Dvi istorijos pusės: apkaltinti Kelmės ligoninėje medicinos pagalbą teikę gydytojai, tačiau Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pažeidimų nerado.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Praėjusių metų pabaigoje buvo garsiai išviešinta istorija apie esą iš ligoninės išvytą vyresnio amžiaus moterį, kurį namo taip ir nesugrįžo. Dėl įvykio buvo kaltinami medikai nesulaukus išvadų, kodėl iš tikrųjų tokia situacija susiklostė Kelmės ligoninėje, gydytojai viešai buvo nuteisti. Tačiau dabar, kai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės išvados atskleidė, jog iš tikrųjų tąkart Kelmės medikai sąžiningai atliko savo darbą, jau niekam nebeįdomu, kaip buvo iš tikrųjų. Todėl svarbu išgirsti ir viešai pažemintų gydytojų nuomonę, kodėl taip atsitiko.

Išvados paneigė kaltinimus
Apie tą įvykį Kelmės ligoninėje buvo ne tik rašoma spaudoje, bet ir kuriami vaizdo reportažai, kuriuose tikrai nebuvo gailima piktų žodžių gydytojams. Dėl įvykio ligoninėje sukėlus didelį šaršalą, tolesne jo eiga niekas nesidomėjo. O situacija buvo tokia: pacientė Ona Čepauskienė išsikvietė greitąją, kuri nuvežė ją į Kelmės ligoninę ir ten buvo suteikta pagalba bei pasiūlyta likti ligoninėje. Tačiau moteris atsisakė gultis į ligoninę ir tai patvirtino savo parašu. Deja, bet gydymo įstaigos, pagal dabar galiojančius įstatymus, negali prievarta sulaikyti ligonio, jei jis yra sąmoningas ir gali pasirašyti, ar gulsis, ar ne. Taip pat gydymo įstaiga neturi teisės skelbti paciento asmens duomenis, sveikatos būklę, todėl gydytojai net gindamiesi negalėjo pasiaiškinti, kodėl tokia situacija susiklostė. Taigi gydytojai liko iškart apkaltinti, o gydymo įstaiga tapo situacijos įkaite. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės išvada: 2013 metų lapkričio 11 dieną pacientei O. Čepauskienei Kelmės ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tokios išvados paneigia visus kaltinimus, adresuotus Kelmės ligoninei ir joje dirbantiems medikams.

Dėmė ligoninei visam laikui
Išviešinta istorija ne tik pakenkė Kelmės ligoninės įvaizdžiui, bet ir uždėjo dėmę visam laikui. Kelmės ligoninės direktorė Benina Petrošiūtė sako, kad jau dabar galvojama, kokių prevencinių priemonių reikia imtis, jog nelaimingų atvejų mažėtų. Nuspręsta Kelmės ligoninėje viešinti taksi numerius, kad pacientai saugiai galėtų grįžti į namus.
„Sprendėme ir galimybę, kaip padėti pacientams susisiekti su artimaisiais, kad palengvėtų jų grįžimas namo. Primename, kad pasibaigus apžiūrai ligonis gali būti ligoninėje, kur šilta ir švaru, – niekas jo iš ligoninės nevaro. Pacientas gali laukti tiek, kiek reikės, kol atvyks jo artimieji. Po nuaidėjusio įvykio dėl senolės sulaukėme daug nuomonių, komentarų. Mums buvo pareikšti kaltinimai, tačiau žinome, kad gydytojas atliko savo darbą“, - sako ligoninės vadovė. Kelmės ligoninės direktorė B. Petrošiūtė sako, kad į teismą dėl ligoninės gero vardo teršimo nesikreips.

