Nuomojamu laikotarpiu už buto remontą yra atsakingas nuomotojas, nors pasitaiko ir kitokių atvejų, kai sutartyje nurodoma, jog remontas ir buto priežiūra priklauso nuomininkui.
Redakcijos archyvo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Vėlavimas sumokėti nuomą, sugadinti šeimininko baldai, buto naudojimas ne pagal paskirtį – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių nuomininkas gali būti išprašytas iš buto. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo ekspertai išskyrė situacijas, kurios dažniausiai nulemia nuomotojo sprendimą nutraukti su nuomininku buto sutartį. Projektų vadovo Evaldo Narbuntovičiaus teigimu, nutraukiant buto nuomos sutartį svarbu atsižvelgti, kokia sutartis buvo sudaryta – rašytinė ar žodinė, terminuota ar neterminuota. Tai lemia tiek nuomininko, tiek nuomotojo teises nutraukiant sutartį. „Jei sutartis yra rašytinė ir terminuota, tuomet nuomotojas be svarios priežasties jos nutraukti negali. Ta pati taisyklė galioja ir žodiniams susitarimams. Tiesa, gali užtrukti įrodyti, kad toks susitarimas buvo. Tačiau žvelgiant į nuomos sutarties nutraukimo priežastis, galima pastebėti, kad nuomotojai dažniausiai turi svarią priežastį iškraustyti nuomininkus“, – teigia nekilnojamojo turto ekspertas.
Priežastys, dėl kurių netenkama nuomojamo būsto
Ne laiku mokama nuoma, nesumokėta nuoma arba komunaliniai mokesčiai. Nuomotojai dažniausiai yra tiesiog priversti išprašyti nuomininkus iš buto už nemokamą nuomą ar komunalinius mokesčius. „Pasitaiko atvejų, kai nuomininkai pareigingai moka nuomą, tačiau piktybiškai vengia mokėti mokesčius, o nuomotojai dažnai tai pastebi tik susikaupus didelei skolai“, – sako E. Narbuntovičius. Tačiau kartais pakiša koją ir patys nuomotojai, kurie nori daugiau uždirbti. Jeigu sudaryta neterminuota sutartis, nuomotojas bet kurią akimirką gali paprašyti didesnio nuomos mokesčio. „Butų savininkai atidžiai stebi rinką ir vos pamatę, kad vidutinė panašių butų kaina kyla – tuoj pat prašo didesnio nuomos mokesčio ir iš dabartinių nuomininkų. Reikia pastebėti, kad gerokai dažniau nuomotojai kainą kilsteli pavasarį ar vasarą – kad staiga nuomininkams palikus butą už jo šildymą nereikėtų mokėti pačiam savininkui“, – pastebi E. Narbuntovičius.
Nuomininkų pareiga prižiūrėti butą
Butas – tai gyvenamoji vieta, todėl draudžiama jį naudoti kitoms reikmėms. „Vienas nuomininkas sumanė bute vesti pamokas ir mokyti groti muzikos instrumentais. Buto savininkas gavo baudą, nes kaimynai pasiskundė dėl triukšmo. Greitai po šio įvykio nuomininkas buvo paprašytas išsikelti“, – pasakoja specialistas.
Natūralu, jog gyvenamasis butas po truputį dėvisi. Tačiau pasitaiko situacijų, kai nuomininkas elgiasi neatsargiai su šeimininko daiktais. Pavyzdžiui, sugadina šeimininko baldus arba buitinę techniką. Jei bute gyvenantis asmuo neatitaiso šeimininkui padarytos žalos, tai gali virsti rimtu konfliktu ir lemti sutarties pabaigą.
E. Narbuntovičiaus teigimu, buto remonto klausimas dažnai įplieskia nesutarimų tarp buto nuomotojo ir nuomininko. „Jei šeimininkas neatlieka kapitalinio buto remonto ir jis tampa nebetinkamas gyventi, nuomininkas turi teisę kelti pretenzijas ir atsisakyti jame gyventi. Kita vertus, sutartyse būna ir kita sąlyga: už einamąjį buto remontą atsakingas nuomininkas. Jei šis atsisako remontuoti butą, buto savininkas gali paprašyti išsikelti“, – teigia nekilnojamojo turto ekspertas.
