Prasidėjo vasara. Nors kalendoriai skelbia, kad ji prasideda birželį, mus aptarnaujančios poilsio organizavimo įstaigos įsitikinusios, kad gegužė yra vasaros pradžia. Nuo gegužės 1-osios už viską tenka mokėti jau vasaros kainomis. Net ir Palanga bei kiti kurortiniai miestai vasaros atidarymo šventes rengia gegužę. O pamenu – mano jaunystės metais, tai yra giliu sovietmečiu, kurortai savo sezonus pradėdavo pirmą birželio savaitgalį, nes kaip kitaip – tuomet viskas vyko pagal planą ir niekas net negalvojo elgtis kitaip, nei parašyta kalendoriuose. O kalendoriai tuomet buvo tarsi partijos programa – nieko neatimsi ir nepridėsi. Numatyta data, kada prasideda vasara, ir taškas.

Ričardas JAKUTIS
Šiųmetė vasara bent man prasidėjo prastu potyriu. Pasikviečiau draugą iš Vokietijos. Grynakraujį vokietį, nieko bendro su Lietuva neturintį, bet norintį pamatyti Kryžių kalną, nuvykti į Palangą. Jis padėkojo už kvietimą, bet atsakė, jog atvykti bijąs, nes mus gali užpulti rusai ir jis nespės grįžti.
Kokia bus ši vasara? Skaičiau, kad klimatologai turi ir gerų, ir blogų žinių – didelių karščių nesulauksime, orai bus permainingi, tačiau birželis šiemet žadamas ganėtinai sausas ir šiltas. Ši vasara siūbuos, mėtys kaip amerikietiški kalneliai. Kintančios situacijos, nelauktos žinios, netikėti susitikimai, malonūs ir ne itin išgyvenimai – tokia šių metų vasara. Bus sausros, bet bus ir lietingų dienų. Nors normali lietuvio būtis dažniausiai skysta – ašaros, lietus, alus, degtinė, prakaitas. Be to, orai juk priklauso nuo to, ar jūs esate optimistai, ar pesimistai. Juk net ir laimėjęs automobilį žmogus gali likti nepatenkintu ir klausti, kodėl tai negalėjo įvykti anksčiau.
Kokie bus orai spėja ir astrologai. Netikiu aš jais, ir jei kuo tikiu, tai tik senolių išmintimi. Iš pastaruoju metu girdėtų astrologų patarimų, vertingas, mano galva, buvo tik vienas: „Išmeskite iš namų visą šlamštą!“
Senolių išmintis – paprasta ir aiški: po šiltos žiemos – prasta vasara. Jei Trys karaliai su pusnimis – aruodai bus pilni. Jei rugys pradeda žydėti iš vidurio – vasara bus lietinga, jei iš apačios – ruduo bus lietingas. Prieš lietų rasoja lašiniai; patamsėja upės vanduo; žiogai vakarais negriežia; oras padūmavęs; žuvys nardo, musės piktos, krosnis nebetraukia; akmuo rasoja; druska drėksta, bet žolė rytą sausa. O štai uodų spiečiai žada gerą orą. Ir jei birželio pradžia šalta, vasara bus karšta.
Sako, kaip pradėjai dieną ar savaitę, tokia ir bus toji diena ar savaitė. Tas pats, be abejo, ir su vasara. Kaip ją pradėti?
„Vasara jau nubarstė...“ – tuoj tuoj ši daina lydės J. Basanavičiaus gatve Palangoje, primins save kaimo turizmo sodyboje, rėš ausį prie upių, ežerų, dainininkai saviveiklininkai ją trauks ilgindami balses: „tū ateiny kaip aušrynė...“
Vis galvojau, ką reiškia žodis „vasara“. Atrodė, jog kažką saulėto, šilto, netgi karšto. Pasirodo, lietuviškas žodis „vasara“ yra indoeuropiečių kalbos kilmės, reiškiantis ankstyvą metą (sanskrito k. „vasar“ – anksti). Kai į šiaurinį Žemės pusrutulį ateina vasara, pietiniame pusrutulyje – žiema. Taigi, kai Lietuvoje vasara, Australijoje – žiema. Pietiniuose kraštuose, nors ir egzistuoja sąvoka „metų laikai“, nes oro temperatūra svyruoja, tačiau žiemą ten vis tiek šilčiau nei Lietuvoje vasarą. Ekvatoriuje išvis nesikeičia metų laikai, čia saulė visada šviečia vienodai. Arktikoje vasarą saulė niekada nenusileidžia, keletą mėnesių šviečia ir dieną, ir naktį, tačiau žiemą du mėnesius saulė visai nepateka.
