Remigijus VENCKUS,
menotyrininkas




2010 metų  gegužės 13-14 dienomis Šiaulių universitete įvyko tarptautinė  interdisciplininė mokslinė konferencija Turgus kultūroje. Šią konferenciją organizavo Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedra. Gegužės 14 d. 9 val. baigiamojo plenarinio posėdžio pradžioje Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Mecenatų auditorijoje surengta Audiovizualinio meno katedros antrojo kurso studentų videoperformansų turgaus tema peržiūra. Studentų darbų vadovas Remigijus Venckus peržiūrą sudarė kartu su Literatūros ir teorijos katedros dėstytoja Danguole Šakavičiūte.

Kas yra videoperformansas?

Audiovizualinio meno studijų programoje antrojo kurso studentai naująsias skaitmenines technologijas išbando specifinėje kūrybos srityje - videoperformansų mene. Ši eksperimentinė kūrybos sritis iš pirmo žvilgsnio primena teatrą. Deja, tai tik pirmas įspūdis. Performansų menas iš dalies gali būti vadinamas vieno ar kelių kūrėjų (dažniausiai ne teatro aktorių) atliekamu simboliniu vaidinimu. Kūrinio atlikėjų kūno padėtimis ir gestais yra išreiškiamas individualus požiūris į realybėje egzistuojančias problemas. Performansų kūrybos sričiai būdinga socialinė kritika sąlygojama ir atliekama viešoje erdvėje. Šis veiksmas dažnai yra nebūdingas viešosios erdvės įprastai kasdienei tėkmei ir joje egzistuojantiems žmonių santykiams bei jų saviraiškai. Kūrėjams būdinga šokiruoti, provokuoti viešojoje erdvėje atsidūrusius žmones. Radikaliausi performansų autoriai ne tik ryžtasi žiūrovus įtraukti į meninį veiksmą, bet ir provokuoja jų afektines būsenas, o kai kada sukelia pavojų savo ir kitų žmonių gyvybei. Performansai visada vyksta tikrovėje; yra mažai režisuoti. Taigi, menininkams būdinga improvizacija ir veiksmo realistiškumas. XX a. 7 dešimtmetyje meninėje kūryboje pradėjus plisti videoišsaugojimo ir įrašymo technologijoms performansų meną ryžtasi aktyviai dokumentuoti. Beveik tuo pačiu metu kai kurie menininkai žiūrovo poziciją specialiai iškeitė į vaizdo kameros žvilgsnį; t. y. performansai buvo atliekami tik prieš vaizdo kamerą, nebūtinai viešoje erdvėje. Minimalaus montažo dėka šie performansai buvo/yra demonstruojami videofilmų arba vaizdo projekcijų būdu. Galbūt dėl to ir šiandien visuotinai yra priimta prieš vaizdo kamerą atliktą performansą sieti su videomeno kūrybos lauku.

Apie studentų  videoperformansus

Antrojo kurso pradžioje studentai supažindinami su įvairiausiomis performanso rūšies sklaidos kryptimis, technologiniais ir estetiniais sprendimais, menininkų plėtojamomis temomis, naujųjų vaizdo technologijų panaudojimo galimybėmis, performanso meno ir kitų giminingų rūšių

(šiuolaikinis šokis, technologizuotas postmodernistinis teatras, robotų ir protezų estetika ir technologija) skirtumais ir panašumais.

Studijų  metu aptarta specifinė performansų tema sąlygojo studentų  siekį ieškoti asmeninio meninio gesto/braižo ir socialinės erdvės ryšio. Išsami ankstyvųjų performansų ir videoperformansų analizė daugumai jaunųjų kūrėjų padiktavo minimalaus kameros judesio ir montažo, ilgame laike įstrigusio veiksmo stilistiką. Džiugu, kad jaunieji kūrėjai perprato performanso ir teatrinio vaidinimo skirtumus, performansų meną suprato kaip asmeninę kūrėjo reakciją į aktualiai mūsų realybėje egzistuojančias socialines problemas. Kai kuriuose turgaus tema sukurtuose performansuose kvestionuojamas tradicinio, skirtingų prekių gausa ir prekybinių ryšių įvairove pasižymintis turgus arba vienodas, aiškiai struktūruotas monopolijos neslepiantis prekybos centrų tinklas. Savo meninio gesto metu dauguma studentų ryžosi pasisakyti už tradiciją ir joje egzistuojančią įvairovę. Kai kurie jų savo videoperformansuose kvestionavo kainos ir kokybiško produkto santykį. Kitiems buvo įdomi juodoji, nelegali prekybos pusė; kūrėjai ryžosi kūnų ir daiktų, atliekamų veiksmų gausoje išryškinti savo požiūrį į kūno pardavinėjimą.

Dauguma performansų  sukurti viešose miesto erdvėse ir yra daugiau ar mažiau provokacinio pobūdžio. Praeiviai buvo verčiami išsakyti savo nuomonę, arba kūniškai reaguoti į atliekamą veiksmą. Studentai nelabai nutolo nuo specifinės socialiems performansams būdingos ideologijos; savo kūriniais aktyviai siekė socialinės interakcijos. Man vadovaujant studentų performansų kūrybai labiausiai rūpėjo jaunus kūrėjus supažindinti su meno ir realybės tampriu ryšiu, leisti iš šio ryšio gimstančias idėjas ir jų raiškas įsisavinti ir įprasminti savo kūrybos lauke.

Reikia paminėti, kad Lietuvoje nėra gausu institucijų, kuriose specialiai būtų mokoma performanso meno, o štai pas mus, Audiovizualinio meno katedroje, studentai net diplominį darbą atlieka pasitelkdami performanso raišką. Turgaus tema sukurtus videoperformansus ateityje planuojama dar kartą parodyti šiauliečiams ir miesto svečiams. Šiuo metu antrojo kurso studentai kuria videoperformansus ekologijos tema. Kūriniai galbūt rudenį bus parodyti Šiaulių universitete organizuojamoje „Tyrėjų naktyje”.
Į viršų