Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas Tarmių metams.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas Tarmių metams.
Gražią popietę nuskardeno liaudies instrumentai, kuriais grojo mažieji muzikantai iš Sauliaus Sondeckio menų mokyklos (vadovas Alvaidas Bernotas).
Po jų prabilo šio renginio sumanytojas ir idėjinis įkvėpėjas Šiaulių literatas Jaunius Kulnys, kreipdamasis į susirinkusius Vinco Mykolaičio-Putino žodžiais: „Aukojau žemei, ką galėjau / Ir ko aukot nebūtinai. / Jai skausmo ašaroj spindėjau...“
Žavi renginio vedėja Regina Miežetienė pakvietė Lietuvių kalbos, literatūros ir tautosakos instituto mokslininkę dr. Janiną Švambarytę-Valužienę, kuri šmaikščiai susirinkusiems papasakojo apie Šiaurės Lietuvos tarmes...
Ir pabiro iš skaitovų lūpų žemaičių tarmė – kretingiškių, kuršėniškių, akmeniškių, kelmiškių. Nuo jų neatsiliko ir aukštaičiai iš Biržų, Utenos, Šiaulių, o viena literatė iš Kuršėnų Valerija Aleksandravičienė parengė siurprizą – išmoko eilėraštį dzūkiškai ir taip visus pralinksmino.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys Vladas Kalvaitis papasakojo apie savo pagrindinę veiklą jaunystėje ir pristatė naują savo knygą „Griežto režimo barakas“, už kurią buvo premijuotas Žemaitės ir Dovydėno premijomis. Šiaulių miesto garbės pilietis, gydytojas Albertas Griganavičius skaitė ištraukas iš savo knygos „Kū ašen da atmenu“, parašytos Kavarsko aukštaičių tarme.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