Mokslininkai teigia, kad Žemėje temperatūra visą laiką po truputį kyla. Oro temperatūra turi įtakos ir vandenynų vandens lygiui. Aukščiausia temperatūra iki šiol užfiksuota Afrikoje 1922 m. spalio 13 d. Tuomet ji buvo pakilusi iki 57,8°C. Aukščiausia temperatūra Lietuvoje iki šiol užfiksuota 1994 m. liepos 30 d. Tuomet ji siekė 37,5°C. Buvo prognozių, jog ir šią vasarą termometro stulpelis gali tiek pakilti, bet jos netikėtai aptilo.
Geroms atostogoms susikurti, sako, labiausiai reikia lakios fantazijos. Draugas sakė nevyksiąs į Palangą, o apsistosiąs kaimo turizmo sodyboje. Kokie įspūdžiai? Spjaudėsi: kaimynai triukšmauja, šašlykus be paliovos kepa, alų ar stipresnius gėrimus geria, nuo ryto iki vėlaus vakaro lietuvių popsininkų dainos skamba.
Girdėjau ir kitą nuomonę, kad būdamas net ir banaliausiame kurorte nors savaitę vis tiek persikeli į kitą būvį. Nors to sieki sąmoningai, tai ateina netikėtai. Tokios jau tos atostogos ir toks jau tas išvykimas iš namų. Sako, kad kitas būvis ir yra poilsis.
Visgi dabar toks gyvenimas, kad problemos, rūpesčiai ir vasarą mūsų neapleidžia. Nepriminsiu visko brangimo, nes yra ir globalesnių temų. Štai skaičiau, kad 2030 metų rugsėjo 21 dieną nusimato didelė katastrofa, nes į mūsų planetą gali smogti asteroidas, o toji smūgio galia pranoks šimtą atominių bombų. Ekspertai sako, jog tas grėsmingasis asteroidas SG 344 yra 30x70 metrų dydžio. Astronomų nuomone, tokio kūno pakaktų Londono didumo miestui sugriauti.
Saulės sistemoje yra apie 100 tūkstančių asteroidų, dydžiu panašių į SG 344. Jų kritimas Žemėje nėra naujiena. Kas šimtą metų bent vienas į ją pataiko. Mielas skaitytojau, kada paskutinį kartą į Žemę pataikė asteroidas? Tad labai realu, jog taip nutiks 2030 metų rugsėjo 21 dieną...
Ar žmogus gali būti savojo likimo šeimininkas? Sako, jog žmogaus gyvenimas užprogramuotas, girdėjau kalbant apie šešias kartas ir niekur, girdi, nuo šito nepabėgsi (tavo padarytas nuodėmes vilks dar šešios kartos). Abejočiau. Nors, kai susimąstai...
Vasara – atostogų metas. Bet šiandien daug yra ir tokių, kuriems atostogauti reikia prisiversti. Ypač verslininkai bijo sustoti, kad kiti nepralenktų, kad ko nors nepražiopsotų, kad nebesukaups tiek, kiek norėtų. Ir nesustojama, ir vis kartojama, kad laikas – pinigai. Bet yra ir kitas posakis, kad nepakeičiamų nėra. Nereikia įsivaizduoti, kad jūs esate pasaulio laikytojai. Pasaulis yra daugiau negu kasdienis šurmulys, o neišlįsdami iš to šurmulio mes prarandame mums dovanotą laiką. Prisiminkime, kad Evangelijos aprašymuose Jėzus niekur neskuba. Atrodytų, kad į Jeruzalę jis turėtų skubėti, o viskas priešingai – kalbasi su žvejais, pasakoja įvairiausias istorijas, užsibūna muitininkų namuose, medituoja būdamas vienas. Kažkuris iš teologų yra pasakęs: „Jis gyvenimą ne vartoja, o tiesiog gyvena.“
Vasarą būtina kalbėti ir apie moteris. Girti jų grožį. Tiesa, tai reikia daryti ir kitais metų laikais, bet vasarą ypač. Koks vyras, nepastebintis moterų grožio?! Geriau netekti proto dėl moters, nei būti kvailiu iš prigimties. „Ko nori moteris, to nori Dievas“, – sakė „Dama su kamelijomis“ autorius Aleksandras Diuma. Vasarą mėgstame nuvykti į Klaipėdos delfinariumą. Tenykščiai darbuotojai pasakoja, jog jei prie baseino krašto prieina moteris, delfinai patinai tuoj priplaukia, iškiša iš vandens galvas ir, atrodo, bando tas moteris prašnekinti. Sako, ypač mėgsta ilgakojes blondines, net seilė teka. Delfinės patelės priplaukia prie vaikų, vyrai didesnio įspūdžio joms nedaro.
