Blakinės kalendros sėklas patariama išdžiovinti, išvalyti, supilti į sandariai uždaromus indus ir laikyti sausoje vietoje.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Viena šiaulietė, labai mėgstanti išbandyti įvairių šalių patiekalų receptus, prisipažino patyrusi fiasko, kai pabandė namiškius pavaišinti indiškais valgiais: anytai ir vaikams buvo visiškai nepriimtinas populiarus Indijoje prieskonis – kalendra. O štai kiti šiuo augalu pagardintus patiekalus valgė, kad net ausys linko.
Todėl šiaulietė ir pasiūlė kiek išsamiau apie kalendrą parašyti rubrikoje „Mano gražiausias augalas“.

„Blakinis“ kvapas
Nenuostabu, kad šis augalas supriešino šeimą prie pietų stalo. Nors jis priklauso salierinių šeimai, yra vienintelis kalendros genties atstovas – kitaip nei dauguma augalų, kurie turi begalę rūšių. Antra, jo botaninis pavadinimas nėra pats gražiausias - „blakinė kalendra“, o tai jau pasako, koks skonis ir kvapas...
Šiaip kalendra yra vienmetis iki metro ištįstantis stačias šakotas augalas, kuris vidurvasarį apsipila smulkiais baltais ar rausvais žiedeliais, o šiaip puikuojasi dailiais žaliais kaip salierų lapais. Rudeniop jis subrandina tribriaunius blizgius rudus savito skonio ir kvapo riešutėlius – vaisius, kuriuose yra nemažai eterinių aliejų, naudojamų maisto pramonėje, parfumerijoje, medicinoje.

Seniausias iš prieskonių
Kalendra yra vienas iš seniausių prieskonių – jau senovės Egipte ji ne tik buvo naudojama valgiams pagardinti, bet ir jos sėklos būdavo dedamos į faraonų kapus, nes be jų nebuvo įsivaizduojamas net pomirtinis gyvenimas.
Populiari ilgus tūkstantmečius kalendra buvo visoje pietinėje Europoje, vėliau ji tiesiog užkariavo ir Centrinę, ir net šiaurinę šio žemyno dalį. Pradėta ji auginti ir Lietuvoje, nes puikiai auga ir mūsų klimato sąlygomis. Tiesa, kai kurių žinovų nuomone, dėl palyginti vėsių vasarų ji čia nebūna tokia aštri ir aromatinga kaip užauginta pietuose.
Švieži ir džiovinti kalendros lapai bei sėklos naudojami duonai, bandelėms, meduoliams, picoms, sūriams, troškiniams, žuvies, silkių patiekalams, sriuboms bei padažams pagardinti, marinatams, likeriams, alui aromatizuoti, įvairiems prieskonių mišiniams gaminti.
Tik būtina atminti, kad maltas sėklas, šviežius ir džiovintus šio augalo lapelius reikia dėti į patiekalus tik juos baigiant gaminti, kad prieskonis neprarastų aromato.

„Šaldantis“ efektas
Beje, šiaulietė, kurios paruošti egzotiški valgiai supriešino šeimą, patiekalus gardino iš Indijos parsivežtu prieskonių mišiniu, kurio sudėtinė dalis - grūstos kalendros sėklos - pasižymi ypač ryškiu skoniu ir kvapu.
Prieskonių karaliene vadinamoje Indijoje kuminas ir kalendra yra pagrindiniai prieskoniai, be kurių neįsivaizduojamas nė vienas tenykštis valgis.
Juolab kad šioje šalyje, garsėjančioje ir tam tikra filosofija ar net medicina, kalendra yra vertinama kaip „šaldantis“ prieskonis, gydantis daugelį ligų.
Indai kalendros arbata gydo karščiavimą, eteriniu aliejumi – žaizdas, hemorojų, skausmus, jis skatina tulžies išsiskyrimą, reguliuoja skrandžio veiklą, mažina skrandžio rūgštingumą, žadina apetitą, padeda nuo vidurių pūtimo.
Be to, kalendros eterinis aliejus veikia kaip antiseptikas.

Mažina alergines reakcijas
Net šiuolaikinė medicina pripažįsta visas gydomąsias kalendros savybes. Pavyzdžiui, maistui naudojama arbata puikiai kovoja su šio amžiaus rykšte – alergijomis.
Geriausia tai, kad šio augalo lapelių ar grūdelių neįmanoma net padauginti – suaugusiam kasdien įmanoma išgerti net tris stiklines arbatos nuo karščiavimo ar bronchito, o vaikui iki dvejų metų truputis arbatėlės sumažina pilvo pūtimą.
Kalendrų arbatėlę nesudėtinga pasiruošti: tris šaukštelius susmulkintų grūdelių reikia užpilti stikline verdančio vandens ir po pusvalandžio jau galima ją gerti po porą šaukštų prieš valgį.

Blakinė kalendra yra populiariausias prieskonis Indijoje.
Redakcijos archyvo nuotr.