facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Jau kelintus metus ypač glaudžiai su Šiaulių „Laiptų” galerija bendradarbiaujantis - Šiauliams padovanojęs dailininko Gerardo Bagdonavičiaus scenografijos darbų - žymiausias Lietuvos meno kolekcininkas Edmundas Armoška dar kartą nustebino šiauliečius.

Šįkart jis pateikė galerijoje vykusiam kultūros vakarui „Pilnatis Pelikso Bugailiškio namuose” penkiolikos liturginių rūbų - arnotų, pagamintų XVIII-XIX amžiais  - kolekciją ir garsios XIX amžiaus peizažistės Rosos Venneman tapybos darbą „Peizažą su karvėmis”. Peizažas kaip vienas iš geriausių, jei ne geriausias to laikotarpio kūrinys Lietuvoje „Laiptuose” bus eksponuojamas tik iki Naujųjų. Tačiau arnotų kolekciją Edmundas Armoška pareiškė esąs linkęs padovanoti kuriai nors ir miesto bažnyčių - kuriai konkrečiai, te nusprendžia galerija.

Kultūros vakare „laiptiečiai” vieną iš arnotų padovanojo Šiaulių Šventojo Jurgio bažnyčiai, o jį priėmė klebonas Egidijus Venckus, kurio ir paprašėme mūsų skaitytojams papasakoti apie šiuos liturginius rūbus.

- Jums „Laiptų” galerija įteikė baltos spalvos arnotą... 

- Tai Gerojo Ganytojo arnotas, skirtas Viešpaties iškilmėms, šventėms minėti, kurios vyksta liturginiuose metuose. Šis arnotas turbūt daug buvo naudotas, daug išmelstas, daug šventumo spindintis. Manau, tai yra didelė, vertinga dovana mums, kunigams, kurie jį liturgijoje naudosime. Jame tiek įmirkę maldų, kad jis spindi. Tikriausiai jūs pajutote, kaip jauku tame kambaryje, kur yra visi arnotai, - spindi tas kambarys.

- O kokio stiliaus „Laiptų” galerijoje eksponuojami arnotai?

- Tai romaninio stiliaus, patys seniausi, arnotai. Nors romanika nėra bažnytinio meno dalis, tik pagal jį bažnyčia padarė tokius arnotus, kurie taip ir vadinasi. Gotika - tai grynai bažnytinis menas: smailumas, aukštis, bokštas, o liturginiai rūbai panašūs į lietuvaičių naudojamas drobes - ilgi, vos rankos matosi.

Liturginių rūbų kaita yra natūralus istorinis kultūrinis procesas: romanika, gotika, renesansas, barokas, rokoko ir visi kiti stiliai nešė savo braižą per visą mūsų visuomenės istoriją ir kartu atsispindėjo bažnytiniame mene.

- Ar visų tų stilių rūbai ir dabar yra naudojami?

- Visi romaninio stiliaus rūbai yra ir dabar bažnyčiose naudojami - viską leidžia naudoti Vatikanas ir bažnytinė vyresnybė. Ir šį arnotą galima naudoti - jis neprarado savo šventumo, sakralumo.

Žinoma, galima jį laikyti kaip meno kūrinį. Mes turime savo bažnyčioje net senesnių - jie gauti iš kitų bažnyčių dovanų, kai buvo peršventinta Šventojo Jurgio bažnyčia. Kai kurie iš jų gali būti XVIII amžiaus.

Vilniaus arkikatedros muziejuje yra labai gražių ir labai senų (renesansinių ir ikirenesansinių) arnotų - storais aukso siūlais rankomis išsiuvinėtais kryžiais, Viešpaties veidu.

Visa, kas vyksta bažnyčios viduje yra stabilu ir nekintama: Mišių auka per du tūkstančius metų nekito ir nekis, kaip ir tas rūbas, kurį naudojo bažnyčia. Viskas yra saugoma.

- O koks arnoto ir kitų liturginių rūbų likimas, kai jie tampa nebetinkami  naudoti?

- Jei arnotas negali būti nei muziejuje, nei bažnyčioje, tai yra, jei sukelia nepatogumų, jis yra deginamas - ugnis viską iššventina, išdegina.
- Kodėl arnotai yra įvairių spalvų?

- Pagal liturginį kalendorių yra eilinės dienos, kai naudojami žalios spalvos arnotai, per adventą, gavėnią - violetiniai, per šventes (po Velykų prasidedančiai Jėzaus širdies šventei, Kristaus kūno ir kraujo šventei ir kai minimi įvairūs šventieji). Nors jei šventasis mirė kankinio mirtimi, naudojamas raudonas arnotas (tai kankinio spalva), jei mirė sava mirtimi - balta. Yra tokių arnotų, kurie naudojami tik kartą per metus: pavyzdžiui, rausvos spalvos, kuris naudojamas tik trečiąjį gavėnios sekmadienį.

Juodos spalvos bažnytiniai rūbai anksčiau naudoti laidotuvėms: kai mirusysis buvo nešamas į bažnyčią, kunigas jį pasitikdavo juodu (žmogui atnešančios skausmą spalvos) rūbu.

- Kiek vienoje bažnyčioje turi būti arnotų?

- Visų spalvų bent po vieną komplektą - toks įsakas. O kokio stiliaus jie -  nesvarbu. Gali būti romaniški, gotiški, nesvarbu - bet tai turi būti būtent tokių spalvų arnotai.

Galima ir dabar užsakyti pasiūti liturginius rūbus ir visus kitus instrumentus.  Lenkijoje vykstančiose liturginių rūbų parodose galima nusipirkti ir rankų darbo, ir truputį paprastesnių. Lenkai turi net fabrikėlius, kur gaminami visi daiktai, reikalingi liturgijai.

- Kokie yra esminiai dalykai arnote?

- Arnote esminis dalykas yra išganymo ženklas kryžius ir jo centras. Centre yra arba Kristus su avinėliu - Gerasis Ganytojas, arba Mergelė Marija (Fatimos, Krikščionių Pagalbos ir kita), arba Jėzaus Širdis, arba Prisikėlimas (šis arnotas gali būti naudojamas tik per Velykas.) Šiaip arnotuose ir kituose liturginiuose rūbuose yra naudojami įvairūs puošybos elementai - lietuviškos gėlės, jei jis Lietuvoje siūtas, kitos kultūrinės gėlės, jei siūtas kitoje šalyje.
Pavyzdžiui, šiaulietė Loreta Bartkevičiūtė-Valienė liturginiams rūbams naudoja liną ir tuo linu padarytus simbolius: Kristaus kančios ženklą - erškėčius, kryžius. Pati autorė išmąsto, išmedituoja iš Šventojo Rašto, kokiu simboliu linais gali išreikšti stulą, arnotą, ir viskas gaunasi kaip autorinis darbas.

- Kaip naudosite šį dovanotąjį arnotą?

- Jis gali būti naudojamas ir aukojant Mišias, ir eksponuojamas muziejuje.

Kadangi ateityje bus įkurtas sakralinis muziejus, tai aš pasiūliau „Laiptų” galerijai arnotus geriau perkelti iš Šventojo Jurgio bažnyčios ten, nes visi piligrimų keliai suveda į Tytuvėnus, kur juos galės pamatyti daugiau žmonių.


Šventojo Jurgio bažnyčios klebonas Egidijus Venckus labai apsidžiaugė bažnyčiai dovanotu Gerojo Ganytojo arnotu, skirtu šventinėms liturgijoms.

Tado JUODŽIUKYNO nuotr.

Į viršų