Po ilgesnės pertraukos apsilankiau operos ir baleto teatre Ludwigo van Beethoveno operos „Fidelijus“ premjeroje. Puikus atlikimas, nors taip ir neaišku, ar ši vienintelė didžiojo kompozitoriaus opera teigia ar neigia feminizmo idėjas. Pagrindinė operos veikėja Leonora, norėdama išgelbėti savo karštai mylimą vyrą Florestaną, politinių priešų įmestą į kalėjimą, persirengia vyru, pasivadina Fidelijumi ir įsidarbina padėjėju pas kalėjimo prižiūrėtoją. Ši opera išties turi daug sąšaukų su mūsų dienomis. Pavyzdžiui, Europos šalyse net leidžiami įstatymai, įpareigojantys įstaigas ir įmones, kad jų valdyme dalyvautų ne mažiau nei 50 proc. moterų vadovių.
Vasara padeda kablelį sakinyje „Miegoti negalima valgyti“. Tiesa, jei dėl maisto, tai pavasarį ir pačioje vasaros pradžioje labiausiai trūksta vitaminų. Todėl vartydamas įvairiausius žurnalus (patikėkite, jų perverčiau tikrai nemažai) sudariau sveikiausių produktų sąrašą, kuriuo noriu su skaitytojais pasidalyti.
Pirmauja mano sąraše, gal kiek ir nustebsite, brokoliai, nes vos viename vidutiniame brokolio žiedynkotyje yra daugiau nei 100 procentų rekomenduojamos dienos vitamino K dozės ir beveik 200 procentų rekomenduojamos vitamino C dozės. Šie du vitaminai yra gyvybiškai svarbūs kaulų formavimuisi. Toliau seka citrinos. Viena citrina turi daugiau nei 100 proc. dienos vitamino C dozės, tad gali padidinti „gerojo“ HDL cholesterolio kiekį ir taip pat sustiprinti kaulus.
Trečioje vietoje – juodasis šokoladas. Vos 7 gramai šokolado per dieną jau mažina padidintą kraujo spaudimą, be to, tai cholesterolio reguliuotojas – sumažina „blogąjį“ cholesterolį ir padidina „gerąjį“.
O čia gal vėl nustebsite. Visaip skirsčiau naudingus organizmui produktus, bet nori nenori ketvirtoje vietoje įsitvirtino bulvės. Tiesa, raudonosios bulvės daug vertingesnės. Vienoje raudonojoje bulvėje yra 66 mikrogramai ląstelių formavimuisi būtinos folio rūgšties – beveik tiek pat, kiek viename puodelyje špinatų ar brokolių. Be to, joje beveik aštuoniskart daugiau vitamino A, nei rekomenduojama dienos norma. Šis vitaminas apsaugo nuo vėžio ir stiprina imuninę sistemą.
Penktoje vietoje, bent man, mielas produktas – lašiša, persunkta Omega-3 riebalų rūgščių, kurios, kaip parodė tyrimai, mažina cholesterolio kiekį, depresijos, širdies ligų ir vėžio riziką. Lašiša apsaugo nuo Alzheimerio ligos. Omega-3 riebalų rūgštimis išsiskiria ir šeštoje mano lentelės vietoje įsitvirtinę riešutai, ypač graikiniai. Įdomu, kad net keli riešutai, suvalgyti prieš miegą, jį pagilina.
Septinta vieta skiriama avokadams, irgi cholesterolio kiekio organizme reguliuotojams ir širdies ligų rizikos mažintojams. Aštunti – česnakai, kovotojai prieš bakterijas. O devintoje vietoje atsidūrę špinatai stiprina imunitetą, labai svarbūs akims, be to, naujausi tyrimai atskleidė, kad iš visų su onkologinėmis ligomis kovojančių vaisių ir daržovių špinatai yra veiksmingiausi.
