Maestro Virgilijaus Noreikos balsas virpino šiauliečių širdis - ne veltui gausios ovacijos skambėjo po kiekvieno atlikto kūrinio, o koncerto pabaigoje scenos meistrai buvo apipilti gėlėmis.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Po 55-erius metus trukusios profesionaliosios karjeros iš didžiosios scenos traukiasi legendinis Lietuvos tenoras, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius, vokalo pedagogas Virgilijus Noreika. Šeštadienį kartu su savo mokiniais V. Noreika atliko paskutinį grandiozinį koncertą gimtajame mieste – Šiauliuose. Atsisveikinimo turą „Ačiū už meilę“ pabaigęs V. Noreika ketina savo dainuojama muzika džiuginti ir mažųjų scenų žiūrovus.
Žada koncertuoti mažesnėse scenose
Šiauliečiai tenorus pasitiko ir palydėjo gausiais plojimais. Nors V. Noreika didžiuosiuose miestuose rengia atsisveikinimo su didžiąja scena koncertus, pats iš scenos trauktis dar neketina. Maestro juokavo, kad dar bent dešimtmetį lankys mažus miestelius ir juose koncertuos – tai būsiąs mažasis atsisveikinimo turas.
Iš didžiosios scenos pasitraukiantis V. Noreika koncertavo kartu su garsiais savo mokiniais: Vaidu Vyšniausku, Edmundu Seiliumi ir Merūnu Vitulskiu. Beveik tris valandas trukusio koncerto metu Šiaulių arenoje klausytojai atvirai žavėjosi scenos meistrais - kai kurie iš pasigėrėjimo braukė ašaras. Neseniai 77-ąjį gimtadienį šventusio maestro V. Noreikos sodrus balsas žiūrovus tiesiog pakerėjo.
Balsą paveldėjo iš mamos
Pasiklausyti nuostabaus V. Noreikos balso į Šiaulių areną susirinko gausus būrys žmonių, kurie dešimtmečius žavisi maestro talentu. Atlikėjas humoro ir geros nuotaikos savo kraštiečiams nepagailėjo – juokavo, dalijosi prisiminimais iš vaikystės.
Labiausiai žiūrovus sužavėjo atviras pokalbis apie gimtuosiuose Šiauliuose praleistas dienas. Dainininkas prisiminė, kad jo tėvų namas stovėjo Vilniaus ir Dvaro gatvių kampe, kur tarybiniais metais veikė restoranas „Baltija“.
Vyresnio amžiaus žiūrovai buvo sujaudinti V. Noreikos atlikta liaudies daina „Anoj pusėj Dunojėlio“. Pasak dainininko, kai jam buvo 4-5 metai, šią dainą jam dainuodavo mama. Atlikęs šią dainą net pats maestro susigraudino ir braukė ašarą.
V. Noreika mano, kad gerą balsą yra paveldėjęs iš mamos, todėl yra be galo jai dėkingas. Vėliau scenos meistras tęsė pasakojimą apie pirmąjį savo vaidmenį bei pirmąsias gastroles. Paaiškėjo, kad V. Noreika 1942 -1944 metais Šiaulių dramos teatre yra vaidinęs nykštuką.
Atlikėjui lenkėsi ir žiūrovai, ir jo mokiniai
V. Noreikia dėkojo žiūrovams už palaikymą viso muzikavimo laikotarpiu. Ne veltui savo atsisveikinimo turą pavadino „Ačiū už meilę“. V. Noreikai dėkojo ir žemai lenkėsi ne tik žiūrovai, bet ir jo mokiniai, žinomi solistai, tenorai: V. Vyšniauskas, E. Seilius ir M. Vitulskis.
Specialiai V. Noreikos atsisveikinimo su didžiąja scena koncertui Algimantas Raudonikis sukūrė naują dainą tokiu pat pavadinimu, kaip ir atsisveikinimo turas, tačiau koncerte skambėjo ir maestro labai mėgstama kita A. Raudonikio daina „Švelnumas“.
Žiūrovai galėjo pasimėgauti žinomomis itališkomis, neapolietiškomis melodijomis bei lietuviškais kūriniais. Didžiausi plojimai skambėjo keturiems tenorams atliekant „O Sole Mio“.
