Birželio 17 dieną, penktadienį, 16 valandą Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje – Radijo ir televizijos muziejuje – vyks parodos iš „Aušros“ muziejaus rinkinių „Pasaulis, telpantis dėžutėje“, skirtos Lietuvos radijo 85-mečiui, atidarymas.

Sukako 85 metai, kai 1926 metų birželio 12 dieną 19 valandą į eterį nuskriejo pirmieji lietuviški šaukiniai: „Alio alio. Kalba Kaunas. Lietuva.“ Pranešėjas Petras Speičys perskaitė Švietimo ministerijos rašytą sveikinimo žodį, kelias ELTA naujienas. Toliau lietuvių, esperanto, vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbomis buvo kartojamas tas pats šaukinys ir prašoma: „Kas girdite mus – atsiliepkite!“ Tokia buvo pirmoji lietuviška radijo laida, trukusi pusvalandį.

Vienas iš pirmųjų atsiliepimą atsiuntė šiaulietis fizikos mokytojas, radijo aparatūros konstruktorius Kostas Dambrauskas (1899–1958). Iš užsienio pirmasis atsiliepė radijo mėgėjas A. Kiusvek (Tartu). Jis  rašė: „Du vakarus iš eilės klausiau Lietuvos radijo. Girdimumas buvo geresnis nei kitų stočių.“ Atsiliepimai buvo gauti ir iš Briuselio, Hamburgo, Klyvlendo. Spauda rašė, kad Lietuvos radijas buvo girdimas net Kalifornijoje. Nuo tos dienos radijas nebenutilo.

Kauno radijo stotis buvo pradėta statyti 1923 metais. 1926 metų balandžio 26 dieną radijo stoties viršininku paskirtas Aukštųjų karo technikos kursų Radijo kabineto vedėjas inžinierius kapitonas Alfonsas Jurskis (1894–1966). Inžinierius Stasys Blinstrubas (1901–1969), radiotechnikas Petras Radžiūnas (1900–1990) rūpinosi stoties tobulinimu.

1924 metais Lietuvoje buvo užregistruoti tik 7 radijo imtuvai, o 1926 metais – jau 323. Prie radijo populiarinimo daug prisidėjo ir šiaulietis Stasys Brašiškis (1896–1989). Būdamas didelis entuziastas ir turėdamas radijo technikos pagrindus, gautus studijuojant Leipcige, savo namuose Šiauliuose įkūrė Radijo laboratoriją, kuri veikė iki 1940 metų kartu su mokytoju K. Dambrausku ėmėsi gaminti pigesnius radijo imtuvus, įrenginėti antenas. Nuo 1958 metų radijo imtuvus pradėjo gaminti Kauno radijo gamykla. Visi radijo aparatai buvo registruojami, savininkai turėjo mokėti abonementinį mokestį.

1939 metais Lietuvai atgavus Vilnių surengta pirmoji laida Vilniaus radiofono studijoje. 1940 metais SSRS kariuomenė, okupuodama Lietuvą, užėmė Kauno ir Vilniaus radijo stotis ir studijas. 1941 metų birželio 23 dieną atgaivintas radiofonas paskelbė Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo deklaraciją. Baigiantis karui, vokiečiai, besitraukdami iš Kauno, radijo stotį susprogdino.

Parodoje „Pasaulis, telpantis dėžutėje“ lankytojai susipažins su abonentiniais radijo taškais, dar vadintais abonentiniais garsiakalbiais, laidiniu radiju, tašku. Tai paprasčiausias radiotechninis įrenginys, leidžiantis abonentui transliuoti iki 3 laidinio radijo programų. Jis susideda iš garsiakalbio, žeminančio transformatoriaus ir kintamo rezistoriaus. Visa tai sudėta į dėžutę, kurios dizainas per laiką nuolat kito. Sovietmečiu radijo taškai buvo įrengiami valstybinėse įstaigose ir butuose. Buvo transliuojamos ne tik dvi pagrindinės radijo programos, bet ir vietinės laidos. Nuo 1961 metų pradėta transliuoti tris laidinio radijo programas. Tuo tikslu pradėti gaminti trijų programų radijo taškai.

"Šiaulių naujienų" inf.