Kaltinimai neleidžia ramiai gyventi
Tačiau šios situacijos neketina taip palikti labiausiai joje nukentėjęs tąkart budėjęs gydytojas Stasys Ratkūnas. Po šio įvykio į ligoninę atsigulė tąkart budėjęs vidaus ligų gydytojas S. Ratkūnas. Jį ištiko priešinfarktinė būklė, dėl to gulėjo ligoninėje, buvo skubiai atlikta koronarografija. Patyręs didelį stresą, gydytojas lengvai galėjo patirti ir infarktą. „Buvau visiškai sveikas, tačiau po to įvykio atsirado ir kraujo spaudimo problemų, dabar turiu nuolat gerti saujas vaistų. Skaudžiausia, kad nepagrįstai kaltino ir viešai išjuokė – televizijos rodė kaltinamuosius reportažus. Jaučiu gilią nuoskaudą iki dabar. Negaliu atsigauti, nors gerai tiek, kad nepraradau pacientų pasitikėjimo“, - sako S. Ratkūnas. Anot jo, nė vienas negali būti apsaugotas nuo nelaimės, o tuo labiau, kai pats žmogus būdamas sąmoningas atsisako gydytojų tolesnės priežiūros.
„Kai pacientas atsisako gydytis, tada gydytojas yra bejėgis. Buvusiu atveju vyresnio amžiaus moteris kategoriškai atsisakė pasilikti ligoninėje. Nors tuo metu jokių indikacijų, būdingų stacionariniam gydymui, nebuvo. Siūlėme pacientei iškviesti taksi, siūlėme parvežti ligoninės mašina, tačiau ji nelaukė ir vis tiek išėjo pati. O staigių mirčių gali būti dėl pačių įvairiausių priežasčių net esant visiškai sveikam“, - pabrėžia gydytojas.
S. Ratkūnas po šio įvykio mano, kad baigusiam studijas gydytojui net neverta pradėti dirbti Lietuvoje, nes čia nė vienas gydytojas nėra apsaugotas, todėl S. Ratkūnas siūlo tiesiog emigruoti. „Mano sūnus baigia medicinos studijas, tad jis jau nusprendė dirbti užsienyje. Skaudi istorija atnešė daug vargo mūsų šeimai. Mano seni tėvai vos nemirė, kai apie tai sužinojo, aš pats susirgau... Mano advokatai jau renka medžiagą. Visą tai paprastai palikti negaliu, nes dėl šios situacijos patyriau ir moralinę žalą. Mano gyvenimas tikrai dėl to bus trumpesnis. Negali taip būti, kad nekaltas žmogus būtų taip šmeižiamas“, - sako S. Ratkūnas.
Per 34 metų darbo praktiką S. Ratkūnas neturėjo nė vieno nusiskundimo iš pacientų ir nebuvo padaręs nė vienos diagnostinės ar gydymo klaidos. Labiausiai gydytojui skaudu, kad už sąžiningą ir atsakingą darbą jam buvo mesti nepagrįsti kaltinimai, kuriuos lydėjo ir krūva įžeidinėjimų.

Oficiali išvada – tik formalumas
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas sako, kad medikai kuo toliau, tuo dažniau susiduria su situacijomis, kai pacientai vadovaudamiesi emocijomis viešai šmeižia gydymo įstaigas arba pavienius gydytojus. „Kiekvienas atvejis turi būti išaiškintas teisiškai apibrėžta tvarka, o tai užtrunka. Deja, bet sulaukus oficialių išvadų jos jau būna niekam neįdomios, tad gydymo įstaiga ar gydytojai lieka viešai apšmeižti. O juk jiems reikia toliau dirbti darbą, kuris yra grindžiamas abipusiu paciento ir gydytojo pasitikėjimu. Įsivaizduokite, kaip turi jaustis, dirbti ir gyventi po tokio viešo apšmeižimo ir kaltinimų mažo miestelio, tokio, kaip Kelmė, gydytojas ar gydymo įstaigos vadovas? Kaip jiems atgauti visuomenės akyse sugriautą profesinę reputaciją? Galų gale, kaip jaustis kitiems pacientams, kurie turės kreiptis į šią įstaigą? Matydami tendenciją šmeižti gydytojus, nutarėme nebesitaikstyti su esama situacija. Suprantame, kad nustačius faktus, priešingus skelbtiems, komisija daugiausia ko gali reikalauti iš žiniasklaidos priemonių – paneigti skelbtą informaciją. Tačiau tai kolegoms nepadės atstatyti jų reputacijai padarytą žalą“, - teigia L. Labanauskas.
Lietuvos gydytojų sąjunga remia nukentėjusius gydytojus, siekiančius teismo keliu išsiieškoti kompensaciją už padarytą žalą jų profesinei reputacijai ar šmeižtą. „Manome, kad pažeistos gydytojų teisės turi būtų ginamos, todėl jiems teikiame visiškai nemokamą teisinę pagalbą ir atstovavimą ikiteisminiame tyrime bei teismo procese“, - teigia L. Labanauskas.