologo R. Stankevičiaus žodžius: „Žinok, jei pats sau nepadėsi - niekas tau nepadės”, kuriuos šiandien ir pats kartoja ir jais vadovaujasi.

Vilniuje teko bendrauti ir su profesoriumi Pranu Šerpyčiu bei kitais kardiologijos korifėjais. R. Jakučiui buvo labai nuostabu, kad Vilniaus klinikose dirbantys profesoriai labai vertina Šiaulių apskrities ligoninės kardiologų R. Stankevičiaus, A. Andrulio darbą. Ir pats R. Jakutis įsitikino, jog gydymo įstaigoje dirba labai savo darbui pasišventę žmonės. „Ir gydytojai, ir slaugytojos dirba be poilsio, pasiaukojančiai”, - pažymi beveik nuolatiniu vienos ar kitos įstaigos pacientu tapęs 55-erių metų sukaktį atšventęs vyras.

Po pirmojo širdies ritmo sutrikimo nepraėjus nei pusantrų metų ir vėl sveikatos problema pasikartojo. „Susmukau sėdėdamas sofoje”, - pamena R. Jakutis dėkingą laiką tuo, kad ir vėl buvo  galinčių padėti žmonių apsuptyje. Skubiai buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, skubiai suteikta ir reikiama medicinos pagalba.

Tada buvo nustatyta, jog iš kojos, kur diagnozuota trombozė, trombas skriejo į širdį. Tačiau ir vėl kažkas saugojo - trombas nepalietė širdies, todėl ir pavyko greitai pasveikti.

Bet alinama buvo ne vien širdis. Vėl teko gultis į ligoninę dėl vidinio kraujavimo.  Šiaulių apskrities ligoninės Gastroenterologijos skyriuje buvo diagnozuotas skrandžio kraujagyslių tinklainio kraujavimas. Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Valdimaras Svalbonas, palatos gydytoja Gitana Acūtė padarė viską. Tuo pacientas įsitikino su medikų siuntimu atvykęs į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur ypač buvo vertinamas šiauliečių medikų darbas. Ir ne kartą primenama, jog šie gydytojai - ypač aukšto lygio specialistai.

Dabar, kai du kartus pakilta beveik iš mirties patalo, R. Jakutis suprato, jog taip lengvabūdiškai žiūrėti į savo sveikatą negalima. „Aš visą gyvenimą neturėjau tik vieno žalingo įpročio - nerūkiau”, - sako audringą gyvenimą gyvenęs žmogus. Dabar ir dienos be vaistų neišgyvena. „Reikia skystinti kraują, reikia reguliuoti kraujospūdį”.

Ir tai - dar ne viskas. Reikia vengti staigių judesių, pervargimo, reikia atsisakyti alkoholio, kavos. Ir visa tai, įsitikino R. Jakutis, įmanoma. Tik gaila pačiam, kad susirūpinta - per vėlai.

Šiaulių apskrities ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėjas Romualdas Stankevičius pamena šį pacientą ir pritaria minčiai, kad sveikata rūpintis reikia ne tada, kai ji sušlubuoja. Ypač širdimi reikia rūpintis, nes širdis - svarbiausia žmogaus organas. Deja, sveikatos statistika rodo, kad kasmet maždaug 5 mln. žmonių miršta nuo insulto, o mažiausiai 15 mln. dėl jo tampa invalidais. Maždaug vienam iš penkių patyrusių insultą per penkerius metus galimas dar vienas insultas arba miokardo infarktas.

Hipertenzija, tapusi ir R. Jakučio sveikatos problema,  pasak kardiologo, jau seniai buvo pripažinta vienu iš didžiausių rizikos veiksnių, sąlygojančių insulto ir vainikinių kraujagyslių ligų atsiradimą.  Net 49 procentų insulto atvejų būtų galima išvengti, jeigu pacientai nuolat kontroliuotų savo arterinį kraujo spaudimą. Tačiau tyrimai parodė, kad dauguma žmonių, kurie kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio, nesupranta, kokią riziką sukelia padidėjęs arterinis kraujospūdis.

Prieširdžių  virpėjimas yra vienas dažniausių ritmo sutrikimų. Bendroje populiacijoje jo paplitimas  didėja su amžiumi, atsiradus širdies nepakankamumui, esant vožtuvų patologijos sąlygotoms širdies ligoms.

Ką daryti, kad išvengtume insulto ir širdies kraujagyslių ligų? Labai svarbus žingsnis, pasak kardiologo, mesti rūkyti. Šio žalingo įpročio, tiesa, R. Jakutis niekada neturėjo.

Moksliškai įrodyta, kad rūkymas didina daugelio organizmo uždegiminių  rodiklių kiekį kraujyje. Sveika mityba turi užtikrinti padidėjusio svorio mažėjimą, padidėjusio kraujospūdžio mažėjimą, reguliuoti cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje. Maistas turi būti įvairus ir palaikyti idealų kūno svorį. Pacientai, pasak kardiologo,  turi daugiau vartoti vaisių, daržovių, nemaltų grūdų duonos, kruopų, mažai riebalų turinčių produktų, žuvies, liesos mėsos. Riebalai turi sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. suvartojamų kalorijų. Fizinis aktyvumas rekomenduojamas visose amžiaus grupėse nuo vaikų iki senų žmonių.

Kraujospūdžio reguliavimas turi ypač svarbios reikšmės. Antihipertenziniai vaistai ne tik mažina kraujospūdį. Jie turi apsauginių širdies kraujagyslių sistemai savybių ir gali sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Visiems pacientams, pasak R. Stankevičiaus, kraujospūdis turi būti mažinamas palaipsniui, pasiekiant mažesnį nei 140/90 mmHg. Cholesterolio kiekis kraujyje turi būti mažesnis nei 5 mmol/l. Daugiausia cholesterolio yra gyvuliniuose riebaluose: lašiniuose, kiaulienoje, piene, grietinėje, sūriuose, kiaušinio trynyje. Juos reikia keisti aliejais iki 1-2 arbatinių šaukštelių per dieną ir 2-3 kiaušinio trynių per savaitę. Žuvies reikėtų valgyti 3-4 kartus per savaitę. Česnakas veikia 10 kartų efektyviau nei svogūnas, o kartu, pasak mediko,  mažina ir cholesterolio kiekį.