I. Galkauskaitės darbuose gyvūnijos ir augalijos pasaulis susipina į margą faktūrą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Šiaulių universiteto Menų fakulteto parodų salėje bendrą nuotaiką kūrė itin kontrastiški dviejų studenčių keramikos ir dailės darbai. Ievos Galkauskaitės keramikinėse kaukėse įvairiomis spalvomis spindėjo augalijos ir gyvūnijos egzotika, o Sandros Navickaitės grafikos portretai kvietė kartais ironiškam susimąstymui apie liūdnąją žmogaus asmenybės pusę.

Margos kaukės kaip pasaulis
Ieva Galkauskaitė Šiaulių universitete – magistrantūros tapybos specialybės pirmakursė. Meškuičių gimnazijoje mergina dirba dailės mokytoja ir vadovauja keramikos būreliui. Keramikines kaukes kurti I. Galkauskaitę paskatino dėstytojai. „Visų pirma tai prasidėjo nuo paskaitų dar trečiame kurse, vėliau buvo bakalauro darbo idėja – kaukės. Keramika susidomėjau nuo pat mokyklos 3 klasės. Lankiau keramikos būrelį pas Silviją Jurevičienę, po to įstojau į universitetą, į dailės ir dizaino specialybę – supratau, kad be keramikos negaliu“, - sakė jaunoji keramikė. Merginos specialybė susijusi su tapyba, tačiau per kurso kuratorių prof. Antaną Visockį ir jo žmoną doc. Aldoną Visockienę pedagogė buvo paskatinta mokytis žiedimo meno. Pačią idėją I. Galkauskaitei pasiūlė jos bakalauro darbo vadovas doc. Petras Rakštikas.
„Kaukės paplitusios visame pasaulyje ir dažnas reiškinys mūsų Lietuvos kultūroje. Savo kolekcijoje turiu 33 kaukes, o šiandien eksponuoju 25 – kad kolekcija būtų graži, kai ko teko atsisakyti. Apie pačias kaukes: daugiausia imponavo Afrikos kultūros kaukių menas. Kūryboje stengiuosi gilintis į gyvūnijos ir augalijos pasaulį, tad šiuose darbuose pasauliai susipina į margą faktūrą. Naudoju labai daug įrankių įspaudams – kotelius nuo ledų, tušinukus, įvairias atraižas, medžiagas, audinius, kamštelių formas“, - aiškino menininkė. Vienos kaukės spalvotos, kitos vienspalvės, autorės teigimu, svarbu ne tik mimikos, nes nuotaiką kai kur perteikia tik spalva. Kai kurios nebepanašios į kaukes – reikia šiek tiek pasigilinti ir atrasti, kur yra nosis ir lūpos, akys.
I. Galkauskaitei glazūravimas – vis dar iššūkis, kadangi trūksta praktikos, ypač kai dirba savarankiškai. „Kiekvienas keramikas pasakytų, kad keramika – tai eksperimentinis menas. Gali būti ir labai patyręs, bet visuomet pasitaikys staigmenų.“

Portretuose – liūdnoji asmenybės pusė
S. Navickaitė Šiaulių universitete studijuoja dailės ir dizaino specialybę jau antrus metus. Studentė pristatė 19 grafikos darbų, nors iš viso mergina savo kolekcijoje turi 25. „Apskritai esu pesimistiška asmenybė, tad darbuose ir matyti panašus požiūris į pasaulį. Siekiau pavaizduoti pesimistišką ir ironišką gyvenimą. Pati nuo 12 metų žavėjausi portretais, kuriuos galima pamatyti Palangos miesto ekspozicijose. O šiandien tai mano pirmoji paroda“, - sakė S. Navickaitė. Kūrybai pasitelktos mišrios priemonės – grafitas, o kai kurių paveikslų nuotaiką papildo pačios autorės rašytos eilės. „Mano kuratorius yra doc. P. Rakštikas, jis paskatino mane eiti šiuo kūrybos keliu. Eiles pritaikiau prie kūrinių. Visi portretai piešti šiais metais, o eilės rašytos ir anksčiau, tad jas tereikėjo pritaikyti. Piešiau tas asmenybes, kurios yra mano aplinkoje. Tie žmonės, kurie vienokiu ar kitokiu būdu paveikė mane, atsidūrė mano kurtuose portretuose, kiekvienas iš jų man kažką reiškia“, - aiškino menininkė. S. Navickaitė teigė, kad ne tik gerosios žmogaus savybės, bet ir jame slypintis blogis kuria asmenybę, todėl to nereikia slėpti, ignoruoti.

Menininkės turi auginti darbus
Abi autores sveikino Dailės katedros vedėjas doc. Vidmantas Zarėka. „Džiugu, kad autorės išdrįso pristatyti savo kūrybą. Šiandien galite pamatyti jaunų, pradedančiųjų menininkių interesų kryptį, estetiką, raiškos priemones. Kitas jų žingsnis – aktyviau ir plačiau supažindinti žmones su savo kūryba“, - sakė V. Zarėka. Parodoje apsilankiusi doc. Irena Ambrozienė teigė, kad kaukėse lietuviškų motyvų tikriausiai niekas neatras, nes čia dominuoja Australijos, Afrikos margumas. Kaip motyvas kaukė, anot keramikės, gali išsisemti, tad I. Galkauskaitei savo akiratyje reikėtų atrasti dar daugiau akcentų būsimiems keramikos darbams. I. Ambrozienės specialybė susijusi su daile, tad S. Navickaitei taip pat palinkėta nebijoti didesnių formatų. „Darbuose yra jėgos, nuotaikos, pajėgus žmogus kryptingai dirba, linkiu didesnių formatų, kuriuose ši jėga, mano galva, neišblės“, - sakė docentė.

S. Navickaitės grafito darbus papildė pačios autorės rašytos eilės.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.