Graikams ir prancūzams bazilikas – karališkas prieskonis, italams – meilės ženklas, indams – šventa žolė.
Redakcijos archyvo nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietis Edmundas, ne kartą lankęsis Italijoje, sako, kad patys skaniausi ten valgyti patiekalai buvo pagardinti bazilikais. „Gal nuo klimato, gal nuo rūšies priklauso baziliko aromatas, - svarsto ponas Edmundas. - Kad Italijoje šis prieskonis daug kartų aromatingesnis nei parduodami Šiaulių prekybos centruose.“
Ir išties bazilikas - Pietų šalių augalas.
Atkeliavo iš Indijos
Vienmetis žolinis augalas bazilikas, į Europą atkeliavęs iš Indijos kaip vaistas ir prieskonis dar prieš tūkstančius metų, senovės Graikijoje buvo vadinamas karališkuoju prieskoniu. Stiprus ir malonus baziliko kvapas puikiai išsilaiko ir išdžiovinus jo lapelius, tad tinka įvairiems patiekalams pagardinti.
Be to, baziliko žolė gali būti pjaunama kelis kartus per vasarą, nes greitai atauga. Naudojami vaistams ir prieskoniams šio augalo lapai, kurie nuskinami nuo nupjautų stiebų prieš žydėjimą. Paprastojo baziliko džiovinti lapai praranda kvapą ir skonį po kelių mėnesių, o kvapiojo išsilaiko ilgiau. Todėl būtent džiovintas kvapusis bazilikas yra daugelio prieskonių mišinių sudėtinė dalis – pavyzdžiui, gruziniško „chmeli suneli“.
Tačiau nors bazilikas naudojamas įvairių pasaulio šalių virtuvėse, jis populiariausias yra Italijoje – susmulkintais žaliais jo lapeliais pabarstomi vos ne visi pagaminti šalti ir karšti patiekalai.
Puikiai visur yra žinomos baziliku pabarstytos Kaprio salotos iš pomidorų ir mocarelos, apšlakstytos aukštos kokybės alyvuogių aliejumi. Taip pat daugelyje šalių yra vertinamas baziliko lapų pagrindu pagamintas pesto padažas.
Tinka vaistams ir valgiams
Bazilikuose yra kelių rūšių eterinių aliejų, kurie pasižymi ir gydomosiomis savybėmis. Todėl dar prieš mūsų erą juo buvo gydomos odos, kvėpavimo takų ligos, šlapimo nelaikymas, reumatas, pykinimas, galvos skausmai, dantų skausmas.
Tam tereikia pasigaminti nuoviro iš poros šaukštelių lapų ir stiklinės vandens – virinti reikia tik penkias minutes.
Baziliko aliejus tinka gydomosioms vonioms: tik keli lašai padeda atsigauti nuo nervinio išsekimo, pervargimo.
Taip pat baziliko kvapas aromatizuoja ir orą, yra veiksmingas prieš alergijas, tad jį patartina auginti kambaryje. Baziliko kvapo nepakenčia amarai, todėl keli kereliai šio augalo veiksmingai apsaugos bet kurį daržą ar sodą.
Tačiau vis dėlto bazilikas pirmiausia yra prieskonių karalius. Keli baziliko lapeliai pagardina bet kokius padažus, marinatus, konservus, gėrimus, sūdomus ir rauginamus agurkus, pomidorus, baklažanus, paprikas, sriubas, pastas. Tik būtina atminti, kad bazilikas puikiai pakeičia juoduosius pipirus, todėl jo nereikia padauginti.
Tiek šviežius, tiek džiovintus bazilikų lapus galima naudoti kaip salotas.
Daug saulės ir vandens
Kadangi bazilikas yra Pietų kraštų augalas, patariama ji pirma pasėti šiltnamyje ar vazonėlyje ant palangės ir pasodinti darže tik po visų šalnų. Prieš tai reikėtų šį lepų augalą po truputį pripratinti prie lauko temperatūros.
Sodinti reikia saulėtoje, lengvoje, derlingoje, trąšioje dirvoje – nesvarbu, ar jis bus auginamas darže, ar šiltnamyje, ar balkone, ar kambaryje ant palangės. Čia svarbiausia, kad vieta būtų saulėta ir šilta, nes idealiausia temperatūra yra 25 laipsniai šilumos.
Ir laistyti baziliką reikia dažnai – kasryt. Tik tai daryti reikia atsargiai, nes net lašas vandens, patekęs ant lapelio, gali sunaikinti visą augalą. Be to, negalima baziliko ir perlieti – gali įsimesti puvėsis.