Ir pagaliau – pupelės. Jeigu keturis kartus per savaitę suvalgysite vieną porciją ankštinių (pupelių, žirnių ar lęšių), sumažės širdies ligų ir krūties vėžio rizika. Ypač paveikios juodosios pupelės. Netoliese dešimtuko dar liko jogurtas, kurio gerosios bakterijos gerina dantenų būseną, taip pat viso grūdo produktai, kuriuos vartodami būsime lieknesni.
Bet tuoj baigsis puslapis, o dar nepakalbėjau apie Palangą. Vasara be jos – lietuviui ne vasara. Palangos vardas lietuviams kupinas istorinės ir net mitologinės reikšmės. Senovės pagonių šventovės vietoje pastatyta koplyčia žvelgia į Baltiją, o į krantą išplaunami gintaro gabalai, pasak legendos, – tai nuolaužos jūrų karalaitės Jūratės rūmų, sudaužytų į šipulius įtūžusio dievo Perkūno už tai, kad ši pamilusi mirtingąjį žvejį Kastytį.
Vasaros sostinę puošė aristokratijos karūna, vilose šiltais vakarais niekad nepristigdavo ilgų pokalbių ir kvapios arbatos, jūros ošimui pritardavo svajinga pučiamųjų muzika. Sovietmečiu pliaže gaudė tranzistoriai ir beveik visi – lenkų stoties „Vasara su radiju“ banga, kuri kas pusvalandį pagrodavo populiarų užsienio šlagerį. Nuo 22 val. į pliažą patekti buvo draudžiama. Jaunimas prisimena šachmatinę, o snobai – naktinį barą „Birutė“ su legendiniu Antanu Šabaniausku. Kooperatyvų laikais Palangos pliaže atsirado pirmieji prekiautojai didžkukuliais, čeburekais ir šaltu alumi. Sukaltoje lentoje ant tilto tris kartus per dieną tarnautojai kreida parašydavo, kokia oro, vandens temperatūra, koks bangavimas.
Gal ir gerai, kad švedai 1701 metais sugriovė Palangos uostą: turėtume dabar dvi Klaipėdas. Įdomus faktas – 1824 metais grafas Mykolas Tiškevičius nusipirko Palangos miestelį iš rusų generolo Ksavero Neselovskio už 177 171 sidabro rublį. Nuo tada kurortas ir išpopuliarėjo.
Tituluotą vasaros sostinę galima arba mylėti, arba labai smarkiai jos nekęsti. Kitų jausmų čia nepridėsi. Turiu pasakyti, kad šiuo metu manyje siaučia jie abu. Palanga prarado tobulą jaukaus nepretenzingo kurorto įvaizdį. Šiandien tikrai gaila tų senų simpatiškų medinukų bei smetoninių dviaukščių aptrupėjusiu tinku, tarp kurių įsispraudė modernūs, eklektiškos architektūros pastatai. Unikalus lėtapėdis tautinis kurortas liks tik prisiminimuose. Egzotišką kampelį gal ir būtų išlaikęs pirmasis Palangos burmistras dr. Jonas Šliūpas, jei iš 1933 metų būtų persikėlęs į mūsų neramias dienas. Buvo inteligentas.
Kavinės, restoranai, barai Palangoje panašūs vienas į kitą kaip du vandens lašai. Analogiški (negrabaus maketavimo, pigios spaudos, dažnai su klaidomis) meniu: banalūs šaltibarščiai, sunkiai virškinami cepelinai, „firminis“ kepsnys, tautiniu patiekalu tapusi pica ir kava juoda/balta/espresso/cappuccino/airiška bei silpna, nors ir vadinama „plikyta“, arbata.
Kažkada hipių „basankės“ vardu pakrikštyta J. Basanavičiaus gatvė Palangoje tampa naujosios Lietuvos simboliu. Ji yra tarsi mūsų dabartinio gyvenimo vitrina. Joje telpa visi: ir Seimo nariai, ir pramogų ar sporto „žvaigždės“, ir už sunkiai sukrapštytus litus atvykę poilsiautojai. Tautiečiai čia rodo viską, ką gali ir ką turi: storą piniginę, ilgas kojas, geriausius rūbus, didelį pilvą, savo antrąją pusę. Jei daktaras J. Basanavičius užsuktų į savo vardo gatvę, numirtų iš gėdos. Bet neapsieiname mes be Palangos ir nieko čia nepakeisi.
O baigti norisi žodžiais apie vasarą. Girdėjau sakant, kad vasara – laimingiausias metų laikas. Ar kas gali tai paneigti?